Kas Jums yra realybės šou?

Pritariu savo kolegai Žygintui Pečiuliui, jog visa televizija jau seniai yra realybės šou, tik ne visi tai supranta. Dabar gandų, blefo banga. Kiek laidų kuriama gandų, paparacių pagrindu, kai iš musės lipdomas dramblys. Pagal naujausią socialinės psichologijos teoriją: kuo daugiau televizijoje įtarimo, tuo daugiau pritraukia auditorijos. Žiūrovui negalima rodyti neįtartinų žmonių. Įtarumo diapazonas gan platus: nuo politinių iki pramoginių laidų ir kažkas jose turi būti įtartina.

Ką reiškia pats pavadinimas realybė ir šou?

Mes esame internete, televizijoje, kine, virtualioje tikrovėje. Mūsų situacija tarp buvusios realybės ir šou, esame virtualioje tikrovėje, laiku pataikėme į tą barą. Kada iš jo išlįsime, neaišku. Greičiausiai kai televizija rodys ne šou, o daugiau pačią realybę. Prasidės nuo informacinių laidų, infošou žanras jau nebe taip traukia. Jau grįžta poreikis – informacinės laidos mobiliuoju telefonu, žinios tiesiai, tiesioginė transliacija. Tai sugrįžimas į tikrovę, nors tai ne tikrovė, bet ir ne šou. Tai padės grįžti prie plataus ir kartu siauro pasaulio. Greit stratuos internetinis video slaptai.lt, kur atvirai leidžiama diskutuoti apie slaptus dalykus Lietuvoje. Bus realybės šou kokio nebuvo, nes nebus jokios cenzūros.

Kaip apkritai atsirado realybės šou?

Realybės šou prasidėjo JAV, kai kilnojama televizija išvažiavo į gatves: koncertinius renginius, sporto varžybas, masinių renginių eitynes. Čia yra televizijos fenomenas. Nors ir buvo žiūrima sumontuota laida, bet atrodė kaip tikrovė. Lietuviai pradėjo startuoti 1958 m. žiemą koncertai, sporto varžybos. Tada šou nebuvo, bet jei pats gyvenimas darė šou, tai tiek tų elementų ir buvo. Jei buvo geros futbolo rungtynės, tai žiūrėjo visi išsižioję. Realybės šou labiausiai pasiteisino, nes atrado populiarių šakų, tokias kaip šokiai, dainų konkursai. Dabar daug paleidžiamųjų šou kavinės, gatvės, automobiliai. Koks šou dabar vyksta gyvenime, toks anksčiau buvo tik stadione.

Kaip vertinate Lietuvoje įsivyravusį realybės šou bumą?

Jis visur yra visame pasaulyje. Lietuvoje realybės šou sutraukia daug žiūrovų, išlaiko komercines televizijas, iš dalies visuomeninę, bet labai mažai naujų projektų. Kelias į žvaigždes suksis kokių dešimt kartų, kol bus juos žiūrinčių paauglių.

Vieno dabar startuojančio realybės šou dalyvės teigimu, realybės šou yra trumpiausias kelias į sėkmę. Ar ne per naiviai užsimota?

Yra rizikos, greičiauisiai tai – kelias į trumpalaikę sėkmę, sunkiai abejotina, kad išaugs iki S.Povilaičio, A.Mamontovo sėkmės. Vienas, kitas jau pradeda rimtai mokytis dainavimo, pvz. operinio, bet tokių vienas iš dešimties, ateityje galintys tapti žvaigžde, o kiti jam tik klapčiukai.

Ar esama pavyzdinių, gero formato realybės šou?

Geriausi realybės šou tie, kurie išviešino žmogaus privatų gyvenimą iki tam tikros ribos, jie mus padarė laisvesniais, ugdo toleranciją neįprastiems žmonėms, poelgiams, išbandymams. Geriausias to pavyzdys Robinzonai – išbandymų šou, kaip prisitaikoma pasaulyje, kokie laukia netikėtumai arba malonumai.

Kiek laidose yra režisūros, o kiek tikrojo gyvenimo?

Kuo daugiau režisūros, tuo daugiau žiūri, nes net nežino, kad ten yra režisūra, juk Akvariumas irgi buvo surežisuotas, o visi galvojo, kokia baisi tikrovė arba kokia įdomi tikrovė. Nuo to ir prasidėjo laviravimas ant ribos tarp režisūros ir tikrojo gyvenimo.

Didžiąją realybės šou auditorijos dalį sudaro paaugliai, kurie nelinkę kritiškai vertinti realybės šou ir apskritai kitų televizijos laidų. Kodėl plačiau jiems neaiškinamos realybės šou virtuvės taisyklės?

Apie kiną plačiau moksleiviai galima sužinoti popamokinėje veikloje. Vilniaus mokytojų namai jau parengė CD, metodinę medžiagą mokytojams. Pats esu dalyvavęs panašiame projekte, kalbamės apie kiną, taip pat ir realybės šou, ypač tose mokyklose, kuriose mokėsi realybės šou dalyviai, tapę moksleiviams herojais. Akcentuojama, jog nereikia pervertinti, kad tai yra šou, tam tikros žaidimo taisyklės, kas surežisuota, kas liko už kadro, kad tai yra speciali kalba. Nors daugelio paauglių entuziazmas, žinoma, išlieka.

Kokios televizijos vystymosi artimiausios prognozės?

Du dalykai televizijoje nesensta: tiesioginis transliavimas ir žmogus, įdomesnis visada žmogus, bet koks ne tik šoumenas. Skaitmeninėje televizijoje bus užsakomos laidos, tiesioginės transliacijos liks tik realybės šou ir sportas, Visa kita mes gausim kaip barščius iš ryto užsisakę per internetą ar mobilųjį telefoną. Postmodernizmo laikais laidos gali pradėti save gaudyti už uodegos. Daug realybės šou jau tai daro: jie ima cituoti save, ironizuoti, juoktis iš savęs, ką nors sena rodyti, vakarykštį. Televizija – dar neišnaudotas baras.

Kodėl nesukuriamas savitas, originalus realybės šou?

Aš siūliau sukurti šou apie politikų sapnus, tai įdomiau negu nuobodžios rinkimų kampanijos. Visi daug sapnuoja, o politikų sapnai prieš rinkimus ypatingi. Tada paaiškėtų kokius sapnus realizavo, o kuriuos ne. Trūksta jaunimo realybės šou, kurį inicijuotų pats jaunimas, kurtų laidas savo žvilgsniu, pvz., smurtas mokyklose, pas mus rodoma tada, kai kas nors nukenčia. Jaunimas Lietuvoje neturi savo televizijos kanalo, išskyrus globalųjį MTV. Geras laidas apie jaunimą kuria Šiaulių, Panevėžio vietinės televizijos, paradoksalu, bet jos įdomesnės už nacionalinę televiziją.

Ką galima pozityvaus įžvelgti realybės šou dalyvavime?

Padeda įveikti savikompleksus, tai tarsi psichologinė treniruotė, drąsos pratimai. To nereikia traktuoti rimtai, kad dalins autografus, bus atpažintas gatvėje, visi ant rankų nešios. Tai įvaro žvaigždės kompleksą, po to sunku išgyti.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją