Buvęs princesės vairuotojas ir asmens sargybinis Colinas Tebbuttas sakė, kad dėl jos išsakyto raginimo uždrausti sausumos minas kilęs skandalas įtikino Dianą ilgiau pasilikti Paryžiuje su mylimuoju Dodi Fayedu nei ji planavo, skelbia dailymail.co.uk.
Galiausiai šis sprendimas baigėsi tragedija: princesė Diana, D. Fayedas ir jųdviejų vairuotojas Henri Paulas žuvo siaubingoje avarijoje 1997 m. rugpjūčio 31 d.
C. Tebbutto komentarai pateikiami „Daily Mail“ dokumentinio serialo apie princesės mirtį antroje dalyje.
Jo teigimu, jeigu ne torių kritika, lemtingąją dieną jos net nebūtų buvę Prancūzijos sostinėje.
36-erių metų amžiaus Diana turėjo sugrįžti į Londoną 1997 m. rugpjūčio 28 d., tačiau po skandalo dėl minų uždraudimo kampanijos paskutinę minutę persigalvojo ir pratęsė viešnagę trims dienoms.
„Ji negrįžo ketvirtadienį, kaip buvo suplanavusi, nes toriai ją kritikavo dėl minų uždraudimo kampanijos – neva Diana pasinaudojo kampanija savo įvaizdžiui sustiprinti. Tokie komentarai ją nuliūdino. Princesė su mumis susisiekė ir pasakė, kad kol kas nenori grįžti į Jungtinę Karalystę ir kariauti su toriais. Nurodė, kad parskris savaitgalį. Jeigu būtų grįžusi ketvirtadienį, galbūt dabar būtų gyva“, – sakė C. Tebbuttas.
Kivirčas prasidėjo dar 1996 m. sausio mėnesį, kai Diana apsilankė Angoloje ir paragino nedelsiant visame pasaulyje uždrausti sausumos minas. Visgi konservatyvusis krašto apsaugos ministras Earlas Howe’as ją pavadino „nenuspėjama“ ir „blogai informuota apie priešpėstinių minų problemą“.
Kitas toris Peteris Viggersas apkaltino princesę ignoravus „svarius argumentus“ ir surengus debatus, kuriuos galima prilyginti prancūzų aktorės Brigitte Bardot pastangoms apsaugoti kates.
Kivirčas vėl suliepsnojo 1997 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kai Diana su 42-ejų metų amžiaus D. Fayedu atostogavo Viduržemio jūros regione ir paskui davė interviu Prancūzijos laikraščiui. Princesės paklausė apie Jungtinės Karalystės (JK) politiką dėl sausumos minų, kurių uždraudimas „ją labai pradžiugintų“.
Į klausimą Diana atsakė taip: „Ankstesnė vyriausybė buvo tokia beviltiška.“ Ji turėjo omenyje 1997 m. gegužės mėnesį valdžios netekusią torių vyriausybę. Garsiosios moters teigimu, naujoji Tony Blairo administracija „nuveiks daug puikių darbų“.
Anot C. Tebbutto, po šio interviu toriai toliau kritikavo Dianą ir būtent tai paskatino ją atidėti sugrįžimą į tėvynę.
Neseniai buvo paviešintas visas Dianos paskutinis pokalbis mobiliuoju telefonu. Ji kalbėjo su artimu bičiuliu Richardu Kay.
„Ji buvo truputį susijaudinusi. Jos planai žlugo, o ji taip nekantravo sugrįžti namo pas vaikus“, – sakė R. Kay.
Pirmojoje dokumentinio serialo „Last Days of Diana“ dalyje buvęs Skotland Jardo vadovas atskleidė, kad buvo priverstas apklausti princą Charlesą kaip liudininką, tiriant versiją, jog jis galėjo prisidėti prie sąmokslo nužudyti Dianą.
Paskutinės dienos ir valandos iki tragedijos
Liepos 1 d. Širdžių Princesei būtų sukakę 60-imt. Kurdami dokumentinį serialą apie paskutines jos gyvenimo akimirkas, „Daily Mail“ darbuotojai pakalbino nemažai svarbių liudininkų.
1997 m. rugpjūčio 31 d., 1.30 val. (Britanijos vasaros laiku), kaimelyje Botany Bay stovinčiame namelyje suskamba prie lovos pastatytas telefonas. Dauguma Britanijos gyventojų miega, įskaitant ir šiauriniame Londono priemiestyje įsikūrusio Botany Bay populiaciją. Nors metas yra vėlyvas, skambutis nėra eilinis.
Galiausiai nubunda moteris ir pakelia ragelį. Kitame laido gale kalba policininkas, kuriam pavesta saugoti karališkosios šeimos narius. Tebemiegantis moters partneris yra buvęs karališkosios šeimos ginkluotosios sargybinių komandos narys. Tiesa, nuo 1996 m. pradžios C. Tebbuttas pradėjo eiti naujas pareigas – garsiausios moters pasaulyje vairuotojo ir asmens sargybinio.
Policininkas (konsteblis) atsiprašo ir paprašo pakviesti C. Tebbuttą. Jis skambina iš Balmoralo pilies, stovinčios daugiau nei už 800 kilometrų į šiaurę nuo Botany Bay.
Šią naktį pilyje miega karalienė, kaip įprasta šiuo metų laiku, taip pat Edinburgo kunigaikštis ir kiti karališkosios šeimos nariai, įskaitant Velso princą ir jo du vaikus – princus Williamą ir Harry. Berniukų mamos Balmoralo pilyje nėra.
Nuo tada, kai 1996 m. rugpjūčio mėnesį buvo užbaigtas skyrybų su Charlesu procesas, Diana, Velso princesė, nebegali naudoti titulo Jos karališkoji didenybė. Oficialiai ji nebėra karališkosios šeimos narė.
