Ne visos naujienos yra geros, ypač kalbant apie jo mirties aplinkybes, rašoma nickiswift.com.
Žinoma, yra gerokai daugiau įdomių istorijų apie Prince’ą, neturinčių nieko bendra su paslaptingu iškeliavimu anapilin. Garsenybė labai saugojo savo privatumą, jo asmeninį gyvenimą gaubė daugybė paslapčių, įskaitant religinius klausimus, kurių jis nemėgo aptarinėti su kitais.
Toliau rasite keletą netikėčiausių faktų, kurie iškilo viešumon po Prince’o mirties.
Baisi paslaptis
Po metus trukusių nesibaigiančių spėlionių apie Prince’o mirtį buvo paviešinti kratos orderiai ir kiti oficialūs dokumentai. Kaip pranešė CNN, dainininko namuose rasti daiktai, švelniai tariant, sukėlė susirūpinimą ir nupiešė gerokai tamsesnį muzikos legendos portretą, negu daugelio susidaryta nuomonė apie pamaldų Jehovos liudytoją.
Kaip galima suprasti iš smulkmenų, nė vienas iš Prince’o rezidencijoje „Paisley Park“ rastų medikamentų faktiškai nebuvo skirtas jam. CNN taip pat informavo, kad name buvo pilna buteliukų su opioidais, malšinančiais skausmą. Jų buvo aptikta net vokuose ir vitaminams skirtose dėžutėse.
Be to, kai kurie iš rastų vaistų buvo išrašyti Prince’o būgnininkui Kirkui Johnsonui. Jo gydytojas Michaelis Toddas Schulenbergas sakė, kad hito „Purple Rain“ atlikėjui išrašė oksikodono būgnininko vardu, norėdamas išlaikyti dainininko priklausomybę paslaptyje. Bet, kaip parodė Minesotos valstijos receptų stebėsenos programa, M. T. Schulenbergas išrašė tik vieną receptą, todėl labai įdomu, iš kur atsirado kitos tabletės?
Deja, bet net po dvejus metus trukusio išsamaus tyrimo, kurį atliko Karverio apygardos pareigūnai, atsakymo į šį klausimą niekas nežino.
Mirtina dozė
Užbaigę Prince’o mirties tyrimą, Karverio apygardos pareigūnai pranešė, kad niekam nebus pateikti kaltinimai žmogžudyste. Net M. T. Schulenbergui, kuris prisipažino išrašęs vaistų Prince’ui kito asmens vardu.
Galiausiai gydytojui pavyko susitarti su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) apygardos prokuroru: „sumokėjo 30 tūkst. JAV dolerių baudą ir dvejus metus buvo stebimas Kovos su narkotikais administracijos“. Taip pat jis buvo išteisintas dėl bet kokių sąsajų su dainininko mirtimi.
„Nėra patikimų įrodymų, kaip Prince’as gavo suklastoto preparato „Vicodin“, kurio sudėtyje buvo fentanilio“, – spaudos konferencijos metu pareiškė Karverio apygardos prokuroras Markas Metzas, kalbėdamas apie tyrimo išvadas.
Tiesą sakant, dainininką pražudęs fentanilis yra atskira ir ne mažiau prieštaringa istorija: kaip rašoma po tyrimo paviešintuose dokumentuose, atlikėjas ne tik nežinojo, kad geria stipriems opioidams priskiriamas tabletes, bet jo organizme aptikta dozė „22 kartus viršijo dozę, būdingą vėžiu sergantiems asmenims, reguliariai nešiojantiems farmacinį fentanilio pleistrą“.
Ši informacija sukrėtė ištikimų Prince’o gerbėjų armiją, bet artimiausi dainininko aplinkos žmonės, regis, per daug nenustebo, nes paskutiniosiomis jo gyvenimo savaitėmis iš paskutiniųjų bandė jam padėti .
Slapta kova už Prince’o gyvybę
Remiantis 2018 m. balandžio mėnesį paviešintais interviu, ilgametis artimas Prince’o bičiulis K. Johnsonas atskleidė, kad paskutiniosiomis rokerio gyvenimo savaitėmis jo artimiausiems draugams pasidarė aišku, jog garsenybė slepia rimtą priklausomybę. Būgnininkas sakė, kad, pastebėjęs Prince’o „elgesio“ ir „nuotaikos“ pokyčius, suprato, jog kažkas nutiko.
„Štai kodėl nusprendžiau imtis iniciatyvos ir pasiūliau nueiti pas mano gydytoją, kad patikrintų sveikatą“, – tyrėjams pasakojo K. Johnsonas.
