Šia proga Lietuvos radijas šį ketvirtadienį dalį programos transliuos tiesiogiai iš istorinės vietos – Mažojo dramos teatro. Lietuvos radijo laidų vedėjus bus galima ne tik girdėti, bet ir pamatyti.
Bandymą atkurti 1939 metų atmosferą pagyvins Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas (kapelmeisteris – kpt. Ričardas Čiupkovas), 8.30 val. atliksiantis kelis tarpukario maršus.
Smalsuolius ir praeivius nuo 8 iki 10 val. kariai prie Mažojo dramos teatro vaišins arbata.
Suvokti visą įvykio svarbą bei simbolinę reikšmę nesunku, tereikia atsiminti anų laikų politinį kontekstą. Ketvirto dešimtmečio pabaigoje, nepriklausomybės saulėlydyje, šalis džiaugėsi viena paskutinių užsienio politikos pergalių. Remiantis spalio 10 d. Maskvoje pasirašyta sutartimi, Vilniaus kraštas, 19 metų gyvavęs kaip Lenkijos teritorijos dalis, buvo grąžintas Lietuvai. Apie Raudonosios armijos įgulas, krašte įkurdintas tuo pačiu susitarimu, viešoje erdvėje stengtasi nutylėti.
Sykiu su nepriklausomos Lietuvos kariuomene Vilniuje pasirodė ir Pašto valdybos technikai. Iš Kauno atvežta aparatūra buvo sumontuota Centriniame pašte, anuomet – Pilies ir šv. Jono gatvių sankryžoje. Prireikė vos kelių valandų, kad būtų suderinti radijo siųstuvai, o senamiesčio stogais nutiesta 130 m ilgio antena. Po kelių dienų – spalio 29-ąją – atkurta Vilniaus radijo studija pradėjo savo darbą.
Pirmosios transliacijos laida, skirta rinktinės žygiui, skambėjo ir tėvynėje, ir užsienyje. Pranešus apie istorinės sostinės ir Vilniaus krašto atgavimą, suskambo maršai, kariuomenės chorų atliekamos dainos, poetų deklamuojamos eilės. Klausytojai išgirdo žygio dalyvių pasakojimus, pasisakė ir divizijos generolas Mikas Reklaitis bei Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas pulkininkas Juozas Šarauskas.
Vilniaus radiofonas iš lenkų perėmė studiją Mickevičiaus gatvėje, stotis, esančias Liepkalnyje ir Viršuliškėse. Deja, daugeliu laimėjimų pasinaudoti nespėta. Galop tarpukario Lietuvos radijo centru taip ir liko Kaunas. Tačiau vis tiek 1939 m. spalio 29-oji – pirmosios radijo transliacijos iš Vilniaus dienų – lieka viena reikšmingiausių, netgi atskaitinių, datų Lietuvos žiniasklaidos istorijoje.
