Televizijos laidoje „Segodnya vecherom“ K. Orbakaitės jubiliejaus proga susirinko jos šeimos nariai, artimi bičiuliai, kolegos. Prie apskrito stalo susėdę kviestiniai svečiai dalijosi prisiminimais apie jubiliatę.

Nors į šventę Kristinos tėtis atvykti negalėjo, minėtoje laidoje jis užėmė garbingą vietą. Iš jo perspektyvos buvo parodytas širdį virpinantis siužetas iš Lietuvos pajūrio, o netrukus po to pokalbių šou vedėjas Maksimas Galkinas su juo susisiekė vaizdo skambučiu.

Reportažas iš Šventosios

Laidos pradžioje žiūrovai studijoje ir prie televizijos ekranų išvydo reportažą iš Šventosios, kur apie savo, Alos Pugačiovos bei K. Orbakaitės gyvenimą pasakojo pats M. Orbakas.

„Štai tas namas, visiškai restauruotas. Dabar čia kiti žmonės gyvena. Štai čia buvo vienas mūsų kambarys, ten toliau – antras, trečias, ketvirtas. Viršuje buvo dar pora kambarių. Čia mes vasaromis atostogaudavome. Kristinka, žinoma, atvažiuodavo. Iki penkerių metų amžiaus ji tikrai čia būdavo, maždaug iki šešerių. Ji turėdavo savo asmeninį paplūdimį. Kai jai būdavo karšta, maudydavosi jūroje ir būtinai turėdavo išsivolioti smėlyje – galva nerdavo į smėlį. Ji primindavo tikrą mulatę – įdegusi! Žydros akytės, balti plaukučiai. Bėgiodavo krantu ir rinkdavo gintarus“, – prisiminimais dalijosi K. Orbakaitės tėtis.

„Kartą ji rado didžiulį – gal kumščio dydžio – gabalą. Daugiau mes tokio gintaro per visą gyvenimą neradome“, – su šypsena pridūrė jis.

Reportaže Mykolas papasakojo ir dar vieną linksmą istoriją.

„Mes, žmonės, buvome dirbantys. Kai mums su Ala būdavo atostogų metas, mes čia atvažiuodavome. Tuomet, žinoma, daugiau ja užsiimdavome. O šiaip ją visuomet prižiūrėdavo močiutė ir senelis. Močiutė dirbo turgaus direktore, Kristinka ją kartais lydėdavo į darbą. Jai ten būdavo įdomu, ką nors močiutei padėdavo. Pamenu, senelis turėjo siuvimo mašiną. Kartą per televizorių ji pamatė, kad į madą atėjo ilgi sijonai. Na, kiek metų jai tada buvo? Gal kokie penkeri turbūt... Taigi senelis kažkur gavo audinio, tokio raudono, ir pasiuvo jai ilgą sijoną. Kaip dabar pamenu: stovi ji ant kopos, vėjas plaiksto tą sijoną, o ji tokia laiminga, kad turi tokį sijoną, kaip visos suaugusios merginos“, – šiltai pasakojo žvaigždės tėtis.

Vaikščiodamas po puikiai pažįstamas Šventosios apylinkes M. Orbakas priėjo prie ypatingo medžio.

„Štai ant šito ąžuolo mes su broliu jai sūpynes buvome padarę. Ten augo tokia šaka. Nuo tos šakos – dvi virvės, lentutė, ir ji supdavosi po šiuo ąžuolu. Vaikystėje ji buvo labai geras vaikas, klusni. Mergina išaugo, žinoma, puiki šiuo atžvilgiu“, – džiaugėsi jis.

Mykolo pasiteirauta, kada paskutinį kartą jis matė savo dukterį gyvai. Pašnekovas neslėpė, kad susitikti dabar trukdo koronaviruso grėsmė ir dėl to įvesti ribojimai.

„Na, turbūt prieš dvejus metus. Dažniausiai bendraujame per „Skype'ą“, dėl karantino, suprantama. Kai aš būnu Maskvoje, jos nebūna Maskvoje, kai ji Maskvoje, tuomet aš čia“, – pasakojo vyras.

Lietuvos vaizdai sujaudino Kristiną, o Ala prabilo lietuviškai

Žiūrėdama reportažą iš Šventosios K. Orbakaitė kiek susijaudino. Ji neslėpė, kad puikiai prisimena šį kraštą, pajūryje buvusius namus, kuriuose leido vasaras, ir stebėjosi, kaip viskas išgražėjo laikui bėgant.

Tai išgirdęs M. Galkinas kreipėsi į savo žmoną ir Kristinos mamą A. Pugačiovą. „Kodėl mes važiuojame į Jūrmalą, reikia į Šventąją“, – šyptelėjo jis.

Ala netrukus taip pat pasidalijo prisiminimais. Ji neslėpė, kad savo karjeros pradžioje su šeima gyvendavo ir be patogumų, pavyzdžiui, maudydavosi vandens statinėje.

Dainininkė eterio metu net prabilo lietuviškai, kai su visais pasidalijo dar vienu prisiminimu iš Kristinos vaikystės. Kartą vos ketverių metukų mergaitė su močiutės pagalba turguje pardavinėjo ridikėlius. Tuomet mažoji Kristina net nepakėlė galvos, kai prie prekystalio priėjo pirkėja. „Po kiek ridikėliai?“ – paklausė ji. Kristina atsakė, kad už juos norėtų penkių kapeikų, ir tik tada pastebėjo, jog toji pirkėja – jos mama.

„Mamyte! Mamyte“, – tuomet ištartus savo dukters žodžius lietuviškai citavo Ala.

Laidos metu A. Pugačiova lietuviškai prabilo dar kartą, kai imta kalbėti apie tai, kokia jos dukra buvo vaikystėje. „Gera mergička, gera mergička“, – kartojo Kristinos mama.

