„Tiems, kuriuos nervina greita kalba, siūlau perjungti kitą kanalą arba įsirašyti laidą ir žiūrėti ją sulėtinus 15 procentų“, – patarimų negailėjo šmaikštuolis.
Pasak Jogailos, kalbėdamas eteryje jis visada galvoja ne tik ką, bet ir kaip pasakyti. „Aš net SMS rašau su lietuviškomis raidėmis, stengiuosi lietuvinti visą savo aplinką, mane nervina rašybos, kirčiavimo klaidos. Pakankamai daug klizmų esu gavęs dirbdamas LTV, tos pamokos niekur nedingo“, – kalbėjo vyras.
J.Morkūno nuomone, „visi kalbininkai yra „lūzeriai“, kaip ir visi penketukininkai, kurie sėdi su akinukais, susipynę dvi kasytes klasės kamputyje ir zubrina“: „Aš esu nusiteikęs hiperpozityviai, labai gerbiu jų darbą, bet ne už tų liežuvių reikia imti, pradėkime nuo mūsų išrinktųjų ir kitų visuomenės atstovų.“
Problema – skubėjimas
TV eteryje rugsėjį startuosiantis atlikėjas Vilius Tarasovas pasakojo, kad jau dabar namuose su mylimąja Violeta Riaubiškyte aptarinėja laidą „Padainuokim!“, kurią pora ves kartu. „Violeta vis pataiso mane. Buvome prie jūros, o ji mano kirčiavimą taisė. Pavyzdžiui, aš klaipėdietiškai sakau „triese“, o ne „trise“, – širdies ir eterio draugės pastabomis džiaugėsi dainininkas.
Atlikėjas mano, kad didžiausia jo kalbos problema – skubėjimas. „Man reikia ramumo. Todėl mokausi kalbėti lėtai, nesuvelti visko – noriu daug pasakyti, imu kalbėti ir visi žodžiai susivelia“, – juokėsi muzikantas.
Vilius šmaikštavo: kaip jis kalbės tą dieną, priklauso nuo nuotaikos ir nuo to, koks išlipa iš lovos. „Reikės stengtis antradieniais, kai bus filmuojama laida, iš lovos lipti tinkama koja“, – atviravo V.Tarasovas.
Kalba rūpinasi nuolat
TV banginiu vadinamas Arūnas Valinskas savo kalbai skiria daug dėmesio. Vyras įsitikinęs, kad liežuvis – jo ir kitų laidų vedėjų darbo įrankis. „Tai kaip kalviui kūjis, jis turi būti tinkamas ir geras, kotas negali būti supuvęs“, – kuo rimčiausiai sakė Arūnas.
A.Valinskas stebisi jaunų žmonių neatsakingu požiūriu į kalbą. „Dabar yra ir laidų vedėjų, kurie net minties normaliai suregzti nesugeba, kalba vėjus be kablelių ir taškų, mintys be pabaigos, jau nekalbant apie pačią kalbą ir jos taisyklingumą. Pilna eterio veidų, kuriems reikia dvasios logopedų, jie net interviu duodami kalba kaip kasdien su draugais ir mano, jog tai normalu“, – griežtas buvo A.Valinskas.
Arūnas sakė kalbai dar nuo mokyklos laikų skyręs daug dėmesio ir taisyklingą kalbėjimą visada laikė rimtu reikalu. „Kai studijavau teisę, mane labai sudomino savo dėstomo dalyko fanatikas, kalbos kultūros mus mokęs Arnoldas Piročkinas. Žaidimo „Taip ir ne“ laikais mano kalbą taisė redaktorė, kuri buvo lituanistė“, – pasakojo pramogų pasaulio atstovas. Dabar Arūnas, kalbėdamas eteryje, jau negalvoja, kaip ir ką pasakyti, kaip sukirčiuoti vieną ar kitą žodį. „Per tiek metų jau nemąstau. Žinau, kad žodžiai „medžiaga“ ir „moteris“ yra pirmosios kirčiuotės ir visada kirčiuojamas pirmas skiemuo“, – žinias demonstravo A.Valinskas.
Pirmiausia – pramoga
LNK laidos „Srovės“ žurnalistė Audrė Kudabienė pasakojo, jog karjeroje buvo laikas, kai jos kalba stipriai traukė kalbininkų dėmesį.
„O dabar negalėčiau pasakyti, kad mano kalba labai jiems kliūva. Aišku, kalbininkai visada ras prie ko prisikabinti, ir teisingai daro, kad kabinasi,“ – kalbėjo Audrė. Moteris pastabų visada išklauso ir stengiasi iš patarimų mokytis. „Žinoma, tobulai nekalbu ir labai dėl to gailiuosi, man gėda, bet manau, kad tai jau beveik išspręsta problema“, – teigė „Srovių“ vedėja.
Vis dėlto, A.Kudabienės nuomone, televizijos žiūrėjimas žmogui pirmiausia turi būti pramoga, o ne darbas. „Žiūrovas neturi stebėti ir gaudyti vedėjo ar laidos dalyvio klaidų. Manau, bet kuris televizijos projektų vadovas žino, jog neturi varginti žiūrovo klaidomis, ir stengiasi taip daryti“, – samprotavo moteris.
Mokosi iš draugų
Iš eterio dingusios „Tango TV“ laidos „Skanus savaitgalis su Maratu“ vedėjas armėnas Maratas Sargsyanas daugelį maloniai stebina savo lietuvių kalba, išmokta per trylika metų. Lietuvoje vyras nelankė kalbos kursų ar pamokų, mokėsi tik girdėdamas gyvą draugų ir bičiulių šneką, klausydamasis žinių laidų.
„Mano pamokos – iš žmonių, kurie mane pataiso“, – sakė vyras.
„Buvau pakviestas į Lietuvių kalbos institutą, nes man buvo įdomu, kokių klaidų darau“, – L.T. pasakojo Maratas. Vyras mano, kad galimybių Lietuvoje puikiai išmokti lietuvių kalbos yra, tik reikia noro. O jo Maratui nestinga. „Visas laidos žavesys ir buvo mano kalba, tačiau ilgainiui atsitiko taip, kad viso to šarmo neliko, reikėjo vaidinti, darėsi neskanu, todėl pradėjau stengtis kalbėti geriau“, – atviravo Maratas.
Patarėja – sesuo
„Man visada nepatiko, kad kalbėjau ne pakankamai gerai, visą kritiką mielai išklausydavau“, – apie savo daromas kalbos klaidas L.T. pasakojo menininkė ir TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė. Moterį dažnai taisydavo ir sesuo Rusnė. „Juk ji baigusi žurnalistikos studijas, o aš – Dailės akademiją, kur tokių dalykų kaip kalba niekas nemoko“, – juokėsi Nomeda. Ji ir dabar mielai kalbėtų taisyklingai, tačiau yra daugybė žodžių, kurių televizijos žvaigždė tiesiog nežino, kaip vartoti.
Nomeda mano, kad televizija jos kalbą šiek tiek pakeitė, bet ne iš esmės. „Tobulai kalbantys žmonės man atrodo kaip išsigandę, kiekvienas žodis jiems lyg gimdymo skausmai“, – reziumavo N.Marčėnaitė.
L.T. info
Pasak Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos (VLKI) vyresniosios inspektorės Eglės Bondzinskienės, kalbininkai stebi naujas laidas ir jų vedėjus. Jei vedėjas daro labai daug klaidų, jis kviečiamas į inspekciją, aiškinamasi, kaip tų klaidų išvengti. Prastai kalbančiam vedėjui galima rašyti nurodymą, skirti įspėjimą arba piniginę baudą.
Pasak E.Bondzinskienės, A.Valinskas kalba gana gražiai, tačiau padaro tarties klaidų ir nemoka kirčiuoti vietovardžių. J.Morkūnas už prastą kalbą anksčiau iš VLKI yra gavęs nuobaudą. Maratas, pasak specialistės, daro daug kirčiavimo klaidų, nesilaiko kalbos komisijos nutarimų.