Bet Diana nenugrimzdo užmarštin. Ji ir toliau šmėžuodavo žurnalų ir laikraščių pirmuosiuose puslapiuose, ypač pastarosiomis savaitėmis, kai atostogavo Prancūzijoje ir Viduržemio jūros regione su naujuoju mylimuoju D. Fayedu – milijardieriaus Mohamedo al Fayedo, kuriam priklauso „Harrods“, sūnumi.
C. Tebbuttas, vienam tikslui atsidavęs buvęs Karališkasis jūrų pėstininkas, užaugęs vos už aštuonių kilometrų nuo Dianos šeimos namų Altorpe ir tebenirštantis, kad jo buvusi viršininkė neteko titulo, su princese atsisveikino prieš devynias dienas.
To išvykimo aplinkybės puikiai parodo jos egzotišką, bet neramų gyvenimą. Siekiant išvengti budrių paparacų dėmesio, Dianos paskutinės minutės prieš išvykstant iš Londono (ir paskutinės minutės JK sostinėje) buvo praleistos besislepiant apšiurusiame „Volvo“, pastatytame medienos prekeivio kieme, Lombard Road gatvėje, Batersio rajone.
Nuo tada ją saugojo al Fayedų šeimos apsauginiai. C. Tebbuttas tikėjosi išvysti Dianą Londone ketvirtadienį. Bet vėl įsiplieskęs politinis ginčas, regis, paskutinę akimirką privertė princesę pakeisti planus. Tolesni įvykiai buvo nepavaldūs nei C. Tebbuttui, nei kam nors kitam.
„Colinai, įsijunk televizorių ir klausykis, ką pasakysiu, – prabilo policininkas, asmens sargybiniui bandant prasibudinti. – Paryžiuje nutiko kai kas siaubingo.“
C. Tebbuttas netrukus atsidurs tikroje įvykių audroje. Pažadintas vidury nakties, jis greitai nusprendžia kaip įmanoma skubiau vykti į Paryžių. Tokių žmonių kaip C. Tebbuttas yra ir daugiau. Nemažai namų Britanijoje, Paryžiuje, Venecijoje ir net Filipinuose, kur jau išaušo kita diena, sulaukė panašaus skambučio. Taip pat netyla karinės ir diplomatinės palydovinio ryšio sistemos, o al Fayedų būstinės, esančios Park Lane, Meifere, pažangiosiomis technologijomis aprūpintoje saugumo operacijų patalpoje irgi verda darbas.
1997-ųjų vasara – viena šilčiausių per visą stebėjimo laikotarpį. Taip pat šią vasarą nepaprastai išaugo viso pasaulio žmonių, ypač paparacų, susidomėjimas neseniai išsiskyrusios princesės asmeniniu gyvenimu.
Jos rimti ir kruopščiai saugoti santykiai su širdies chirurgu Hasnatu Khanu ką tik nutrūko po dvejų metų. Kad ir kaip H. Khanui patiktų Diana, jis negali pakęsti žiniasklaidos dėmesio.
Holivudo magnatu tapti svajojantis D. Fayedas yra tolerantiškesnis, o jo ekstravagantiškas ir dar ambicingesnis tėvas negali atsidžiaugti šiais santykiais.
Liepos 11 d.
Diana su sūnumis Williamu ir Harry atskrenda į pietinę Prancūzijos dalį kaip al Fayedo vyresniojo svečiai. Jie apsistoja jo viloje netoli Sen Tropezo, turinčioje 30 miegamųjų, ir plaukioja 63 metrų ilgio superjachta „Jonikal“. Princesę lydi mažiausiai du policininkai, kuriems pavesta saugoti karališkosios šeimos narius. Tiesa, policininkai faktiškai saugo tik jaunuosius princus – Diana neteko savo asmens sargybinių 1993 m. pabaigoje, kai ji ir princas Charlesas pradėjo gyventi atskirai. Taip pat Diana mano, kad šie asmens sargybiniai ją šnipinėja karališkosios šeimos nurodymu.
Ilgainiui įtarinėjimai virsta padidėjusia „paranoja“, kurią neabejotinai pakurstė melagingi kaltinimai ir suklastoti įrodymai apie karališkosios šeimos sąmokslą prieš Dianą, kuriuos Spencerių šeimai pateikė BBC žurnalistas Martinas Bashiras, norėdamas paimti sensacingąjį 1995-ųjų interviu, parodytą laidos „Panorama“ metu.
Liepos 14 d., vidurdienis.
Princesė prieina prie fotografų, persekiojusių ją plaukiojant jachta „Jonikal“, ir juos išplūsta. Neva Diana jiems pasakė: „Kitas mano veiksmas jums bus didelė staigmena.“ Tačiau vėliau savo bičiuliams neigė ištarusi šiuos žodžius.
Taip pat ji nufotografuojama vilkinti maudymosi kostiumėlį, o šiek tiek atsikišęs pilvas klaidingai palaikomas nėštumo ženklu.
Šią vasarą Diana dar nebuvo susitikusi su D. Fayedu, bet po keleto valandų jis taip pat atvyks į Prancūzijos Rivjerą, kur kitoje superjachtoje turėtų atostogauti su amerikiečių aktore Kelly Fisher. Tiksliau, tai ji tikisi būtent tokios įvykių eigos. Taip pat K. Fisher atrodo, kad netrukus ištekės už D. Fayedo ir gyvens Malibu stovinčiame name. Deja, vasarą tokioms romantiškoms svajonėms neretai lemta išgaruoti.
Prieš Dianai su sūnumis sugrįžtant į Londoną, žavusis D. Fayedas spėja padaryti jai įspūdį. Pakankamą, kad princesė sutiktų tą patį mėnesį su juo praleisti savaitgalį Paryžiuje.