Susiskambino ir per „Skype'ą“

Laidos kūrėjai su M. Orbaku susisiekė ir tiesiogiai. Studijoje buvę svečiai ir Šventojoje dabar dienas leidžiantis Kristinos tėtis turėjo progą pabendrauti teletiltu.

Žemiau pateikiamas lietuviškas pokalbio vertimas:

K. Orbakaitė: „Labas, mano brangusis.“

M. Orbakas: „Labas, mano mieloji. Viską matau, viską girdžiu. Puikiai jus matau, taip nuostabiai atrodai. Kokia puiki daina buvo per pasirodymą – Kristina Orbakaitė! Šaunu, šaunu.“

A. Pugačiova: „Kaip tu jautiesi?“

M. Orbakas: „Puikiai, Alačka, puikiai. Pasiskiepijau, gavau dvi dozes, jokių pasekmių, viskas OK. Tačiau karantinas yra karantinas. Mūsų dar niekur neišleidžia, galime tik šiek tiek po Europą pakeliauti, bet toliau – niekaip.“

A. Pugačiova: „Sėdėk jau geriau namie.“

K. Orbakaitė: „Lauksime, kada pasibaigs karantinas. Susitiksime ir atšvęsime mano jubiliejų, tėveli.“

M. Orbakas: „Oi, kaip gerai.“

M. Galkinas: „Mykolai, labai jautrūs tie kadrai, kur jūs vaikštote pajūriu, prisimenate tas nuostabias vietas. Ir Kristina prisiminė sūpynes, apie kurias kalbėjote.“

M. Orbakas: „Sūpynės... taip, taip, buvo tokios. Paskui aš dar su tavo krikštatėviu, dėde Zenonu, šaką pjoviau. Ta šaka mūsų vos nepritrėškė. Ala žiūrėjo pro langelį ir juokėsi. Namas tas pats, Kristule, tas pats.“

M. Galkinas: „Tas pats namas?“

M. Orbakas: „Tas pats, taip, taip, jis tiesiog restauruotas. O kiti pastatai – ten toks šiltnamis stovėjo – buvo mūsų daržinė, kur mes laikėme pora paršelių. Pameni?“

K. Orbakaitė: „Paršeliai... pamenu.“

M. Orbakas: „Juos [tuos pastatus] taip pat atkūrė. Dabar ten namelis stovi“.

A. Pugačiova: „Jie nuomoja tą namą?“

M. Orbakas: „Ten dabar svečių namų kompleksas, skirtas žmonėms ekstremalams, kurie nori pagyventi tyliai, be nieko, šalia jūra.“

A. Pugačiova: „O, tai čia kaip tik man.“

K. Orbakaitė: „Na, matai... Gali grįžti prie ištakų.“

M. Orbakas: „Tos kopos taip pat išlikusios, tavo jūra ir tavo paplūdimys. Tik tavo asmeninis paplūdimys per 45 metus šiek tiek apaugo.“

M. Galkinas: „Mykolai, o kodėl paplūdimį vadinate Kristinos asmeniniu paplūdimiu?“

M. Orbakas: „Todėl, kad į jį daugiau niekas neateidavo, išskyrus Kristiną ir mus.“

M. Galkinas: „Tai jis yra labai toli, taip?“

K. Orbakaitė: „Ne, atvirkščiai...“

M. Orbakas: „Ne, kaip tik visiškai šalia namo. Maždaug už 20 metrų nuo prieangio.“

K. Orbakaitė: „Tiesiai kopose buvo...“

M. Galkinas: „Aišku. Mums šventėje labai trūko jūsų, bet mes už jus išgėrėme, į jūsų sveikatą...“

M. Orbakas: „Ačiū. Aš taip norėjau, taip norėjau, bet neišėjo.“

M. Galkinas: „Taip, bet jūs šiandien eteryje galite tarti keletą žodžių Kristinai ir ją pasveikinti.“

M. Orbakas: „Kristule, džiaugsme mano, žinoma, ilgiuosi. Laimės tau, sveikatos nuo visos gausios mūsų šeimos, giminaičių, artimųjų, tolimų giminaičių, nuo Fabiano, Zenono, Marinos, Linos. Labai prašė perduoti sveikinimus tavo pusbroliai, ypač iš Šiaulių. Sveikatos tau, mano džiaugsme. Kad išsipildytų visi tavo troškimai, kuriuos turi, patys slapčiausi. Aš paprašysiu, ir Dievas tau būtinai padės.“

K. Orbakaitė: „Ačiū, tėveli, ačiū!“

M. Galkinas: „Milžiniškas ačiū, Mykolai, kad šiandien buvote su mumis, ačiū už sveikinimą. Sveikatos jums ir sėkmės, ačiū!“

M. Orbakas: „Ačiū, ačiū!“

Specialią laidą, skirtą K. Orbakaitės jubiliejui, galite pažiūrėti žemiau esančioje nuorodoje. Siužeto iš Šventosios pradžia nuo 18:22, pašnekesys per „Skype'ą“ – nuo 25:38.

Primename, kad su Rusijos primadona A. Pugačiova M. Orbakas susituokė 1969-aisiais. Visgi K. Orbakaitės susilaukusi pora pasuko skirtingais keliais, skyrybos įvyko 1973 metais.

Šiuo metu Ala gyvenimą kuria su M. Galkinu, o Mykolas – su žmona Marina, pora turi sūnų Fabianą.

Su pirmuoju savo vyru A. Pugačiova puikius santykius palaiko iki šiol bei labai vertina šią draugystę. Šiltą ryšį su tėčiu palaiko ir dukra K. Orbakaitė.

K. Orbakaitės 50-asis gimtadienis: