Šeštadienį „Air Mail“ paskelbtame straipsnyje Diana de Vegh pasakoja, kad, būdama 20-ies, ji užmezgė romaną su 35-uoju JAV prezidentu, rašo people.com.
Kaip teigia D. de Vegh, santykiai su prezidentu prasidėjo 1958-aisiais – tuo metu J. F. Kennedy buvo dvigubai už ją vyresnis. Dabar 83-ejų D. de Vegh prisimena, kad J. F. Kennedy dažnai sakydavo, jog ji yra „kažkuo ypatinga“. Suprantama, tokie žodžiai neabejotinai patraukė jos dėmesį.
Visgi, pasak D. de Vegh, tai nebuvo „romantiška istorija“. Jos teigimu, iš tiesų prireikė „ilgų metų“, per kuriuos moteris mėgino atsigauti po šio romano – „beveik tiek pat metų“, kiek prisireikė, kad apsispręstų atskleisti savo istoriją.
Ignoruoti J. F. Kennedy šeimyninę padėtį D. de Vegh buvo „lengva“ ir „emociškai patogu“. „Jis niekada apie tai neužsimindavo... Tad aš tiesiog nusprendžiau apie tai negalvoti“, – straipsnyje rašė D. de Vegh.
J. F. Kennedy nuo 1953-ųjų iki pat savo žūties 1963-aisiais buvo vedęs Jackie Kennedy.
D. de Vegh pasakoja studijavusi Radcliffe koledže Kembridže (Masačusetso valstijoje), kai sudalyvavo pirmojoje savo politinėje vakarienėje, skirtoje lėšų J. F. Kennedy kampanijai rinkimui. Ji netgi turėjo galimybę sėdėti šalia jos dėmesį patraukusio vyriškio, kuris, tą vakarą sakydamas kalbą, užsiminė apie galimą prezidento rinkimų kampaniją.
D. de Vegh prisimena, kad tą vakarą ji ir J. F. Kennedy keletą kartų susižvalgė. Kažkuriuo metu Masačusetso senatorius paprašė vakarienės dalyvio užleisti jam vietą, kad „pavargęs senukas galėtų prisėsti prie dailios merginos“. Koledžo studentei šis J. F. Kennedy poelgis visiškai apsuko galvą.
Kaip pasakoja D. de Vegh, jiedu po šios vakarienės keletą kartų susitiko. Galiausiai, moters teigimu, J. F. Kennedy pakvietė ją į savo butą Bostone.
„Tame bute viskas atrodė kitaip, – rašė moteris. – Aš jam patikau, jis žvelgė į mane tokiu nuoširdžiu žvilgsniu. Taip, aš žinojau, ką jis man jaučia. Kaip galėjau abejoti tokio gilaus ryšio akimirka? Tai neabejotinai buvo meilė.“
D. de Vegh aiškina tuo metu supratusi, kad tarp judviejų užsimezga romantiniai santykiai, tačiau ji prisipažino negalvojusi apie galimas pasekmes.
Tiesa, laikui bėgant ir J. F. Kennedy politinei galiai išaugus, jų ryšys pasidarė įtemptas. Visgi D. de Vegh bendravimo su populiariu politiku neatsisakė. Po to, kai J. F. Kennedy 1960-aisiais buvo išrinktas JAV prezidentu, ji metė mokslus ir persikėlė į Vašingtoną.
D. de Vegh pasakoja, kad netrukus po rinkimų jos tėvas dalyvavo verslo vakarienėje su J. F. Kennedy. Jos teigimu, tuo metu nė vienas vyriškis nežinojo apie juos siejantį ryšį.
Jis apie tai sužinojo per jo prezidento inauguracijos iškilmes 1961-ųjų sausį. Nepaisant D. de Vegh persikėlimo į Vašingtoną, tuo metu jie buvo gana nutolę. Dabar, prabėgus daugybei metų, ji svarsto, kas „tuo metu turėjo dėtis J. F. Kennedy galvoje“.
D. de Vegh pasakoja būtent tuo metu suvokusi, kad J. F Kennedy akyse ji buvo „niekuo neypatinga“.
„Vyriškis, su kuriuo mane, kaip man atrodė, siejo romantiški santykiai, nenorėjo priimti tam tikrų sprendimų, – rašė D. de Vegh. – Tiesą pasakius, jis norėjo, kad būčiau kaip įmanoma labiau atsiskyrusi, kad likčiau viena ir priklausyčiau tik nuo jo dėmesio.“
D. de Vegh prisimena, jog netrukus ji „ėmė sužinoti apie tam tikrus vardus“ J. F. Kennedy aplinkoje. Nors ji šių moterų asmeniškai nepažinojo, pasakoja tuo metu buvusi „pavydi“ 22-ejų mergina ir „su fanatišku susidomėjimu apie jas skaitydavo“.
Netrukus sekusio pasimatymo metu D. de Vegh apkaltino J. F. Kennedy, kad šis jos nebemyli. Ji sakosi būtent tą akimirką suvokusi, jog, būdamas su ja, jis apskritai visą laiką vengė kalbėti apie meilę.
Judviejų santykiai galiausiai nutrūko. D. de Vegh išėjo iš darbo Nacionalinėje saugumo taryboje ir pradėjo naują gyvenimą Paryžiuje. Galiausiai ji save realizavo socialinio darbo srityje ir ėmė teikti privačias psichoterapijos paslaugas.
Žvelgdama į praeitį, D. de Vegh mano, kad J. F Kennedy sąmoningai atskyrė ją nuo bendraamžių, kurie, moters manymu, „būtų galėję suteikti tam tikro emocinio tvirtumo“, jei būtų suvokę, kokioje situacijoje ji atsidūrė.
„Ką aš tada galėjau galvoti? Jaučiausi tarsi visiškai apžavėta žvaigždės”, – kalbėjo D. de Vegh.
D. de Vegh taip pat suabejojo, ar, atsižvelgiant į jos padėtį, tuometinį elgesį būtų galima laikyti sutikimu, ypač atsižvelgiant į #MeToo judėjimą, kuris, moters manymu, „suteikė konkretų kontekstą reikalingam pakartotiniam įvertinimui“. Pasak jos, nelygybė ir idealizavimas padėjo kurstyti toksiškus santykius su įžymybe.
„Nepaisant visko, jis tebebuvo pavergtas to laikotarpio vyriškosios mitologijos: jam patiko aplink save matyti jaunas ir gražias moteris bei jas turėti“, – rašė D. de Vegh.