Liepos 20 d.
Diana išvyksta iš Prancūzijos tą pačią dieną, kai laisvai samdomas fotografas Jeanas Paulas Andansonas Sen Tropeze įlipa į jachtą „Yahaoho“. Šis laivas priklauso paparacų flotilei, kiekvieną vasarą šmirinėjančiai pakrante paskui besiilsinčias didžiausias garsenybes. Šį kartą J. P. Andansonas išleidžia didžiausią prizą – Dianą – iš rankų, bet jų keliai netrukus susikirs.
Liepos 31 d.
Diana sugrįžta į pietinę Prancūzijos dalį – be princų ir apsaugininkų – dar vienam pasiplaukiojimui superjachta „Jonikal“. Dabar ji viena su Dodi. Jų romanas mezgasi.
Netrukus Prancūzijoje prasidės atostogų mėnuo. Paryžiuje nebeliks žmonių, išgalinčių rugpjūtį praleisti kaime ar prie jūros. Sostinėje nebeliks ir keleto žiedų iš garsaus juvelyro Alberto Repossi kolekcijos, iki šiol saugotų jo pagrindinėje parduotuvėje, įsikūrusioje prabangių parduotuvių rajone Plance Vendome. Juvelyras taip pat nuomojasi patalpas al Fayedų šeimai priklausančiame viešbutyje „Ritz“, stovinčiame vos už 200 metrų.
Dabar žiedai gabenami į kitą A. Repossi parduotuvę Monte Karle, kur bus laikomi iki mėnesio pabaigos. Arba kol juos įsigis koks nors pleibojus, norėdamas padaryti įspūdį savo merginai, kurią galbūt planuoja vesti.
Rugpjūčio 4 d.
Šią vasarą Prancūzijos pietinėje pakrantėje galima neblogai užsidirbti. Šiandien paparacas Mario Brenna įamžina unikalią akimirką, kai Diana bučiuoja Dodi ant „Jonikal“ denio.
Nuotrauka bus išspausdinta laikraštyje „Sunday Mirror“ ir jos autoriaus kišenes papildys maždaug 250 tūkst. JAV dolerių.
Diana galėjo išvengti šio kadro, bet tikriausiai tiesiog pamiršo atsargumą užplūdus romantiškiems jausmams. O galbūt ji nori, kad pasaulis pamatytų, jog yra nepriklausoma moteris, pradedanti naują gyvenimą. Kad ir kokia būtų priežastis, naujojo romano nuotraukų paklausa nemažėja.
Rugpjūčio 22 d.
Diana grįžo iš kruizo aplink Graikiją, į kurį leidosi su savo bičiule Rosa Monckton. Ne itin ramios kelionės metu (ją vėl persekiojo paparacai) ji atskleidė R. Monckton, kad D. Fayedas, regis, rado žiedą, kurį norėtų jai padovanoti. Bet Diana nėra pernelyg sužavėta ir sako neketinanti nešioti žiedo ant bevardžio piršto.
Šiandien Velso princesė turi parskristi į Pietų Prancūziją ir vėl išplaukti jachta „Jonikal“, bet pirmiausia C. Tebbuttas turi ją nuvežti į „Harrods“ sraigtasparnių pakilimo aikštelę Batersije ir išvengti paparacų.
„Kensingtono rūmuose yra ketveri vartai, ir paparacai kasdien būriuodavosi prie kiekvienų iš jų. Laukdavo, stebėdavo“, – atsiminė C. Tebbuttas.
„Visą laiką žaisdavome kaip katė su pele. Visada turėdavau planą, bet kartais kelionės tikslą sužinodavau tik Dianai įlipus į automobilį. Tada nebuvo GPS sistemos, tačiau Londoną žinojau kaip savo penkis pirštus. Norinti nepastebėtiems pasiekti Batersį, reikėjo pasiruošti iš anksto. Taigi, gavau seną išklerusį „Volvo“, į kurį gatvėje net nepažvelgtum“, – tęsė jis.
„Kai buvome pasiruošę, pro vienerius vartus išsiunčiau įprastą Dianos automobilį ir antrą automobilį-jauką pro kitus vartus paparacui dėmesiui nukreipti. Tada princesę pasodinau ant galinės „Volvo“ sėdynės ir uždengiau antklode. Taip pat pakabinau du savo kostiumus, kad uždengčiau galinį langą. Išvažiavome pro vartus netoli Izraelio ambasados. Aplinkui nebuvo nė gyvos dvasios“, – pridūrė C. Tebbuttas.
Kol kas planas ėjosi kaip iš pypkės.
„Mažomis gatvelėmis nuvažiavome į Batersį. Viskas klostėsi puikiai iki paskutinės akimirkos, kai pamačiau du vyrukus netoli sraigtasparnių aikštelės. Man jie pasirodė panašūs į paparacų pagalbininkus, – paaiškino buvęs Dianos vairuotojas. – Jie laukė nebūtinai mūsų, bet visgi stebėjo teritoriją.“
C. Tebbuttas ir Diana atvyksta laiku. Dodi ir jo palyda vėluoja. Nėra ir sraigtasparnio.
„Pasakiau jai, kad derėtų išvažiuoti. Diana sutiko. Nuvažiavau į netoliese esančią medienos sandėlio aikštelę ir pastačiau automobilį. Pralaukėme 20 minučių, Diana visą laiką kalbėjo telefonu. Paskui pravažiavo D. Fayedas su palyda – du „Range Rover“ ir motociklai. Palaukiau minutę ar dvi ir nuvažiavau iš paskos“, – pasakojo C. Tebbuttas.