Būtent tada Prince’as susipažino su dr. M. T. Schulenbergu, kuris po savaitės jam išrašė kito preparato K. Johnsono vardu. Tą pačią dieną, kai gavo receptą, į Minesotą iš Atlantos skridęs Prince’as prarado sąmonę, todėl pilotams teko skubiai leistis Ilinojuje. Dainininkas buvo atgaivintas „dviem dozėmis vaisto, skiriamo perdozavus opioidų“, ir nenorėjo atskleisti sveikatos priežiūros pareigūnams, kokio preparato vartojo. Taip pat jis atsisakė „įprasto tyrimo, atliekamo perdozavus“.
Po šešių dienų Prince’as sugrįžo į dr. M. T. Schulenbergo kliniką, skųsdamasis gripui būdingais simptomais. Atlikus šlapimo mėginio tyrimą, buvo „aptikta opioidų pėdsakų“. Tada Prince’o pagalbinis personalas susisiekė su dr. Howardu Kornfeldu, priklausomybių ekspertu iš Kalifornijos, kuris nedelsdamas nusiuntė savo sūnų Andrew į Prince’o namus „Paisley Park“, kad šis išgydytų jo priklausomybę nuo opioidų.
Deja, susigriebta buvo per vėlai. Kitą dieną atvykęs A. Kornfeldas tapo vienu iš tų, kurie aptiko Prince’o lavoną.
Ar tyrėjai netinkamai atliko savo darbą?
Nebūtų sąžininga vadinti Prince’ą technofobu, nors jis ir atsisakė naudotis mobiliuoju telefonu, vietoje jo pasirinkęs bendravimą laidiniu telefonu ir el. paštu. Štai kodėl visus nepaprastai pribloškė žinia, kad tyrėjai laiku neperžiūrėjo dainininko nešiojamajame kompiuteryje buvusios informacijos.
Karverio apygardos šerifo pavaduotojas nurodė, kad galėjo paimti nešiojamąjį kompiuterį pradinės kratos metu, kai prietaisas gulėjo prie mirusio muzikanto lovos. „Apgailestauju, jog tada nepaėmiau kompiuterio. Tikriausiame jame buvo susirašinėjimai tarp Prince’o ir jo personalo vaistų tema“, – vėliau prisipažino šerifo pavaduotojas.
Nešiojamasis kompiuteris buvo paimtas tik po penkių dienų, gavus teismo orderį, tačiau tada jau buvo užrakintas kitame kambaryje.
Kita vertus, kaip teigė Prince’o šeimos nariai, dalyvavę paviešinant įrašus 2018 m. balandžio mėnesį, garsenybės personalas turėjo prieigą prie nešiojamojo kompiuterio ir galėjo prikišti nagus, kad apsaugotų uždarumu pagarsėjusio dainininko privatumą. Tiesą sakant, patikrinus vieną iš Prince’o el. pašto paskyrų, paaiškėjo, kad „dalis turinio buvo ištrinta“.
Žinoma, dabar galima tik spėlioti, bet galbūt nešiojamajame kompiuteryje buvo užuominų, kur Prince’as įsigijo gyvybę kainavusio fentanilio. Visgi greičiausiai daugiau nieko nebesusižinosime, nes Karverio apygardos pareigūnai bylą paskelbė „neaktyvia“.
Jo miegojimo įpročiai primena košmarą
Regis, atlikėjo darbo grafikas buvo gana neįprastas. Kartais jis praleisdavo nemažai laiko be poilsio ar normalaus valgio. Viena iš tokio elgesio priežasčių – muzika. Jo buvusi mergina Charlene Friend paatviravo: „Kartais jis penkias dienas nemiegodavo, nevalgydavo ir negerdavo, užtat visą laiką lindėdavo studijoje. Man tekdavo jį įkalbinėti bent trumpam nusnūsti, kad nenualptų iš nuovargio. Po pirmo tokio epizodo net paklausiau: kaip tau tai pavyksta?“ Prince’as neva atsakė, kad jam padeda „angelų maistas. Maistais sielai, ne kūnui.“
Netrukus moteris suprato, kad susitaikyti su „maisto“ poveikiu – ne jos valiai. Ji pridūrė, kad kai Prince’as nuspręsdavo pailsėti, langus uždengdavo aliuminio folija, nustatydavo, kad kambaryje būtų 27 laipsniai šilumos, ir miegodavo. „Jis visą naktį drebėdavo, – pasakojo moteris. – Kai pirmą kartą jį tokį pamačiau, paklausiau, ar susapnavo košmarą, o jis atsakė: „Ne, sapnavau muziką.“ Net miegodamas gyveno muzika.“
Vėliau C. Friend iš Prince’o netikro brolio Duane’o Nelsono sužinojo, kad dainininkas taip keistai elgdavosi dėl narkotikų poveikio. „Mes tai vadiname kokaino dieta“, – paaiškino D. Nelsonas. „Netikro brolio žodžiai mane labai sukrėtė. Prince’as vartodavo labai paslapčia, – pabrėžė buvusi mergina. – Nė karto jo nemačiau geriančio net aspirino tablečių. Jis atrodė labai besirūpinantis savo sveikata, visada vartodavo maisto papildus, pavyzdžiui, su ežiuolėmis ar auksašaknėmis.“
