Vis dėlto Lietuvos radijo ir televizijos vadovų tokia kolegų patirtis, regis, neišgąsdino: jau kelios savaitės, kaip Lietuvos radijo klausytojai gali televizoriaus ekrane išvysti mėgstamų laidų vedėjus, o televiziją labiau mėgstantys žiūrovai – daugiau sužinoti apie radijo laidas ir jų kūrėjų darbo specifiką: kiekvieną darbo dieną nuo 11 iki 12 valandos LTV tiesiogiai transliuoja publicistines radijo laidas.

Radijo per televiziją idėjos autorius – LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Vasaros pradžioje jis užsiminė, kad kažkurioje užsienio šalyje – regis, Ispanijoje – yra toks projektas, o LTV direktorius Rimvydas Paleckis pasigavo šią mintį. "Pradėjome ją plėtoti, vertinti pliusus bei minusus ir pastarųjų beveik neradome", – aiškino R.Paleckis.

Kol kas televizija sulaukia ne skundų, bet padėkų. O sociologiniai tyrimai rodo, kad kartais šių laidų žiūrovai sudaro ketvirtadalį visos auditorijos, tuo metu įsijungusios televizorių. "Taip įvykdėme du uždavinius: minimaliomis sąnaudomis padidinome televizijos publicistinių laidų skaičių ir priminėme visuomenei, jog Lietuvos radijas ir televizija yra viena institucija", – projekto sėkme gyrėsi R.Paleckis.

Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius profesorius Žygintas Pečiulis nesistebi, kad radijas per televiziją – sėkmingas projektas: "Televizija atsirado iš radijo: iš jo perimti laidų žanrai, pobūdis, žaidimai, net serialai, todėl tai yra tarsi grįžimas prie ištakų. Kita vertus, dabar nemažai kalbama apie konvergencinę žurnalistiką (angl. "convergence" – susiliejimas, – red. past.): atsirado elektroninių laikraščių, juose galime matyti teksto, garso ir vaizdo žinučių. Taigi radijas per televiziją taip pat yra tam tikros konvergencijos paieškos. Ir trečias aspektas – taupumo: vieną produktą iš karto galima parduoti keletui auditorijų. 11 valanda darbo dienomis tikrai nėra brangus televizijos eterio laikas, tuo metu ją žiūri nedaug žmonių, tad neverta į jį daug investuoti. Seniau buvo kita situacija: visą dieną televizorius būdavo pagarbiai laikomas išjungtas, žiūrima tik vakare, o dabar eteris turi būti nuolat užpildytas. Be to, žmonėms juk įdomu pamatyti, kaip atrodo laidų vedėjai, kuriuos jie tik girdėdavo. Nepalankiau visa tai vertinčiau tik tuomet, jeigu tokios laidos būtų nuo ryto iki vakaro.

Galbūt minusas tai, jog radijas sužadina klausytojo vaizduotę, žmogus visada mėgina įsivaizduoti vedėją, kurio balsą girdi, o dabar mato per televizorių ir nebereikia įsivaizduoti. Priminsiu ir dar vieną dalyką: prieš keletą metų gyvavo radijo laida "Paskutinė kryžkelė", kurią vedė Rytis Juozapavičius ir ir Raigardas Musnickas. Kol buvo transliuojama per radiją, laida turėjo nemažai klausytojų, tačiau perkelta į televiziją ėmė merdėti. Radijo studijos aplinka asketiška, o televizija – vaizdo medija, todėl joje neišvengiamai turi atsirasti blizgučių, režisūros sprendimų."

O ar patiko toks sprendimas radijo žmonėms, pripratusiems dirbti jaukioje studijoje ir būti nematomiems? Ar nori jie būti atpažįstami gatvėje? Ar šis projektas sudomins žiūrovus labiau nei prieš 14 metų?

Rimgaudas Geleževičius, laidos "Tarp Rytų ir Vakarų" vedėjas (pirmadienis):

"Dabar, kai esu ir matomas, turiu labiau kontroliuoti gestikuliaciją. Daugiau niekas laidoje nepasikeitė. Manau, jog tai puiki idėja", – sakė vedėjas.

R.Geleževičiaus geopolitinėje laidoje kalbama apie Lietuvos kelionę iš Rytų į Vakarus, apie integravimąsi į vakarietišką kultūrą.

Gintaras Aleknonis, laidos "Ant svarstyklių" vedėjas (antradienis):

"Iš pradžių šį projektą vertinau atsargiai, bet dabar manau, kad tai labai įdomus ir geras sprendimas. Išsikėliau tokį uždavinį: radijo laida turi skirtis nuo tradicinių televizijos pokalbių laidų. Žiūrovas turėtų jaustis tarsi žiūrėdamas į radiją pro rakto skylutę. Po pirmų laidų atrodo, kad tai sekasi ir sumanymas pasiteisina", – mano G.Aleknonis. Laidoje "Ant svarstyklių" aptariami socialiniai, politiniai ir kiti visuomenei aktualūs klausimai ne smerkiant ar keikiant, bet mėginant pasverti, įvertinti įvairiais požiūriais. Zita Kelmickaitė, laidos "Toks gyvenimas" vedėja (trečiadienis):

"Nustebino toks sumanymas, iš pradžių į jį žiūrėjau nepatikliai. Galvojau: ar bus žmonėms įdomu žiūrėti, kai niekas nevyksta? Tačiau po pirmos laidos pamatę reitingus supratome, kad žiūrovams tikrai įdomu. Pati pažiūrėjau kolegų laidų – nesinorėjo išjungti televizoriaus. Televizijos laidos būna su dekoracijomis, filmuojama iš įvairių perspektyvų. Radijo laidoje per televiziją vedėjas yra tarsi arčiau žiūrovo, natūralesnis", – įsitikinusi Z.Kelmickaitė.

Laidoje "Toks gyvenimas" svečiuojasi mokslininkai, menininkai, mokytojai, pensininkai, valstybės pareigūnai, politikai, kunigai – visi, kurie sutinka papasakoti savo gyvenimo patirtį.

Virginijus Savukynas, laidos "Forumas" vedėjas (ketvirtadienis):

"Anksčiau esu dirbęs televizijoje, todėl šis projektas nesukėlė jokios įtampos, o ir laidoje niekas nepasikeitė, tik prieš eterį pagrimuoja. Prieš prasidedant projektui buvo nemažai abejonių, ar jas bus įdomu žiūrėti. Tačiau pažiūrėjau kolegų darbą ir įspūdis buvo daug geresnis, nei tikėjausi", – džiaugėsi V.Savukynas.

Šis žurnalistas tiesioginėje laidoje su specialistais aptarinėja svarbiausias Lietuvos ir pasaulio aktualijas.

Tomas Dapkus, laidos "Akiračiai" vedėjas (penktadienis):

„Šį pasiūlymą priėmiau labai teigiamai, nes didėja „Akiračių“ auditorija, o pačioje laidoje nieko keisti nereikia. Vienas niuansas – dirbant radijuje galima laisviau apsirengti, o televizijoje reikia labiau pasitempti. bet tai, žinoma, didelių problemų nesukelia“, – sakę. T. Dapkus.

Žurnalisto T.Dapkaus vedamoje laidoje siekiama atskleisti svarbiausių Lietuvos ir pasaulio įvykių esmę.