Kol gulėjo lovoje beveik visiškai neįgalus ir prižiūrimas slaugytojų, savo šeimai jis atskleidė tragišką istoriją, kurioje, nepabūgęs žiaurumo, jis atliko vieną pagrindinių vaidmenų: tai buvo istorija apie jo dukters Rose Marie Kennedy, arba Rosemary, psichinę ligą bei jos dingimą.
Tai, ką ligos patale atskleidė senasis Kennedy, šokiravo tuometinius šeimos narius – jie pastaruosius 20 metų nebuvo matę Rosemary ar nieko nebuvo apie ją girdėję, rašo svetainė factionary.co.
Kad būtų „pagydyti“ intensyvūs nuotaikų svyravimai ir priepuoliai, 1941 metais jai buvo atlikta lobotomija (operacija, kai chirurgai kaukolėje atveria skylę, kad būtų galima tiesiogiai operuoti smegenis). Tačiau ši operacija baigėsi visiška nesėkme ir atėmė iš jos galimybę kalbėti bei judėti – Rosemary būklė buvo panaši į tą, kurioje po 20 metų atsidūrė pats Kennedy patriarchas.
Dabar, kai nuo tų dienų yra prabėgę beveik 60 metų, ši liūdna istorija apie Rosemary paslaptį ir netinkamus medikų veiksmus yra žinoma kur kas geriau. Pateikiame dešimt neįtikėtinų faktų apie kančių kupiną Rosemary – užmirštosios Kennedy atstovės – gyvenimą.
10. Sudėtingas Rosemary gimimas
Nesėkmės Rosemary pradėjo lydėti nuo pat jos atėjimo į šį pasaulį 1918 metais. Itin lemtingas buvo vienas veiksmas, išpranašavęs jai tragišką gyvenimą.
Nors jos motina Rose jau turėjo patirties ir jau buvo pagimdžiusi du sūnus (Josephą jaunesnįjį ir Johną), Rosemary atėjimas į šį pasaulį buvo kitoks: pas ją iš pat pradžių negalėjo atvykti gydytojas, todėl gimdyme dalyvavo tik slaugė.
Rose mėgino užlaikyti gimdymą, kol pasirodys gydytojas, todėl vaisius liko gimdoje ir patyrė vidutinio stiprumo asfiksiją, kuri veikiausiai nulėmė vystymosi problemas vėlesniame gyvenime.
9. Sudėtinga vaikystė
11 metų sulaukusiai Rosemary (kalbame apie 1929 metus) vis dar sunkiai sekėsi mokytis ir ji nebuvo įvaldžiusi skaitymo bei rašymo pradmenų.
Tai jaunajai Rosemary kėlė daug streso ir nerimo, ji dažnai būdavo nepatenkinta savo pažanga.
Sunerimę (ar paprasčiausiai susigėdę) tėvai išsiuntė ją į vieną Pensilvanijos mokyklą, skirtą intelekto problemų turintiems žmonėms.
Taip prasidėjo ilgas jos gyvenimas daugybėje panašaus pobūdžio institucijų, kurios turėjo ne tik pagerinti jos būklę, bet ir paslėpti ją nuo visuomenės akių. Panašu, kad pamažu ji tapo Kennedy šeimos gėda.
8. Pirmieji metai internatuose
1934 metais, sulaukusi 15-ojo gimtadienio, ji gyveno Šventosios Širdies vienuolyne Elmherste, Rod Ailende, kur specialiai jai įrengtoje klasėje dalyvaudavo privačiose pamokose.
Paauglės komunikacijos įgūdžiai prilygo dešimtmečiui, o tai akivaizdžiai bylojo apie vystymosi sutrikimus. Tėvams tai buvo nemenkas smūgis, juk jie tikėjosi, kad jų atžalų gebėjimai viršys vidutinius.
Tuo metu rašyti laiškai atskleidžia, kaip tuo metu jautėsi pati paauglė – ji buvo labai nelaiminga dėl to, kaip jaučiasi jos tėvai. „Padaryčiau viską, kad tik jūs būtumėte laimingi“ – viename iš tuo metu rašytų laišku teigia Rosemary.