Susierzinęs princesės Dianos vairuotojas turėjo pastabų kostiumuotiems D. Fayedo apsaugininkams dėl punktualumo: „Jie pareiškė, kad laikosi „Dodi grafiko“, kaip įprastai. Pasakiau, kad labai puiku, bet jie privertė laukti princesę Dianą.“ Paskutiniai C. Tebbutto žodžiai viršininkei prieš jai įlipant į sraigtasparnį buvo šie: „Sudie, ponia, saugios kelionės. Iki pasimatymo.“
Ji turėjo grįžti kitą ketvirtadienį, rugpjūčio 28 d.
Kaip ir tikėtąsi, paparacų flotilė laukia prie Sen Tropezo ir nuseka paskui „Jonikal“ į Italijos žvejų gyvenvietę Portofiną. Tarp fotografų yra ir J. P. Andansonas.
Ketvirtadienis, rugpjūčio 28 d.
Dianos gyvenimas po skyrybų su princu Charlesu nėra skirtas tik malonumams. Ji rado kampaniją, kurios idėjos yra labai artimos. Deja, dėl tos pačios kampanijos princesė netikėtai įsivėlė į konfliktą su (buvusia) Johno Majoro konservatorių administracija.
Šios istorijos pradžia – sausio mėnuo, kai Diana vieši Angoloje kaip Tarptautino Raudonojo Kryžiaus viešnia ir labdaros organizacijos „The Halo Trust“, atsidavusios minų šalinimui buvusiose karo zonose, rėmėja. Princesė susitinka su jaunais nuo minų nukentėjusiais civiliais ir, apsivilkusi apsauginius drabužius, žingsniuoja saugiu taku vienu iš daugelio minų laukų, esančių šioje pietvakarių Afrikos valstybėje. Tą dieną padarytos Dianos nuotraukos – vienos garsiausių, kuriose užfiksuota Velso princesė.
Kelionės metu Diana paragina nedelsiant visame pasaulyje uždrausti sausumos minas, tačiau jos pasiūlymas nepatinka JK gynybos ministerijai. Britanijos kariuomenė sutinka nebenaudoti šių ginklų tik tuo atveju, jeigu visos kitos šalys oficialiai pasižadės jų atsisakyti. Konservatorių partijai priklausantis gynybos ministras E. Howe’as princesę pavadina „nenuspėjama“ ir “ ir „blogai informuota apie priešpėstinių minų problemą“.
Toris P. Viggersas, gynybos komiteto narys, apkaltina princesę ignoravus „svarius argumentus“ ir surengus debatus, kuriuos galima prilyginti prancūzų aktorės B. Bardot pastangoms apsaugoti kates. Kitą mėnesį Diana privačiai susitinka su tuometiniu opozicijos lyderiu T. Blairu problemai aptarti.
Naujųjų leiboristų politika atspindi Dianos poziciją. Princesė pareiškia savo bičiuliams, kad yra „suglumusi“ ir pasipiktinusi reakcija, kurią sukėlė jos komentarai. Jai šis reikalas atrodo visiškai aiškus moraliniu atžvilgiu.
Pasaulio žemėlapis su pažymėtomis šalimis, kurias Diana planuoja aplankyti tęsdama minų uždraudimo kampaniją, kaba ant sienos jos kambaryje Kensingtono rūmuose. Tai bus jos didysis solo projektas.
Bet kai kurių torių pagieža nesibaigia net po triuškinamos naujųjų leiboristų pergalės gegužės mėnesį įvykusiuose rinkimuose.
Dienos, kai Diana turi sugrįžti į Britaniją, rytą konfliktas vėl „paaštrėja“ ir netgi netiesiogiai prisideda prie aplinkybių, kainuosiančių princesei gyvybę. Žibalo į ugnį įpila interviu, kurį Diana davė Prancūzijos laikraščiui „Le Monde“. Jis bus išspausdintas šiandieniniame numeryje.
Be kitų klausimų įvairiomis temomis, Dianos pasiteiraujama apie JK vyriausybės politiką dėl sausumos minų, kurių uždraudimas „ją labai pradžiugintų“. Į klausimą princesė atsako taip: „Ankstesnė vyriausybė buvo tokia beviltiška.“ Ji turi omenyje 1997 m. gegužės mėnesį valdžios netekusią torių vyriausybę. Moters teigimu, naujoji Tony Blairo administracija „nuveiks daug puikių darbų“.
Kyla naujas politinis skandalas. Diana, tebeleidžianti laiką su D. Fayedu Viduržemio jūros regione, praneša savo personalui Londone, kad grįžimą į JK atideda 72 val.
„Ji negrįžo ketvirtadienį, kaip buvo suplanavusi, nes toriai ją kritikavo dėl minų uždraudimo kampanijos – neva Diana pasinaudojo kampanija savo įvaizdžiui sustiprinti. Tokie komentarai ją nuliūdino. Princesė su mumis susisiekė ir pasakė, kad kol kas nenori grįžti į Jungtinę Karalystę ir kariauti su toriais. Nurodė, kad parskris savaitgalį. Jeigu būtų grįžusi ketvirtadienį, galbūt dabar būtų gyva“, – teigė C. Tebbuttas.
Paparacai toliau persekioja superjachtą „Jonikal“, bet jau be J. P. Andansano, kuris sugrįžo į namus Vidurio Prancūzijoje, mažiau nei už 290 kilometrų nuo Paryžiaus. Kieme stovi jo baltas automobilis „Fiat Uno“.
Penktadienis, rugpjūčio 29 d.
Tą rytą pasirodžiusiame laikraščio „The Sun“ numeryje išspausdinta „arši“ ataka prieš princesę ir jos kišimąsi į debatus palaikant Leiboristų partiją.
