Ji taip pat turi labai daug ką pasakyti, ką per tuos ketverius metus, kuriuos praleido arba šalia buvusio prezidento Donaldo Trumpo, arba jo žmonos Melanios Trump (arba abiejų), matė už uždarų durų.
S. Grisham atsiminimų knyga „I'll Take Your Questions Now“ (liet. „Dabar atsakysiu į jūsų klausimus“), kaip teigia pati autorė, iš dalies terapijos seansas, iš dalies – asmeniniai samprotavimai bei atsiminimai.
Kaip kad buvo viešai prabilus kitiems buvusiems Trumpo darbuotojams, kai sutuoktiniai viešai paneigė visus jų žodžius kaip prasimanymus, taip nutiko ir 45 metų S. Grisham. Jos knygoje – gausu pikantiškų istorijų ir smagių pasakojimų iš tuometinio darbo kasdienybės. Pavyzdžiui, Melania Trump tiesiog apsėsta savo fotografijų. Prezidentas Trumpas – pamišęs dėl išvaizdos (kartą, esą, dabar jau buvęs prezidentas atstovės paklausė, ar jos dantys tikri).
Kalbant apie įdomius prisiminimus, S. Grisham, galvodama, ką įtraukti į knygą, tikrai turėjo iš ko rinktis. Nuo 2017 metų iki paskutinės kadencijos dienos ji buvo M. Trump atstovė spaudai, galiausiai paskirta administracijos vadove. Kurį laiką ji buvo ir paties prezidento atstovė spaudai.
Knygoje „In I'll Take Your Questions Now“ S.Grisham atskleidžia, kaip M. Trump sugalvojo pasipuošti skandalą sukėlusia striuke su užrašu „I Really Don't Care“. Maža to, ji prabyla ir apie romaną su vienu Baltųjų Rūmų darbuotoju, kurio pavardės nemini, bet atskleidžia, jog jis, esą, buvęs smurtautojas.
Buvęs S. Grisham mylimasis Maxas Milleris, šiuo metu kandidatuojantis į Kongresą, S. Grisham padavė į teismą ir pareikalavo paneigti šiuos teiginius.
„Tikrai neketinu veltis į diskusijas dėl kiekvieno savo pasakyto žodžio su tais, kurie sakys, jog ne taip pamenu dalykus ar klystu. Knygos pradžioje rašau, jog tai mano prisiminimai – tokie, kokius prisimenu. Niekada neplanavau rašyti knygos, tad neturėjau užrašų, specialiai nefiksavau dalykų, nebuvau landi“, – sako skandalingos knygos autorė.
Panašu, kad ką jau ką, bet tai, kaip į jos knygą sureaguos Trumpai, moteris labai puikiai žino. Juk pati tiek metų sukosi jų aplinkoje.
„Kadangi jiems labai nepatiks žinutė, bandys diskredituoti jos skleidėją. Galiu duoti ranką nukirsti, jog Trumpo komanda šiuo metu ieško žmonių, kurie galėtų pasakyti, kad nieko panašaus nebuvo, kad viešai patvirtintų, jog to nebuvo“, – teigia S. Grisham.
Ir tikrai: visai neseniai vienas buvęs Baltųjų Rūmų patarėjas, vis dar besisukantis šalia D. Trumpo, PEOPLE sakė, jog S. Grisham perėjimas prie knygų rašymo yra „liūdnas“ posūkis.
„Nieko čia blogo. Ta knyga ir neskirta Trumpo pasauliui. Knyga skirta žmonėms. Tik jie perskaitę gali nuspręsti, ar esu nuoširdi“, – neabejoja knygos autorė.
Į gimtąjį Kanzasą sugrįžusi S. Grisham sako politine prasme besijaučianti pakankamai pasimetusi.
Nors „ir didžiuojasi kai kuriais Trumpo administracijos politiniais sprendimais“, už visa tai teko sumokėti labai brangiai: „Vis dar jaučiuosi pavargusi ir bandau iš naujo pažvelgti į daugelį dalykų“, sako moteris.
S. Grisham nuomone, tik skaitytojai turi teisę nuspręsti, kas teisus apie Trumpus – ji ar jie.
„Buvau jų patarėja, patikėtinė, gyvas priekaištas, gandų bičiulė, kartais netgi tikra draugė. Ar bent jau sau taip sakydavau. Man jie patiko. Ir labai nepatiko. Ilgiuosi, bet tuo pačiu tikiuosi, jog daugiau niekada gyvenime nesusitiksime“, – rašo knygos autorė.
