Lietuvoje kasmet maždaug 150 vaikų iki 14 metų amžiaus miršta dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų. Reaguoti į būsimus sveikatos pakitimus ir išgelbėti ne vieną sunkią traumą patyrusį vaiką gydytojams trūksta specialios technikos, kurią kitos Europos šalys naudoja jau ne vienerius metus. Ši speciali įranga padėtų nustatyti galvos smegenų pokyčius po traumos – gliukozės, laktatų, piruvatų, glicerolio, ureos, glutamatų kiekius.
„Metaboliniai galvos smegenų parenchimos tyrimai galėtų ir turėtų būti atliekami ne tik vaikams po sudėtingų traumų, bet ir patyrusiems neuroinfekciją – susirgusiems meningitu, encefalitu ar kitomis neurologinėmis ligomis“, – TV3 pranešime spaudai sako Kauno medicinos universiteto klinikų vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėjas, gydytojas chirurgas Rimantas Kėvalas.
Valstybė neskiria pinigų tokiems svarbiems, gyvybę gelbėjantiems įrenginiams, todėl Kauno klinikų darbuotojai yra priversti pagalbos kreiptis į labdaros projektus.
Lina, 17-mečio Rolando mama, jau trečias mėnuo budi prie savo sūnaus lovos. Ji įsitikinusi, kad jei Kauno klinikos turėtų taip trūkstamą aparatūrą – elektrodus, daviklius ir mikrodializatorius, gal jos sūnaus būklė šiandien būtų geresnė.
Berniukas traumą patyrė per nelaimingą atsitikimą – susižeidė krisdamas nuo motorolerio. Šiauliuose jam buvo atliktas magnetinis rezonansas, kuris parodė, kad Rolandui į smegenis išsiliejo kraujas. Gydytojai nutarė jį operuoti.
Laukti nebuvo kada – trijų valandų kelionė į Kauno klinikas galėjo baigtis mirtimi. Rolandui dirbtinai sukėlė komą, atliko operaciją ir kitą dieną išvežė į Kauną. Ten vaikino laukė dar virtinė procedūrų ir akinama operacinių lempų šviesa. 14 dienų Rolandas išgulėjo komos būklės. Rugsėjo 15 dieną, per savo gimtadienį, jis atsigavo.
„Jei jis atsibudo per savo gimtadienį, tai antrą kartą gimė. Jis turi gyventi“, – ašarodama pasakoja berniuko mama.
Tačiau po džiugios žinios daktarai suskubo nuliūdinti – Rolandui susiformavo cista. Dabar jis ir vėl yra priklausomas nuo mamos, jam vėl prijungta aparatūra, jis pats kvėpuoja, tačiau neįgalus atlikti kitus veiksmus. Mama jį ir maitina, ir mankština. Rolandas nevykdo jokių prašymų ir nereaguoja.
„Jei Kauno klinikos būtų turėjusios specialią aparatūrą, ji būtų padėjusi nustatyti pakitimus ligonio galvoje. Ir komplikacijų buvo galima išvengti. Įstačius daviklius galima sužinoti, kokie įvyko pakitimai ir ką reikia daryti toliau“, – su sūnaus bėdom ir galimybėm susipažinusi pasakoja Lina.
Kai vaikas pakimba tarp mirties ir gyvenimo, – viskas netenka prasmės.
Mūsų visų gerumas šiandien – neišmatuojamas. Kviečiame geros valios žmones aukoti, kad į Lietuvą būtų atvežtos naujausios mokslo technologijos, kad mamos įgautų viltį, o vaikai – teisę gyventi.
Visi kartu, kol dar ne vėlu, padėkime panašaus į Rolando likimo vaikams. Daugiau informacijos apie ketvirtą „Išsipildymo akcijos 2008“ istoriją sužinosite TV3 žinių metu.