Straipsnyje kandžiai dėstoma, kad „paskutinis karališkosios šeimos narys, kišęs nosį į politiką, susilaukė siaubingo galo“ (tikėtina aliuzija į Karolį I, kuriam buvo nukirsta galva), ir padaroma išvada: „Jeigu ji nekontroliuoja savo pasisakymų, tegul laiko liežuvį už dantų.“ (Per 48 val. šis straipsnis taps itin nepopuliarus. Jo nebėra laikraščio elektroniniame archyve.)
Dianos atstovai išplatina pareiškimą, kad jos veiksmai siekiant uždrausti sausumos minų naudojimą yra grynai humanitarinio pobūdžio ir kad princesė išlieka politiškai neutrali.
D. Fayedas susisiekia su viešbučiu „Ritz“ Paryžiuje, kad patvirtintų, jog kartu su Diana atvyks į viešbutį kitą dieną. Tuo tarpu Diana paskambina savo draugei ledi Annabel Goldsmith ir pareiškia: „Dar viena santuoka man reikalinga kaip šuniui penkta koja.“
Ledi A. Goldsmith vėliau prisiminė, jog Diana sakė nežiūrėjusi į Dodi rimtai, tačiau jai patiko dėmesys ir lepinimas.
Paryžiaus centre katalikų kunigas tėvas Yvesas Marie Clochard’as Bossuet pasisiūlo šį savaitgalį eiti budinčio kapeliono pareigas ligoninėje Pitié-Salpêtrière.
„Na, tai buvo paskutinis rugpjūčio mėnesio savaitgalis, Paryžius buvo pustuštis, – prisiminė jis. – Pasakiau savo kolegai oficialiajam kapelionui, kad noriu parodyti dėkingumą ir tą savaitgalį pabudėsiu už jį.“
Kapelionas apsidžiaugė ir sutiko.
„O aš paskui pagalvojau, kad greičiausiai sėdėsiu be darbo“, – prisipažino kunigas. Kaip smarkiai jis apsiriko.
Šeštadienis, rugpjūčio 30 d, 6 val. ryto (Paryžiaus laiku).
Europa tebemiega, bet už tūkstančių kilometrų į rytus JK užsienio reikalų ministras Robinas Cookas dirba išsijuosęs. Šiandien prasidės jo pirmos didelės kelionės į užsienį, į Tolimuosius Rytus, etapas Filipinuose, ir politiką priimsiantys asmenys pasidomėjo jo biografija.
Šalies sostinės Manilos hipodrome suplanuotas specialus renginys. Neblogai žirgų lenktynėse nusimanantis R. Cookas favoritu išsirenka varžybų dalyvį, kuris nemaža persvara aplenkia kitus žokėjus.
Kai kurie užsienio reikalų ministrą lydintys žurnalistai, nušviečiantys JK politinį gyvenimą, mano, kad lenktynių baigtis buvo aiški iš anksto diplomatiniais sumetimais. Jeigu tai tiesa, sumanymas išdegė. R. Cookas yra patenkintas pergale ir savo palydovams išdrožia pamokslą apie svorio, jėgų pusiausvyros ir geros fizinės formos svarbą.
Kad ir kaip ten būtų, tarp jo ir žiniasklaidos tvyro šiokia tokia įtampa. Paskelbęs, kad nuo šiol Britanijos užsienio politika bus „etiškesnė“ (šis požiūris padarė įspūdį Dianai), R. Cookas viena pirmųjų šalių vizitui pasirinko Indoneziją, kur susitarė Suharto režimui parduoti naikintuvų, šarvuočių ir vandens patrankų.
Dėl tokių veiksmų užsienio reikalų ministras susilaukia kritikos tėvynėje, bet R. Cookas vargu ar atsidurs dėmesio centre Filipinuose, kur planuoja aptarti pagirtiną kovą su vaikų sekso turizmu. Taigi, jis gali atsipalaiduoti.
8 val. Diana ir D. Fayedas mėgaujasi kava ir kruasanais ant „Jonkal“ denio. Superjachta prišvartuota netoli Sardinijos Smaragdinės pakrantės, kad įsimylėjėliai po pietų spėtų į lėktuvą ir sugrįžtų į Paryžių.
10 val. Prancūzijos sostinėje išaušo dar viena nuostabi diena. Suzanne Lenglen teniso kortuose, įsikūrusiuose Paryžiaus priemiestyje Issy-les-Moulineaux, du seni bičiuliai netrukus pradės teniso partiją.
Vienas iš jų yra Claude’as Garrecas, buvęs mokesčių inspektorius, dabar dirbantis spaustuvės administratoriumi. Jo kresnas varžovas – Henri Paulas, šio savaitgalio viešbučio „Ritz“ apsaugininkų pamainos viršininkas.
H. Paulas taip pat yra kvalifikuotas pilotas, puikia groja pianinu ir altu bei priklauso orkestrui. „Henri buvo labai universali asmenybė“, – apie savo „išskirtinį draugą“ sakė C. Garrecas.
Jie susipažino paauglystėje Bretanės mieste Lorjane ir kelerius metus gyveno viename bute Paryžiuje.
H. Paulas buvo C. Garreco vyriausiasis pabrolys, o dar praėjusį mėnesį juodu kartu atostogavo Ispanijoje. Kartais H. Paulas dienai išsinuomoja lėktuvą, ir vyrai skrenda į pasiturinčiųjų pajūrio kurortą Deauville.
Anot C. Garreco, jis buvo puikus pilotas. Tiesa, automobilį valdė ne taip „sklandžiai“, kaip lėktuvą.
Kaip įprastai, kelionė į teniso klubą (C. Garrecas vairuoja „Chrysler Voyager“) vyksta gatve Cours Albert 1er ir virš Senos nutiestu tiltu Pont de l’Alma. Atvykę bičiuliai pažaidžia 30 minučių ir laimi po setą: 6-0 ir 6-2. „Žaidėme labai prastai“, – prisiminė C. Garrecas.
