Deja, visgi yra kitų veiksnių, kurie šią jaudinančią ceremoniją iš paprastų laidotuvių gali paversti labiausiai nagrinėjamu karališkuoju renginiu per ilgą laiką, kai bet koks gedėtojų gestas ar veido išraiška bus analizuojami ir narstomi taip, kaip dar niekada anksčiau nebuvo.

To priežastis, suprantama, yra princo Harry dalyvavimas ir jo reikšmė monarchijos ateičiai, rašo „The Daily Mail“ apžvalgininkas Richardas Kay.

Ar ši karti šeimos nesantaika, viešumoje įsiplieskusi prieš mėnesį pasirodžius žymiajam Harry ir Meghan televizijos interviu, kuriame jie neįvardintą karališkosios šeimos narį apkaltino rasizmu, gali būti įveikta?

Jei taip, panašu, kad įveikinėti ją reikia pradėti nuo princo Harry susitaikymo su broliu princu Williamu.

Pirmadienį broliai atskirai paskelbė du pranešimus, kuriais nuoširdžiai išreiškė pagarbą mylimam seneliui. Retai kada jų žodžiai būna labiau išdailinti, tinkamiau parinkti ir kruopščiau nugludinti nei šįkart, kai jie buvo skirti apibūdinti didelei tuštumai, kurią jų gyvenime paliko princo Philipo mirtis.

Tam tikromis akimirkomis netgi buvo įmanoma įžvelgti šiokią tokią bendrystę, kylančią iš bendrų prisiminimų apie tai, kaip jiedu drauge augo šalia šio nuostabaus žmogaus. Pavyzdžiui, abu jie prisiminė princo Philipo dažnai pasitelkiamą principą tęsti savo darbus ir vykdyti pareigas. Abu jie buvo pagarbūs.

Tačiau Williamo pagerbimas buvo oficialus, rimtas ir nuosaikus, o štai jo brolis prisiminė ypatingą senelio būdą spalvingais ir ne visai gramatiškai taisyklingais komentarais.

Pats faktas, kad jiedu nepaskelbė vieno bendro pranešimo kaip princo Philipo vaikaičiai, deja, rodo, jog susitaikymas gali būti dar labai toli.

Į Londoną iš Los Andželo atskridęs princas Harry karantinuojasi buvusiuose savo namuose – netoli Vindzoro pilies esančiame Forgmoro kotedže. Williamas ir Kate su vaikais yra Anmer Hall rezidencijoje Norfolke, kur leidžia mokyklines Velykų atostogas. Todėl tikimybė, kad broliai susitiks dar iki laidotuvių ceremonijos, atrodo menka.

Tad žodžiai, kuriuos jie pasirinko prisimindami Edinburgo kunigaikštį, įgyja dar didesnę reikšmę.

Abu broliai neapsiėjo be asmeninių prisiminimų. Williamas prisiminė, kaip senelis vežiojosi jo vaikus arklių traukiamu vežimaičiu – prie jo pranešimo taip pat buvo pridėta nuotrauka, kurioje užfiksuotas dvimetis princas George‘as drauge su proseneliu Philipu jo karietoje Sandringame. Na, o Harry prisiminė jį su alaus bokalu rankoje. Abiejų kalboje buvo juntamas švelnumas ir meilė. Kaip ir karalienė Elžbieta II, Williamas yra santūrus ir nelinkęs savo jausmų reikšti viešai. O štai Harry, panašu, didžiuojasi, kad yra atviras ir, kai kurių manymu, netgi per daug emocionalus.

Brolių pareiškimų paskelbimo laiką skyrė pusvalandis, tačiau jų paskelbimo būdas bylojo apie didesnius skirtumus. Williamas saviškį paskelbė pirmas, laikydamasis karališkųjų taisyklių. Jo pareiškimą išplatino Kensingtono rūmai.

Tuo tarpu Harry nutarė nesinaudoti karališkųjų rūmų paslaugomis – panašu, tikrai be reikalo – ir verčiau pranešimo išplatinimą patikėti savo Jungtinėse Valstijose įsikūrusiam fondui „Archewell Foundation“. Tai gali paaiškinti, kodėl kai kurie žodžiai ir sakiniai jo kalboje yra akivaizdžiai būdingesni amerikiečių, o ne britų kalbėsenai.