Prince’as niekada taip ir nesusitaikė su savo sūnaus mirtimi
1996-aisiais Prince’as su tuometine žmona Mayte Garcia be galo apsidžiaugė sužinoję, kad pirmą kartą taps tėvais. Bet pamažu džiugi naujiena virto rūpesčiu, kai M. Garcia vieną dieną pradėjo kraujuoti, kaip nurodoma jos knygoje „The Most Beautiful: My Life With Prince“. Gydytojas rekomendavo atlikti vaisiaus vandenų tyrimą, kurio metu ieškoma genetinių anomalijų. Prince’as nepritarė šiam sumanymui ir nusprendė melstis už kūdikio gyvybę. Visgi gydytojas primygtinai siūlė padaryti tyrimą, nes galbūt vaikelis turi rimtų sveikatos sutrikimų: „Kartais kūnas stengiasi atsikratyti vaisiaus ne šiaip sau.“
Spalio 16 d. gimė berniukas, ir poros laimę netrukus aptemdė debesys, kai jiedu sužinojo, jog naujagimį kamuoja 2 tipo Pfeifferio sindromas. „Tai genetinis sutrikimas, sukeliantis griaučių ir sisteminių anomalijų, – knygoje rašo M. Garcia. – Pirmalaikis kaukolės kaulų suaugimas kartais baigiasi kaukolės deformacija ir akys išlenda iš akiduobių.“ Sutuoktiniai sūnelį pavadino Amiru. Arabų kalboje šis žodis reiškia „princas“.
„Ligoninės darbuotojai atnešė vaikelį mums, – atsiminimais dalijasi M. Garcia. – Jis gulėjo susirietęs ant šono ir negiliai kvėpavo. Kadangi kūdikis neturėjo vokų ir negalėjo markstytis, jo akys atrodė išsigandusios ir sausos. Paėmiau jį už mažytės rankelės ir be perstojo kartojau: mama tave myli, mama čia.“ Gydytojai kovojo už mažojo Amiro gyvybę, bet po šešių dienų berniukas mirė.
„Nemanau, kad jis kada nors susitaikė su netektimi, – sakė M. Garcia. – Tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip galima su tuo susitaikyti. Man tikrai nepavyko.“
Jis mėgo ištiesti pagalbos ranką, bet netroško dėmesio
Nors daugelis šokiruojančių istorijų apie Prince’ą, paaiškėjusių po jo mirties, yra išties niūrios, sužinojome ir keletą teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, jis buvo labai dosnus ir visada padėdavo kitiems. Kaip ir dauguma pinigines plačiai atveriančių žvaigždžių, Prince’as, regis, nenorėjo viešinti savo gerų darbų.
Remiantis „Fader“ surinkta informacija apie Prince’o labdaringą veiklą, kartą jis padėjo į bėdą patekusiai dainininkei Lauryn Hill. „Sėdėjau ką tik nutūpusiame lėktuve, kai staiga suskambo mano telefonas. Skambino Prince’as, – atsiminė naujienų ir politikos komentatorius Van Jonesas. – Atsiliepiau ir iš karto išgirdau klausimą: „Kur jos vaikai? Kur jos vaikai?“ Paklausiau Prince’o, ką jis turi omenyje. Pasirodo, jis kalbėjo apie Lauryn Hill vaikus. Prince’as išsiaiškino, jog ji pateko į bėdą, ir pirmiausia norėjo sužinoti, kur yra jos vaikai ir ką galima padaryti, kad jai padėtume.“ V. Jonesas pridūrė, jog Prince’as pageidavo šią pagalbą išlaikyti paslaptyje.
„Jis nenorėjo, kad ši žinia paplistų viešumoje, bet aš pasakysiu, nes pasaulis turi žinoti, jog Prince’as buvo ne tik muzikantas, – tęsė V. Jonesas. – Muzika buvo vienas iš jo būdų padėti pasauliui, bet jis teikė pagalbą kiekvieną savo gyvenimo dieną.“
Taip pat Prince’as nepagailėjo 80 tūkst. JAV dolerių, kad padengtų legendinio būgnininko Clyde’o Stubblefieldo gydymo išlaidas. Įdomiausia tai, kad C. Stubblefieldą Prince’as laikė vienu iš savo dievukų, tačiau muzikantai niekada nebuvo susitikę. Kalbama, kad C. Stubblefieldas kovojo su šlapimo pūslės vėžiu ir už gydymo procedūras buvo skolingas maždaug 90 tūkst. JAV dolerių. Prince’o atstovai susisiekė su būgnininko žmona ir paaukojo 80 tūkst. JAV dolerių su sąlyga, kad šis kilnus gestas liks paslaptimi.
„Jis buvo visiškai kitoks. Begalinis noras padėti žmonėms automatiškai tave padaro išskirtinį“, – po Prince’o mirties naujienų kanalui „News 3“ pareiškė C. Stubblefieldas.
Brolis Nelsonas
Nors pasaulis tikrai žinojo, kad 2001-aisiais Prince’as tapo Jehovos liudytoju (šios konservatyvios bendruomenės nariai turėjo susilaikyti nuo „narkotikų vartojimo rekreaciniais tikslais“), nedaug kas nutuokė, jog religija atlikėjui buvo be galo svarbi. Tiesą sakant, Sent Liuiso parke esančioje Jehovos liudytojų „Karalystės salėje“ Prince’as, kurio tikrasis vardas – Prince’as Rogersas Nelsonas, buvo žinomas tik kaip brolis Nelsonas.
Ko gero, vienas žinomiausių sekso simbolių pasaulyje, garsėjęs nešvankiais dainų tekstais ir šokio judesiais, į religiją žiūrėjo rimtai ir pamaldose elgdavosi santūriai.
„Jį priėmėme kaip savo brolį, – tvirtino vienas iš Jehovos liudytojų bendruomenės narių. – Ir su juo elgiamės ne kaip su garsenybe.“ Nepaisant milžiniško populiarumo, Prince’as netgi eidavo per butus ir skleisdavo tikėjimą, neretai nustebindamas gyventojus.
Beje, į šį reikalą jis žiūrėjo rimtai: palikinėdavo lankstinukų ir kartą net žydų porai paaiškino, kodėl būtina prisijungti prie Jehovos liudytojų.
Religinė bendruomenė suprasdavo, kai Prince’as retkarčiais ilgam pradingdavo, nes vykdavo koncertuoti ar įrašinėti albumų. Sklando gandai, kad, gastroliuodamas po šalį, Prince’as lankydavosi ir kitose „Karalystės salėse“, bet Sent Liuiso parke esantys maldos namai buvo jo pagrindinė bazė. „Čia jis jautėsi saugus“, – sakė vienas iš bendruomenės narių.
Nesutarimai dėl palikimo
„Washington Post“ teigimu, Prince’o turto vertė siekė maždaug 100–300 mln. JAV dolerių. Esant tokiam turtingam, būtų labai keista nepasirūpinti, kam atiteks visi turtai po mirties, bet būtent taip ir nutiko.
Nors dainininko nebėra tarp gyvųjų jau penkerius metus, dėl visko – nuo nuosavybės teisės į jo kūrinius ir namą „Paisley Park“ iki grynųjų pinigų – tebesiginčijama teisme. Kai kurie atlikėjo bičiuliai ir bendražygiai mano, kad internete sparčiai plintantys jo kūriniai (Prince’as aktyviai kovojo su muzikos piratavimu) padės išsaugoti muzikos legendos atminimą. Kiti apgailestauja, kad atsiskyrėlišką gyvenimą mėgusios garsenybės namai virto turistų traukos vieta (panašus likimas ištiko Elvio Presley rezidenciją „Graceland“), kur „galima žaisti stalo tenisą“. Jų manymu, tai yra „pasibaisėtina“ ir „išnaudotojiška“.
Prince’o palikimo paveldėtojai, įskaitant šešis brolius bei seseris, 2017-ųjų gegužės mėnesį gavusius teisę valdyti dainininko turtą, viešai ir privačiai ginčijasi bei bylinėjasi praktiškai nuo Prince’o mirties dienos. Taip pat jiems teko kovoti su kitais tariamais paveldėtojais ir teismo paskirtu turto administratoriumi „Comerica Bank“.
Lyg to būtų negana, atlikėjo broliai bei seserys negauna prieigos prie dokumentų, susijusių su potencialiu ieškiniu dėl mirties, nuo tada, kai pasirodė informacija apie 2016 m. balandžio mėnesį įvykusio skrydžio metu neva perdozavusį Prince’ą. Kita vertus, apygardos pareigūnai nutraukė bylos tyrimą, o Prince’o sesuo Sharon L. Nelson tviteryje parašė apie galimą „federalinės valdžios“ įsikišimą, todėl tikėtina, kad kova dėl muzikanto palikimo tęsis dar ilgai.
| Pagalba turintiems priklausomybių | ||||||||||||||||||||||||||||
| Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą: | ||||||||||||||||||||||||||||
|
