Skirtingai nei tėvas, kurio vardas asocijuojasi su kai kuriais žymiausiais XX a. filmais, Christianas labiausiai pagarsėjo žmogžudyste ir sąsajomis su buvusios merginos Bonny Lee Bakley nužudymu.

Christiano vaikystė buvo audringa, pažymėta tėvų kovos dėl jo globos rietenomis, tėčio nebuvimu ir nuolatos svyruojančiu motinos elgesiu. Ji, pasak „The Guardian“, sykį netgi suorganizavo savo pačios vaiko pagrobimą.

Christianas vaikystėje vaidino, vėliau, jau suaugęs, gavo nedidelius vaidmenis keturiuose filmuose ir sėkmės šioje srityje nesusilaukė. Prabėgus dvejiems metams po vaidmens filme apie Italijos mafiją „La posta in gioco“ 1988-aisiais Christianas nušovė sesers Cheyenne vaikiną.

Įsižiebė žiniasklaidos plačiai nušviestas teismo procesas, kuriame liudijo pats M. Brando, nepaisant jo liūdnai pagarsėjusių pastangų kaip įmanoma vengti dėmesio.

Christiano bėdos nesiliovė iki pat jo mirties 2008-aisiais sulaukus 49-erių. Tragiško Christiano gyvenimo detales aprašo portalas nickiswift.com.

Marlonas Brando ir Anna Kashfi dėl Christiano globos kovojo teisme

Ch. Brando vaikystė buvo paženklinta nuožmios tėvų kovos dėl jo globos. M. Brando ir A. Kashfi romanas buvo audringas ir permainingas. Jiedu 1957-aisiais susituokė, o 1959-aisiais, gimus sūnui Christianui, išsiskyrė. Buvę sutuoktiniai kreipėsi į teismą – taip prasidėjo ilgus metus trukęs mūšis dėl vaiko globos. Pirmuosius penkerius metus po tėvų skyrybų Christianas gyveno su motina, tačiau A. Kashfi „nepastovus charakteris“, kuriam įtaką darė piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, tapo pagrindu teismui 1964-aisiais atimti iš jos globos teises.

Visgi M. Brando teisės į Christiano globą negavo iki pat 1972-ųjų, kai sūnui buvo trylika. Tad Christianas tuos aštuonerius metus pragyveno su savo teta – jį augino auklės, vėliau berniukas buvo išsiųstas į internatinę mokyklą netoli Los Andželo.

„Kai aš gavau teisę į Christiano globą, jis jau turėjo puokštę emocinių problemų“, – 1991-aisiais sakė M. Brando. Pasak „Los Angeles Times“, M. Brando pasakojo, kad jo vyresnysis sūnus dar vaikystėje ėmė vartoti alkoholį ir marihuaną. Savo pasakojimu aktorius norėjo parodyti, kaip tėvų kova dėl jo globos paveikė Christianą.

Gyvenimas su gausybe santykių ir vaikų pagarsėjusiu tėvu ramybės Christianui neatnešė. „Šeimos pavidalas ir sudėtis nuolatos keisdavosi. Sėdėdamas prie pusryčių stalo, svarstydavau, kas tie žmonės“, – kažkada prisiminė Christianas.

Anna Kashfi apmokėjo 13-mečio Christiano Brando pagrobimą

1972-aisiais, kai Ch. Brando tebuvo 13 metų, jis nepaaiškinamomis aplinkybėmis atsidūrė Meksikoje, Žemutinėje Kalifornijoje. Viskas prasidėjo, kai jo mama A. Kashfi pasiėmė berniuką iš mokyklos Los Andžele po to, kai jis padegė savo bendrabutį. Tuo metu Christiano globos teisės priklausė ir A. Kashfi, ir M. Brando, tačiau pastarasis tada buvo Prancūzijoje, kur filmavosi Bernardo Bertolucci filme „Paskutinis tango Paryžiuje“. Kaip įvykiai klostėsi toliau, nėra iki galo aišku.

Rašyta, kad A. Kashfi kartu su savo draugu Jamesu Woosteriu pervežė Christianą per sieną ir juos abu paliko viešbučio kambaryje Žemutinėje Kalifornijoje, o pati sugrįžo į Los Andželą. Kai ji vėl atvyko į viešbutį pasiimti Christiano, nei berniuko, nei J. Woosterio jame nebuvo. Kaip pranešta, A. Kashfi Meksikos policijai tvirtino maniusi, kad jos sūnus buvo pagrobtas.

M. Brando pasamdė privatų detektyvą, kad šis ieškotų Christiano. Detektyvas rado berniuką gyvenantį palapinėje su nepažįstamais vyrais ir moterimis. Grupelė „hipių“ policijai pasakojo, kad A. Kashfi pasiūlė jiems 10 tūkst. dolerių už tai, jog paslėptų Christianą.

Po tokios traumuojančios patirties Christianas susidomėjo ginklais ir ėmė juos pirkti, nes „nepaprastai bijojo ir vėl būti pagrobtas“, vėliau apie tai papasakojo vienas iš jo draugų. Po šio incidento vieninteliu Christiano globėju tapo M. Brando. Tėvas išsivežė jį į Paryžių, kur buvo baiginėjamas filmo „Paskutinis tango Paryžiuje“ filmavimas.

Christiano Brando suėmimas 1990-aisiais šeimos gyvenimą apvertė aukštyn kojomis

Brando šeimos pasaulis 1990-ųjų gegužės 16-ąją apvirto aukštyn kojomis. Tada Ch. Brando nužudė Dagą Drollet, sesers Cheyenne Brando partnerį. Moteris tuo metu buvo aštuntą mėnesį nėščia. Christianas M. Brando namuose Beverli Hilse susikibo su D. Drollet. Christianas buvo įsitikinęs, kad Dagas netinkamai elgiasi su Cheyenne. Prieš tai tą patį vakarą Cheyenne, kaip teigiama, papasakojo Christianui apie smurtinius savo vaikino veiksmus, o tai paskatino jį vėliau susiremti su D. Drollet.