Paskui juodu grįžta į miesto centrą ir stabteli kavinėje „Le Pelican“, kurios terasoje C. Garrecas išgeria alaus, o H. Paulas – dvi skardines dietinės kolos, nes netrukus jam reikės dirbti viešbutyje „Ritz“.
Jam patinka dietinė kola. Tiesą sakant, gatvėje Rue Croix des Petits Champs esančiame jo bute yra net 240 šio gėrimo skardinių.
Bičiuliai kalbasi apie gyvenimą. C. Garrecas yra vedęs, turi vaikų, H. Paulas gyvena vienas ir kenčia nuo depresijos (vartoja „Prozac“) nutrūkus santykiams su buvusia „Ritz“ darbuotoja.
C. Garrecas mano, kad jo draugą kamuoja stresas. Atostogų metu jis „nepaleido iš rankų dviejų telefonų – vis tvarkė viešbučio reikalus“. Beje, šiandien H. Paulas džiaugiasi sėkmingai įveikęs kasmetinę sveikatos patikrą.
C. Garrecas nežino, jog H. Paulas taip pat vartoja vaistus nuo alkoholio priklausomybės. „Bet jeigu ši problema būtų buvusi rimta, koks gydytojas būtų jam leidęs skraidyti?“ – vėliau stebėjosi C. Garrecas.
H. Paulas užsisako sumuštinį su kamamberu išsinešti. Prieš bičiuliams pasukant savo keliais, H. Paulas pasigiria, kad po pietų į Buržė oro uostą turėtų atskristi „ledi Di ir D. Fayedas“ ir kad jis juos pasiims iš oro uosto.
Kita vertus, didelio čia daikto. Su šiomis garsenybėmis jam jau teko bendrauti. „Ką tokia moteris kaip Velso princesė veikia su tokiu vyru?“ – pasiteirauja C. Garrecas.
„Dodi Fayedas – geras žmogus“, – lojaliai atsako H. Paulas. Kartais Dodi jam paskolina vieną iš savo prabangių automobilių – „Rolls Royce“ ar „Aston Martin“, ir apsaugininkas išdidžiai važinėja po rajoną.
Atsisveikindami bičiuliai vienas kitam ištaria: „Iki rytojaus.“ Deja, H. Paului rytojus nebeišauš.
11.30 val. Diana ir D. Fayedas palieka superjachtą „Jonikal“. Juodu privačiu lėktuvu skris į Paryžių iš Olbijos oro uosto. Palydą sudaro du D. Fayedo apsaugininkai britai (Trevoras Rees-Jonesas ir Kieranas Wingfieldas), vyresnysis liokajus Rene Delormas, „Jonikal“ vyriausioji patarnautoja Deborah Gribble ir amerikietė Myriah Daniels – ilgametė D. Fayedo „natūralaus spiritualizmo ambasadorė“.
Praktiškai iki paskutinės minutės prieš skrydį apsaugininkai buvo įsitikinę, kad skris atgal į Londoną, o ne į Paryžių.
Fayedų Londono apsaugininkų komandos narys taip pat vėliau prisipažins, kad apie pasikeitusį planą sužinojo praktiškai Dianai ir D. Fayedui „jau atvykus“ į Prancūzijos sostinę. Kita vertus, dirbant D. Fayedui, planai „nuolatos“ keisdavosi paskutinę minutę.
12.30–13 val. Nei Londono, nei Paryžiaus pareigūnai taip pat nežino Dianos kelionės planų. Užtat viską žino paparacai, gavę naudingos informacijos iš pagalbininkų. Fotostudijos redaktoriui Alainui Guizard’ui apie Dianos vizitą praneša kolega iš Korsikos, kuriam šią naujieną pasakė Sardinijos skrydžių valdymo bokšto darbuotojas.
Sardinijos fotografai skambina kitoms Paryžiaus agentūroms. „Ji atvyksta“, – praneša jie. Jų kolegos bus pasiruošę.
13 val. Į darbą ateina Buržė migracijos kontrolės pareigūnas Pascalis Winieski. Jis patikrina dvi informavimo apie atvykstančius labai svarbius asmenis sistemas. Jokių pranešimų apie Dianą ir D. Fayedą nėra.
Apie princesės atvykimą jis sužino iš žandaro, kai Diana jau lipa iš lėktuvo. Žandarmerijai pranešama likus penkios minutėms iki privataus lėktuvo nusileidimo.
15.20 val. Lėktuvas su Diana ir D. Fayedu nusileidžia Buržė. Jų jau laukia du Fayedų šeimai priklausantys automobiliai ir paparacų būrys. „Mercedes S600“, prie kurio vairo sėdi D. Fayedo asmeninis vairuotojas Philippe’as Dourneau, įsimylėjėlius nuveža į Vindzorų vilą, buvusią Vindzoro kunigaikščio ir kunigaikštienės rezidenciją parke Bois de Boulogne, kurią M. al Fayedas 1987 m. išsinuomavo 50-iai metų.
Tuo tarpu „Range Rover“ vairuojantis H. Paulas paima kitus kartu atskridusius asmenis bei jų bagažą ir pajuda link D. Fayedo buto gatvėje Rue Arsène Houssaye, kur apsistos turtuolis ir Diana. M. Daniels 20 kilometrų ilgio kelionė visai nepatiko. Vėliau ji sakė, kad nematė juos persekiojančių paparacų, tačiau H. Paulas vis tiek vairavo kaip pamišėlis. Moteris buvo persigandusi.
