E. Muskas papasakojo, kokį klausimą jis per darbo pokalbį visados pateikia bet kuriam kandidatui, tokiu būdu siekdamas išsiaiškinti, ar šis meluoja, ar ne. Apie tai rašo dailystar.co.uk.

49-erių „Tesla“ vadovo pavardė nuolatos šmėžuoja pirmosiose turtingiausių pasaulio žmonių sąrašo pozicijose, tad veikiausiai nekelia abejonių, kad, kalbant apie verslą, jis puikiai žino, ką daro.

Tiesa, E. Musko nedomina, kokią mokyklą ar universitetą lankė jo potencialūs darbuotojai. Jam neįdomu netgi ir tai, kokį išsilavinimą jie įgijo.

„Iš esmės visiškai nebūtina turėti aukštojo mokslo diplomą, nebūtinas netgi mokyklos baigimą patvirtinantis atestatas“, – interviu „Auto Bild“ 2014-aisiais sakė E. Muskas.

Septynių vaikų tėvas, samdydamas naujus darbuotojus, yra linkęs verčiau ieškoti „ypatingų gebėjimų įrodymų“.

„Jeigu potencialus darbuotojas pasižymi išskirtiniais pasiekimais, tikėtina, kad tokie pasiekimai tęsis ir ateityje“, – aiškina E. Muskas.

Suprantama, pameluoti apie pasiekimus savo gyvenimo aprašyme ar per darbo pokalbį nebūtų sudėtinga. Tačiau E. Muskas yra parengęs klausimą, kuris puikiausiai padeda pričiupti melagius.

2017-aisiais, kalbėdamas Pasaulio vyriausybių viršūnių susitikime, E. Muskas prisipažino kiekvienam kandidatui per darbo pokalbį pateikiantis tą patį klausimą: „Papasakokite apie pačias sudėtingiausias problemas, su kuriomis teko susidurti, ir tai, kaip jums pavyko šiuos sunkumus išspręsti“.

2020 gruodį moksliniame leidinyje „Journal of Applied Research in Memory and Cognition“ paskelbtas tyrimas atskleidė keletą būdų, padedančių pričiupti melagius, paremtų darbo pokalbiuose taikomais metodais. Iš esmės jie patvirtina E. Musko metodą.

Vienas iš tokių būdų vadinamas „Asimetrinės informacijos valdymu“ (AIM) ir yra sukurtas taip, kad suteiktų apklausiamajam aiškias priemones, leidžiančias pademonstruoti klausinėjančiajam savo nekaltumą arba kaltumą pateikiant išsamią informaciją.

„Smulkios detalės yra kriminalistinių tyrimų pagrindas ir gali tyrėjams padėti patikrinti faktus bei apklausti liudininkus“, – aiškina viena iš tyrimo autorių ir Portsmuto universiteto dėstytoja Cody Porter.

Ji pažymi, kad apklausiantieji turi apklausiamiesiems duoti aiškius nurodymus ir paaiškinti, kad „jeigu jie pateiks ilgesnius, išsamesnius pareiškimus apie analizuojamus įvykius, tyrėjai galės tiksliau nustatyti, ar jie sako tiesą, ar meluoja“.

„Melagiai paprastai siekia nuslėpti savo kaltę. Tai reiškia, kad jie yra labiau linkę strategiškai neatskleisti informacijos, reaguodami į AIM metodą“, – dėsto C. Porter.

„Melagiai daro prielaidą, kad, jei suteiks daugiau informacijos, tyrėjui bus lengviau atskleisti melą, todėl jie nusprendžia pateikti mažiau informacijos“, – pridūrė C. Porter.

Tyrimas taip pat nustatė, kad, pasitelkus AIM metodą, melagių nustatymo tikimybė gali padidėti beveik 70 proc.