Prieš šešerius metus ji įkūrė organizaciją, kuri rūpintųsi neįgaliaisiais ir vyresnio amžiaus žmonėmis. Tai – ypatingas atvejis, vien dėl to, kad Irena jau kelis dešimtmečius pati yra neįgali, kamuojama daugelio ligų, bet rūpinasi kitais žmonėmis.

„Mama buvo neįgali, aš pati neįgali. Išmokau per savo gyvenimą padėti kitiems. Praėjome nuo kelių narių, o dabar organizacija vienija pusantro šimto žmonių. Stengiamės, kad visi turėtų ką veikti: kas rašo poeziją, kas sportuoja, kas keliauja po Lietuvą ir bendrauja su kitų rajonų žmonėmis. Daug keliaujam, daug važinėjam, galų gale einam prie jūros“, - pasakoja Aldona.

Unikalu tai, kad „Trečiasis amžius“ neturi jokių savo patalpų: jei koks renginys, ponia Aldona ieško laisvo kampo nemokamai. „Kaip aš sakau, viską padarom iš nieko. Nei patalpų, nei įrangos, nė vieno darbuotojo, kuris už veiklos organizavimą gautų atlyginimą. Dirbame iš idėjos, norime, kad gyvenimas būtų gražesnis, norime nugalėti savo susvetimėjimą“, - sako „Trečiojo amžiaus“ įkūrėja.

Irena pati dainuoja organizacijos ansamblyje „Jūrinė“, kuria eilėraščius, šiemet išleido poezijos rinkinį „Ugniažolė žalia“.