„Tikrai nepastebėjau jokių motociklų, bet buvau įsitikinusi, kad mūsų kelionė baigsis kapinėse. Henri Paulas važiavo pernelyg greitai ir pramuštgalviškai. Vairavo kaip maniakas. Gerbiu jo atminimą ir manau, kad jis tikriausiai buvo nuostabus žmogus, bet vairavo tragiškai“, – sakė M. Daniels.
Kadangi yra galybė bagažo ir „per daug keleivių“, M. Daniels negali užsisegti saugos diržo. „To epizodo nepamiršiu visą gyvenimą“, – tikino ji. Nutrūktgalvis vairuotojas ir neužsisegti saugos diržai? Buvo duotas pavojingas tonas tos dienos vakaro įvykiams.
16.30 val. Vindzorų vila Dianai pasirodo melancholiška, „pilna šmėklų“. Princesė ir D. Fayedas joje praleidžia pusvalandį ir paskui nuvyksta į viešbutį „Ritz“, kur Diana yra susitarusi dėl vizito pas kirpėją.
Kol ji gražinasi, D. Fayedas aplanko juvelyrą A. Repossi, kurio parduotuvė yra mažiau nei už 200 metrų nuo viešbučio, kitoje aikštės Place Vendome pusėje.
D. Fayedui sugrįžus į viešbutį, viešbučio prezidento padėjėjas Claude’as Roulet nueina pas juvelyrą ir parneša mažiausiai du žiedus.
19 val. Pora išvyksta į D. Fayedo butą ruoštis vakarienei. Kaip ir anksčiau, jie įsėda į „Mercedes S600“, kurį vairuoja P. Dourneau. Su viešbučiu siejamos limuzinų nuomos įmonės savininkas Jeanas Francois Musa važiuoja iš paskos automobiliu „Range Rover“, kuriame taip pat sėdi apsaugininkai K. Wingfieldas ir T. Rees-Jonesas, kad Diana ir D. Fayedas galėtų pabūti tik dviese.
H. Paulas irgi išvažiuoja iš „Ritz“ ir baigia pamainą – daugiau dirbti šiandien nebeketina. Jo buvimo vieta ir veikla ateinančias tris valandas išlieka viena didžiausių šios istorijos paslapčių. D. Fayedas ir Diana neplanuoja sugrįžti į „Ritz“.
19.30 val. Diana vėl kalba telefonu. Ji puikiai suvokia riziką privatumui ir saugumui. Princesė pasamdė Londone gyvenantį telekomunikacijų ekspertą. Jis padeda Dianai reguliariai keisti telefono numerį bei teikia kitas apsaugos nuo pasiklausymo ir sekimo paslaugas.
Be to, asmeninis vairuotojas C. Tebbuttas kasdien patikrina automobilį, ar nėra įmontuotų slaptų klausymosi aparatų. Diana žino, kad skambindama iš Kensingtono rūmų negali minėti vyresniųjų karališkosios šeimos narių pavardžių, nes gali būti suaktyvinama pasiklausimo įranga. Deja, ji neretai pamiršta minėtųjų asmenų kodinius vardus.
H. Khanas neturi mobiliojo telefono. Princesė žinutes jam siunčia į pranešimų gaviklį, prisistatydama Dr. Armani (aliuzija į jos mėgstamą dizainerį) arba Dr. Allegra (Dianai patinkantis moteriškas vardas, kuriuo pavadintų dukrą, jeigu susilauktų).
H. Khanas yra įsitikinęs, jog Dr. Jarmanas – dar vienas Dianos kodinis vardas – iš tikrųjų yra M. Bashiras, BBC žurnalistas, kurio melai itin prisidėjo prie paranojos dėl saugumo.
Princesė mobiliuoju telefonu kalbasi su princu Williamu ir savo vyriausiuoju liokajumi Paulu Burrellu. Paskui ji paskambina Richardui Kay, „Daily Mail“ karališkajam korespondentui, tapusiam patikimu asmeniu nuo 1991-ųjų, kai juodu susipažino.
„Ji buvo truputį susijaudinusi, – tą pokalbį prisiminė R. Kay. – Jos planai žlugo, o ji taip nekantravo sugrįžti namo pas vaikus. Be to, po pietų Paryžiuje ją persekiojo paparacai.“
„Manau, kad šis cirkas buvo bepradedąs jai nusibosti. Ne pats Dodi, bet tą vasarą atsiradęs perdėtas susidomėjimas jos asmeniu gyvenimu pradėjo gadinti nervus, – tęsė jis. – Dėl nuolat netoliese besisukiojančių fotografų ji jautėsi tarytum spąstuose, ir net Dodi Fayedas, galintis naudotis pasakiškais tėvo turtais ir „žaisliukais“, kaip ji pati sakė, turėdama omenyje privačius lėktuvus, valtis ir asmeninius vairuotojus, nepadėjo išvengti jausmo, kad yra medžiojama.“
„Be to, Fayedų apsaugininkų darbas buvo visiškai kitoks, negu Diana buvo įpratusi, kai dar priklausė karališkajai šeimai. Mano nuomone, britų apsaugininkai buvo kur kas profesionalesni, – aiškino R. Kay. – Ji manęs paklausė apie Dodi ir kodėl žiniasklaida taip domisi jo praeitimi ir romantiškais santykiais. Atsakiau, kad tai visiškai normalu ir neturėtų stebinti.“
„Buvo akivaizdu, kad santykiai su Dodi sparčiai vystėsi ir galėjo kur nors nuvesti, bet paskutiniosiomis rugpjūčio savaitėmis ji man ne kartą aiškiai davė suprasti, jog „neketina vėl tekėti vos išsiskyrusi“. Diana keletui žmonių pareiškė: „Jeigu ant mano rankos ir atsiras naujas žiedas, tai tikrai ne šio piršto“, turėdama omenyje bevardį, – sakė karališkasis korespondentas. – Jos paskutiniai žodžiai buvo maždaug tokie: „Sunkiai dirbai. Gerai išsimiegok, išsijunk telefoną. Pasikalbėsime rytoj ir pasimatysime pirmadienį.“
Tai buvo ne tik paskutinis R. Kay pokalbis su Diana, bet ir paskutinis princesės skambutis mobiliuoju telefonu. Prieš tragišką avariją ji dar trumpai pasikalbėjo su artima bičiule Susie Kassem (tikriausiai laidiniu telefonu ryšiu).