Per beveik valandos trukmės interviu PEOPLE S. Grisham prisiminė darbą Baltuosiuose Rūmuose, kritikais virtusiais draugus ir kiek daugiau papasakojo apie tai, kokie iš tikrųjų yra Trumpai, kai aplinkui nebūna pašalinių.
Ką galite pasakyti apie menką Melanios Trump norą būti viešu asmeniu, bet tuo pačiu kone liguistą rūpestį savo įvaizdžiu viešumoje?
Manau, kad jos modelio karjera buvo tai, ką ji labai brangino ir vertino... Ir sakau tai ne kaip kritiką, tačiau matydavau, kaip ji asmeniškai derina kiekvieną Baltųjų Rūmų fotografų nuotrauką, kiekvieną kadrą. Net nepasakysiu, kiek daug kartų teko siųsti nuotraukų į jos rezidenciją, kad ji galėtų įvertinti kiekvieną.
Taigi, Melania apsėsta to, kaip atrodo, o tai tikriausiai siekia jos modelio karjeros laikus. O modeliai iš esmės juk nekalba. Esi privatus asmuo. Tave fotografuoja ir eini namo. Viskas.
Apibūdinkite Melanią, kokios mes nematydavome.
Ji labai atsidavusi mama. Visą laiką leidžia su sūnumi ir tėvais. Tai, kokia artima su tėvais, buvo vienas iš man labiausiai imponavusių dalykų. Manau, kad pasitikėjimas savo šeima labai padeda gyvenime, džiugu, kad ji tai turi. Ją pakankamai seniai supa tie Trumpo pasaulio personažai, tad galbūt sava šeima – savotiškas išsigelbėjimo mechanizmas.
Ji geras žmogus, nors iš mano lūpų tai ir turėtų skambėti keistai, turint omenyje, ko apie mane yra prikalbėjusi. Kai atsiduri šalia, būtinai pasiūlys kavos. Pasiūlys vandens. „Ar viskas gerai? Gal ko atnešti?“.
Savo knygoje rašote, jog ji žmogus, mokantis būti juokingas ir labai gera stebėtoja.
Ji tikrai turi puikų humoro jausmą... Tik į pabaigą pastebėjau vieną dalyką: buvo žmonių, kurių labai nemėgau. Ji taip pat turėjo tokių žmonių, ir mes apie juos kalbėdavomės. Pavyzdžiui, apie Marką Meadowsą. Jai jis taip pat nepatikęs, bet vos tik atsidurdavo toje pačioje patalpoje, iš jos sulaukdavo tokio paties dėmesio, kaip ir aš. „Markai, kaip laikotės?“. Ji labai mokėjo gražiai elgtis su žmonėmis, kurių tikrai žinojau, jog negali pakęsti. Šiuo klausimu ji tikra profesionalė. Mokėjo ir būti labai šmaikšti, ir labai gera – jeigu tik norėjo.
O jeigu viskas ne taip, kaip ji nori, tuomet.... Ji nepikta – skirtingai nei jos vyras, bet užsispyrusi ne ką mažiau.
Taigi, artimoje aplinkoje Melania atviresnė nei viešumoje?
Artimoje aplinkoje ji kalbėdavo atviriau ir gyviau, artistiškiau, kas man labai patikdavę. Pavyzdžiui „Prašyčiau, jūs tikriausiai juokaujate“ – viena iš mėgstamiausių ir dažniausiai vartojamų jos frazių. Ji tikrai žymiai atviresnė nei viešumoje. O viešumoje – tyli, visada puikiai atrodo, visada demonstruoja savo gerąją pusę. Kartais labai aiškiai matydavau, jog ji pozuoja. Įprotis ir tiek.
Savo knygoje rašote, kaip ji sugebėdavo atkalbėti Donaldą Trumpą nuo kai kurių sprendimų. Gal galite pateikti pavyzdį?
Dažniausiai taip nutikdavo, kai jis sugalvodavo ką nors parašyti tviteryje arba man diktuodavo savo pareiškimus – ji įsikišdavo ir bandydavo sušvelninti padėtį. Dienų dienas jie kalbėdavosi telefonu. Jis jai nuolatos skambinėdavo, man tai tikrai atrodė labai miela.
