Rengėjai atkreipia dėmesį, kad daugiausia radiofonizacijų atsiųsta pagal Šatrijos Raganos „Sename dvare“ ir V. Juknaitės „Tariamas iš tamsos“ kūrinius.
Geriausios radiofonizacijos autoriaus kūrinys bus pastatytas radijo teatre.
Taip pat projekte dalyvaus Vilniaus kolegijos Menų fakulteto Pramoginio scenos meno studijų II-ojo kurso studentų (vad. V. Masalskis) būrelis.
Atvyko du lektoriai iš užsienio
Seminaro metu jaunieji kūrėjai dalyvaus radijo spektaklio įraše (kartu su profesionaliais aktoriais), bus supažindinami su garso montažinių techninėmis galimybėmis.
„Dramaturgui labai svarbu nuolat praktikuotis. Ypač svarbu pasinaudoti galimybe žvilgtelėti „už užuolaidų“ – kaip radijo pjesės yra įrašomos specialioje studijoje“, – lrt.lt pasakojo lektorius Nikolausas Scholzas iš Vienos (Austrija).
Teorinę seminaro dalį kuruos du lektoriai iš užsienio, kurie teigia nekantraujantys susitikti su lietuvių dramaturgais. Lektorius Oskaras Tersas sako neatsivežęs recepto, kaip parašyti sėkmingą pjesę, tačiau atkreips lietuvių kūrėjų dėmesį į atsivėrusias naujas rašymo galimybes.
„Kaip parašyti sėkmingą pjesę? B. Shaw yra pasakęs: „Rašyme svarbiausi trys dalykai. Deja, jų niekas nežino.“
Pastaraisiais metais pastebima, kad didesnio populiarumo sulaukia tie dramaturgai, kuriuos lengviau klausyti nei skaityti. Šiuo metu kalbama apie dramaturgijos renesansą, tad atsiveria naujos galimybės tobulinti rašymo įgūdžius ir skaitytojams (tiksliau, klausytojams) leisti patirti naujus dalykus“, – mintimis prieš seminarą dalijosi O. Tersas.
Svarbiausia radijo spektaklį „pamatyti“
Su praktine radijo teatro „virtuve“ seminaro dalyvius supažindins TV laidų, apybraižų ir radijo spektaklių režisierius Juozas Javaitis. Jis pabrėžia, kad radijo vaidinimą ne tiek svarbu išgirsti, kiek „pamatyti“.
„Man nepatinka vien dialogai, nepatinka toks radijo vaidinimas, kurio aš negaliu „pamatyti“. Pamatyti padeda ir gerai suręsta dramaturgija, kurianti pilnaverčius akustinius įvykius, jų seką. [...] Mūsų radijo teatre dažniau galima išgirsti literatūrinius dialogus nei „pamatyti“ pilnakraujį meninį vaizdą. Ne kiekvienas, kad ir geras literatūrinis dialogas, yra radijo drama, nes tuomet kuo tai skiriasi nuo paprasto knygos skaitymo per radiją?
Palyginimui prisiminkite per radiją transliuojamą TV programą. Kartais jos pasiklausau per radiją, kai rodomas filmas – vien iš dialogų ir garso takelio gali suprasti, kas vyksta. Tiesos dėlei turėčiau pridurti, kad kuo geresnis filmas kinematografinės kalbos prasme, tuo mažiau gauni informacijos jį tik girdėdamas, bet nematydamas.
Tiesiog kiekviena meno rūšis turi savo specifines raiškos priemones, teatre svarbiausios jų – veiksmas ir konfliktas. Būtent tas užtaisas privalo būti geroje radijo dramoje. Na, dar ir akustinis vaizdingumas, pradedant bendra pjesės atmosfera ir baigiant charakteriais“, – kalba J. Javaitis.
Lektorius atkreipia dėmesį į neišnaudotas interneto galimybes. „Radijo teatras galėtų tapti labai naudingas internete – žmonėms su negalia ir ypač neregintiems vartotojams. Tai langas į pasaulį, taip pat ir vaikams. Lietuvoje, atrodo, tokios svetainės dar nėra, jei tik turėčiau laiko, steigčiau būtent tokią svetainę. Kitose didesnėse šalyse jos sėkmingai veikia ir yra gausiai lankomos“, – sako radijo spektaklių režisierius J. Javaitis.
LRT organizuojamas tarptautinis pjesių radiofonizacijų seminaras „Radijo drama“ vyks rugsėjo 3–6 d.