Harry nepakako senelį apibūdinti kaip „pareigos ir tarnybos žmogų, garbingą ir pasižymintį geru humoro jausmu“. Jis taip pat pridūrė, kad princas Philipas buvo „autentiškas ir išliko savimi“ – savotiškas šiuolaikiškas apibūdinimas 99-erių žmogui, nesipriešinusiam savo senoviškam stačiokiškumui ir turėjusiam iš to naudos bei tikrai nepasižymėjusiam politiniu korektiškumu.

Tačiau didžiausias dėmesys neišvengiamai skiriamas Harry sprendimui į savo panegiriką įtraukti oficialų karališkųjų jūrų pėstininkų šūkį „Per Mare, Per Terram“ – „Jūra, sausuma“.

Iš pažiūros tai atrodė tinkami pagarbos žodžiai Philipui, 64 metus buvusiam karališkųjų jūrų pėstininkų kapitonu generolu, kurio pėdomis pasekė Harry. Tačiau atsisakydamas karališkosios šeimos pareigų, jis turėjo apleisti ir šį vaidmenį. O karališkieji jūrų pėstininkai vargiai užmirš jo pasitraukimą, net jei jam ir atleido. Ar tai buvo jo širdies klyksmas dėl liūdesio netekus garbingo titulo? O gal netgi užšifruotas prašymas paskutinį kartą pasidabinti karališkųjų jūrų pėstininkų uniforma?

Harry prisimenamas princas Philipas buvo „barbekiu meistras“ ir „šmaikštavimo legenda“, jis buvo „pašėlęs iki pat pabaigos“. Harry pridūrė: „Žinau, kad dabar, žiūrėdamas į mus, jis su alaus bokalu rankoje pasakytų: „Nagi, susiimkite ir gyvenkite toliau“.

Williamas teigė, kad jo „padykęs“ senelis buvo šalia ne tik gerais laikais, bet ir „sunkiausiu metu“ – tai beveik neabejotina užuomina į princesės Dianos mirtį, kai Philipas labai stengėsi paguosti gedintį 15-metį.

Jis taip pat buvo dėkingas seneliui už kilniaširdiškumą, pademonstruotą Kate.

Tačiau ar kartais jo kalboje nebuvo užslėpta aštri strėlė, nukreipta prieš brolį? Williamas rašė: „Catherine ir aš ir toliau darysime viską, ko jis būtų norėjęs, ateityje palaikysime karalienę. Pasiilgsiu senelio, tačiau žinau, kad jis norėtų, jog mes vykdytume savo pareigas ir tęstume savo darbus“.

Harry dėl savo veiksmų ir jų nulemto pasitraukimo į Kaliforniją to paties padaryti, savaime suprantama, negali. Tačiau į pagerbimo kalbą jis įtraukė besilaukiančią žmoną ir sūnų: „Meghan, Archie ir mano (taip pat ir tavo būsimosios proanūkės) širdyse tau visados bus skiriama ypatinga vieta“.

Du broliai, du labai skirtingi senelio prisiminimo būdai, tačiau jokios susitaikymo užuominos, galinčios padėti įveikti širdį draskančią nesantaiką.

Laidotuvės dažnai tampa proga artimiesiems gerai įvertinti situaciją ir viešumoje pasirodyti vieningiems, o tai gali sušvelninti ir pašalinių akių nematomus nesutarimus. Ar Williamas ir Harry pajėgs atsukti laiką atgal?

Juk dar visai neseniai jiedu buvo beveik neišskiriami, nuolatos užsukdavo vienas pas kitą į namus ir viskuo dalijosi. Tačiau interviu su Oprah Winfrey viską pakeitė.

Jame buvo ne tik priešiškai pasakojama apie karališkosios šeimos atšiaurumą, bet ir pažerta kritikos Kate, savaip pateikus pravirkdytos kunigaikštienės istoriją. Į šį pasakojimą netgi buvo įtraukta princesė Charlotte, o tai brolišką ryšį pastūmėjo prie pavojingos nutrūkimo ribos.

Šeštadienį visos akys bus nukreiptos į brolius. Bus analizuojamos jų išraiškos, akių kontaktas, jų kūno kalba. Bus ieškoma kokių nors užuominų, kad sudeginti tiltai gali būti atstatyti, o nesutarimai – išspręsti. Abu jie žino, kad netgi dabar žymiai daugiau dalykų juos vienija, nei skiria.