Arba pamatydavo ką nors per žinias ir skambindavo prezidentui: „Mačiau per žinias, man tai nepatiko. Neturėtum taip elgtis“. Jis visada įsiklausydavo. Kartais paklausydavo, o tada po dešimties minučių vis tiek parašydavo tviteryje. Žinoma, buvo atvejų, kai tikrai sureaguodavo. Manau, kad iš visų žmonių Baltuosiuose Rūmuose jis labiausiai klausė Melanios. Labai logiška.
Kaip manote, kodėl Melania jam turėjo tokią įtaką?
Manau, kad jų santykiai tikri. O Melania labai gerai jaučia žmones, ypač tuos, kurių ketinimai negeri. Arba tuos, kuriais galima pasitikėti. Ji žinodavo, kada Donaldui vertėtų patylėti vienu ar kitu klausimu, o kada aršiau pasisakyti.
Kaip manote, ar Melania ir D. Trumpas sutarė socialiniais ir politiniais klausimais?
Manau, kad ne visada. Pavyzdžiui, imigracijos klausimais ji sutiko su buvusiu prezidentu dėl to, jog tai turi vykti legaliai, sutiko, jog į šalį patenka ir negerų žmonių. Be jokios abejonės, labai piktinosi vaiko atskyrimo nuo motinos politika. Žinau, kad bandė apie tai kalbėtis su vyru, o jis nenusileido.
Socialiniais klausimais, manau, kad Melania buvo liberalesnė. Manau, kad paslapčiomis ir prezidentas toks buvo. Tiesiog kaip respublikonas ir kaip konservatyvus prezidentas turėjo laikytis tvirtai. Visgi manau, kad daugeliu atvejų jų nuomonės sutapdavo.
Man vis dar sunku patikėti, kad ji palaikė konspiracijos teoriją dėl Obamos pilietybės. O tada prieš pabaigą, apie ką rašau ir knygoje, atrodė, kad tam tikra prasme palaiko ir rinkimų klastojimą... Ji tikrai kietas riešutėlis.
O kaip dėl ūmaus D. Trumpo būdo? Ar teko tuo įsitikinti savo kailiu?
Nesu mačiusi, kad jis prarastų savitvardą žmonos akivaizdoje. Kai atsidūriau Vakariniame sparne, teko stebėti, kaip jis praranda savitvardą prie kitų žmonių, vaizdas tikrai ne iš maloniųjų. Pamenu, buvau sukrėsta, kaip ramiai į tai reaguoja kiti – ar tai būtų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, ar valstybės sekretorius, ar kabineto narys... Neteko matyti, kad kas nors pultų atgal.
Mane pirmą kartą užsipuolė, kai skridome prezidentiniu lėktuvu. Nespėjau susigaudyti. Įsivaizduokite, kad didžėjus prie pulto atsuka visą garsą iki maksimumo. Taip netikėta ir taip triukšminga tai buvo.
Štai, kokią strategiją buvome sugalvoję su kolegomis: ramiai išklausydavome, o tada dienai ar dviem dingdavome iš jo akiračio. Liūdna, bet vildavomės, kad savo pyktį bus nukreipęs į ką nors kitą. Manau, kad štai, kur gimsta iškreipta konkurencija. Esi tokioje desperatiškoje padėtyje, nenori patekti į dar didesnę nemalonę, tad stumi ten kitus.
Ar nemanote, jog buvote įtikinta tariama draugyste su Trumpais?
Taip, nes jie labai moka tave apsukti aplink pirštą. Įžengi į Ovalinį kabinetą, o jis ten puikios nuotaikos. Tau ir sako: „O, Stepahnie, štai ir ji. Nuostabioji Stephanie“. Ir ne kažkaip nejaukiai, o tikrai bičiuliškai: „Šiandien puikiai atrodai. Kaip tu, mieloji? Ar viskas gerai?“. Jis mokėjo būti labai malonus, pajuokauti. Aš taip niekada nesugebėčiau.
Kiti viršininkai nieko panašaus nedaro, tiesiog nedaro. O ponia Trump visada prisimindavo mano gimtadienį, visada pasiteiraudavo apie mano asmeninį gyvenimą, kalbėdavomės apie asmeninį gyvenimą visą laiką. Manau, kad tas artumas, kokio prieš tai niekada neturėjau su viršininkais, mane ir užliūliavo.