20.15 val. 1994 m. gamybos „Mercedes S280“ (valstybinis Nr. 688LTV75), priklausantis su „Ritz“ bendradarbiaujančiai limuzinų bendrovei „Etoile Limousine“, pristatomas į netoli viešbučio esančią požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
Nuolatinis šio automobilio vairuotojas darbo reikalais juo važinėjo didžiąją šeštadienio dalį. Jis baigia darbą. Šį vakarą mersedeso greičiausiai niekam nebeprireiks.
20.37 val. Nusileidžia saulė.
21.30 val. Rue Saint-Martin gatvėje esančiame prabangiame bistro „Chez Benoit“ užsakytas staliukas Dianai ir D. Fayedui. P. Dourneau atvažiuoja automobiliu „Mercedes 600“ ir juos paima iš D. Fayedo buto.
Jiems iš paskos važiuoja „Range Rover“ su J. F. Musa, K. Wingfieldu ir T. R. Jonesu, bet juos persekioja ir iš visų pusių supa mažiausiai 15 paparacų, vairuojančių automobilius arba motociklus.
D. Fayedas supyksta ir Rue St-Honore gatvėje, likus mažiau nei dviem kilometrams iki bistro, liepia vairuotojui grįžti į „Ritz“. Tai priešpaskutinis D. Fayedo sprendimas pakeisti planus.
21.50 val. Diana ir D. Fayedas atvyksta prie pagrindinio viešbučio „Ritz“ įėjimo. Jų niekas nelaukia. Prieš pasiekdama viešbučio vestibiulį, pora turi prasibrauti pro paparacus.
22 val. Tėvas C. Bossuet yra ne vienintelis paryžietis, atostogų mėnesį likęs sostinėje. Netoli tilto Pont de l'Alma esančioje gaisrinėje Malar šį savaitgalį budinčiai pamainai vadovauja seržantas Xavieras Gourmelonas. Jis yra kvalifikuotas medikas ir nesitiki sulaukti iškvietimų, todėl 4 val. ryto planuoja truputį numigti.
36-erių metų amžiaus skubiosios pagalbos gydytojas dr. Fredericas Mailliezas taip pat įstrigęs sostinėje. Tiesa, šią naktį jam budėti nereikia, todėl F. Mailliezas nuėjo į vakarinėje Paryžiaus dalyje esančiame Bulonės-Bijankūro priemiestyje surengtą gimtadienio vakarėlį. Nuėjo ne vienas, be su savo vaikinu, amerikiečiu Marku, dirbančiu vyriausiuoju padavėju tarp garsenybių populiariame Joe Alleno bare ir Les Halles rajone įsikūrusiame restorane.
Juodu važiuoja dr. F. Mailliezo tarnybiniu automobiliu „Peugeot“, ant kurio puikuojasi greitosios medicinos pagalbos tarnybos „SOS Medicins“ logotipas. Dr. F. Mailliezas vilkėjo švarutėlį baltą kostiumą ir prisiminė, kad buvo „gražus vasaros vakaras“.
22.06 val. H. Paulas informuojamas apie paparacus ir iškviečiamas į „Ritz“. Nors faktiškai šiandien jis nebedirba, tačiau negali atsakyti viršininko sūnui ir garsiausiai moteriai pasaulyje.
H. Paulas atvyksta į „Ritz“ barą „Bar Vendome“, kur prisijungia prie vakarieniaujančių ir viršininkų belaukiančių K. Wingfieldo ir T. R. Joneso. Britai stebi, kaip H. Paulas išgeria du geltonos spalvos gėrimus, kuriuos praskiedė vandeniu.
23.23 val. Kai personalas baigia vakarieniauti, sąskaitoje matyti du stiprūs anyžių skonio aperityvai „Ricards“. T. R. Jonesas paskambina Vindzorų viloje dirbančiam apsaugininkui ir užsimena, kad matė H. Paulą vartojant alkoholį. Jis mano, jog toks elgesys yra „neprofesionalus“.
D. Fayedas ir Diana nusprendžia pavalgyti viešbučio apartamentuose „Imperial Suite“. Tiesa, šie apartamentai ir užsakomas maistas nėra įprasti net vertinant pagal penkių žvaigždučių viešbučio standartus.
Cituojant „Ritz“ interneto svetainėje pateiktą informaciją, 218 kvadratinių metrų ploto apartamentai „Imperial Suite“ buvo įkvėpti Versalio rūmų ir turi kambarį, identišką Marijos Antuanetės kambariui: „nuo baldų iki dekoro“. (2021-aisiais už naktį šiuose apartamentuose tektų pakloti 18 tūkst. eurų.)
Diana užsisako daržovių tempurą, D. Fayedas – ant grotelių keptą otą. Jis nurodo „Ritz“ naktinės pamainos vadybininkui, kuris ir atnešė maistą, paruošti trečią automobilį viešbučio galinėje dalyje. Apie naująjį planą D. Fayedas praneš tik H. Paului.
Londone, Noting Hilo rajone, R. Kay savo bute yra vienas. Jis paklauso anksčiau tą dieną duoto Dianos patarimo: išjungia mobilųjį telefoną, atjungia laidinį telefoną ir ruošiasi gerai išsimiegoti.