1991-ųjų sausį Christianas sutiko pripažinti savo kaltę dėl nužudymo, kad nebūtų teisiamas dėl pirmojo laipsnio žmogžudystės. Prokurorai pasiūlė Christianui pripažinti kaltę po to, kai Prancūzijos tarnybos nurodė, kad Cheyenne yra „psichiškai neveiksni“. Dėl šios priežasties keli teisėjai atmetė prokurorų prašymą, kad ji pateiktų savo liudijimą. Skelbiant nuosprendį, M. Brando prašė sutrumpinti sūnui skirtos bausmės laiką. „Man regis, gali būti, kad aš kaip tėvas susimoviau. Esu tikras, jog buvo dalykų, kuriuos galėjau padaryti kitaip, jei tik tuo metu būčiau žinojęs“, – kalbėjo aktorius.

Christianas pasakojo pasiėmęs ginklą ir nuėjęs į tėvo namus, norėdamas „išgąsdinti“ Cheyenne vaikiną. „Aš nenuėjau ten siekdamas nužudyti Dagą Drolletą. Tenorėjau jį pagąsdinti“, – aiškino Christianas.

Jis pasakojo, kad jiedu su D. Drollet susikovė dėl ginklo, kuris galiausiai iššovė. Vėliau pateikta Cheyenne diagnozė privertė Christianą suabejoti sesers teiginiais apie D. Drollet. „Jaučiausi kaip visiškas žioplys, kad ja patikėjau“, – pridūrė Ch. Brando.

Christiano Brando laisvės atėmimo bausmė nebuvo paskutinė jo problema su teisėsauga

Ch. Brando buvo pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti 10 metų. Po penkerių metų jis buvo paleistas už gerą elgesį. Tačiau tai nebuvo paskutinis jo susidūrimas su teisėsauga. Po kelerių metų M. Brando įsivėlė į dar vieną žmogžudystės skandalą. Šįkart reikalas buvo susijęs su jo paties mergina Bonny Lee Bakley. Jiems tebebūnat drauge, B. L. Bakley 1999-aisiais ėmė susitikinėti su aktoriumi Robertu Blake‘u.

Kai B. L. Bakley pastojo, ji buvo įsitikinusi, kad kūdikio tėvas yra Ch. Brando, ir pavadino dukterį Christian Shannon Brando. Vėliau ji prisipažino nesanti tikra, kas yra kūdikio tėvas. Tai paskatino R. Blake‘ą pareikalauti atlikti tėvystės testą. Išsiaiškinęs, kad kūdikio tėvas yra jis, R. Blake‘as lapkritį vedė B. L. Bakley, o mergaitė buvo pervadinta Rose Lenore Blake. 2001-ųjų gegužę R. Blake‘as buvo apkaltintas B. L. Bakley nužudymu šalia italų restorano. Tačiau M. Brando taip pat buvo įsipainiojęs.

Ikiteisminio posėdžio metu Ch. Brando dirbusi Diane Mattson tvirtino, kad jis samdomam žudikui pasakė: „reikia įsegti kulką į Bonny Lee Bakley galvą“. Įrašytame pokalbyje su B. L. Bakley Ch. Brando sakė, kad jai „pasisekė, jog niekas dar nenutaikė ginklo į galvą“. Visgi 2004-aisiais teisėjas atmetė Ch. Brando sąsajas su byla kaip spėliones. 2005-aisiais Christianas liudijo, tačiau pasinaudojo jam suteikta Penktosios pataisos teise tylėti.

Christianas Brando buvo apkaltintas smurtu prieš žmoną ir mirė „kaip nepasiturintis“

2004-ųjų spalį Ch. Brando vedė Deborah Presley – moterį, tvirtinančią, kad yra nesantuokinė Elvio Presley duktė. Tačiau santuoka truko tik tris mėnesius. Viskas baigėsi, kai Ch. Brando buvo pateikti kaltinimai dėl smurto artimoje aplinkoje: D. Presley pakliuvo į ligoninę dėl sužalojimų, kurie, pasak moters, buvo Ch. Brando darbas. Jis buvo nuteistas trejiems metams lygtinai. Jam taip pat nurodyta gydyti priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų ir dalyvauti vietinėje smurto artimoje aplinkoje prevencijos programoje.

2005-aisiais D. Presley padavė Ch. Brando į teismą dėl smurto artimoje aplinkoje, tvirtindama, kad jis naudojo fizinį smurtą ir grasino mirtimi. Ch. Brando taip pat padavė buvusią žmoną į teismą, tikindamas, kad D. Presley įsilaužė į jo namus ir „siaubingai sumušė“, nes jis siekė skyrybų prabėgus vos 10 savaičių po vestuvių.

2008-ųjų sausį Ch. Brando mirė nuo plaučių uždegimo valstybinėje ligoninėje „kaip nepasiturintis“. Jam buvo 49-eri. Jo tėvas, miręs prieš trejus metus, būtų pasibaisėjęs savo vyriausiojo vaiko mirties aplinkybėmis, tvirtino senas M. Brando draugas George‘as Englundas.

„Yra toks senas iš Afrikos kilęs posakis: kai du drambliai kovoja, kenčia žolė. Štai kas nutiko Christianui, – aiškino G. Englundas, omenyje turėdamas kovą dėl sūnaus globos tarp Marlono ir A. Kashfi. – Jis buvo ta nukentėjusi žolė, ant kurios kovojo du nuožmūs drambliai.“