7. Lobotomija
Išvargęs nuo nuolatinės ugdymo įstaigų kaitos ir pasikartojančių dukters vaikiško elgesio priepuolių, 1941 metais šeimos patriarchas nusprendė, kad daugiau su tokia situacija nei jis, nei visa šeima taikstysis nebegali.
Jis pradėjo domėtis naujausiais gydymo metodais, įskaitant injekcijas ir terapiją, tačiau pastarieji metodai norimų rezultatų neatnešė. Tėvas nė akimirkai nepagalvojo, kad galbūt vertėtų susitaikyti su neišvengiamu – tuo, jog jo dukra, pagal jo standartus, netobula. Reikėjo kažką daryti.
Tais pačiais metais jo akiratyje atsirado netikėtas galimos vilties spindulėlis – sužinojo apie mistišką „itin pažangų“ ir „modernų“ gydymo metodą, siūlomą gydytojų iš Amerikos Freemano ir Wattso. Tai buvo lobotomija.
6. Procedūros detalės
Kaip ir priklauso garsios šeimos dukros gydymo atveju, procedūrą atliko patys Walteris Freemanas ir Jamesas Wattsas. Ją sudarė keli paprasti žingsniai.
Štai ką pasakojo J. Wattsas: „Manau, kad, kai pradėjome procedūrą, Rosemary buvo sąmoninga. Jai davė nestiprių raminamųjų. Atlikau chirurginę intervenciją į smegenis per kaukolę. Tai buvo netoliese priekinės dalis. Iš abiejų pusių“.
Nuolanki ir pagaliau įtikti tėvui norėjusi Rosemary buvo pririšta prie lovos ir, panašu, iki galo nesuprato, kas vyksta.
5. Deklamuok, Rosemarie
Štai kaip vyko ši makabriška procedūra, kuri šiandieniniu požiūriu prilygsta apmaudžiam medikų piktnaudžiavimui savo įgaliojimais: Rosemary, kol jie pjovė, buvo paprašyta iš atminties sakyti ar dainuoti kokį nesudėtingą posmelį („Lord‘s Prayer“ ar „God Bless America“).
Sustojo, kai mergina pradėjo strigti. Operacija buvo išdidžiai pripažinta sėkminga.
Nekantriai operacijos pabaigos laukęs Kennedy šeimos patriarchas buvo be proto patenkintas. Rosemary motina jautėsi visiškai kitaip – sutuoktinis nesibodėjo ją informuoti, kad bus kažkas daroma su jos dukros smegenimis.
4. Bet kodėl?
Vertinant iš dabartinės perspektyvos, sunku suvokti, kodėl buvo atlikta tokia procedūra, tačiau tuo metu tai daugumai gydytojų atrodė pagrįstas sprendimas: kadangi, jų įsitikinimu, „psichines ligas“ (pavyzdžiui, homoseksualumą) lėmė kažkokie pokyčiai smegenyse, tokiai elgsenai, esą, galima sutrukdyti nutraukiant „žalingas“ jungtis.
Iš dalies Rosemary atveju tai ir buvo padaryta, tačiau liko akivaizdūs ir siaubingi padariniai, ištikę atjungus konkrečią smegenų sritį. Netgi būtų galima tai įvardyti kaip žmogaus nužudymą bandant jį pagydyti.
3. Tragiška baigtis
Rosemary atvejis buvo būtent toks. Kai ji fiziškai atgavo jėgas po sudėtingos operacijos, paaiškėjo, kad jos psichika negrįžtamai pažeista – ji sugrįžo į ankstyvos vaikystės stadiją.
Būdama 23 metų ji nebemokėjo kalbėjo, vaikščioti, nekontroliavo tuštinimosi procesų. Tėvai dukrą uždarė psichiatrinėje ligoninėje „Craig House“ netoliese Niujorko, vėliau ji buvo perkelta į „St. Coletta“ mokyklą specialių poreikių vaikams Viskonsine.
2. Rosemary tremtis
Rosemary ateinančius dvidešimt metų praleido specialiai jai įrengtame pastate, toliau nuo pagrindinių statinių. Per tą laiką nei tėvas, nei motina jos nė karto neaplankė. Maža to, gimdytojai slėpė jos buvimo vietą, taip užsitikrindami, kad jos nesugalvos aplankyti kiti šeimos nariai.
Šioje įstaigoje, prižiūrima vienuolių, kadaise jauna daili mergina virto ligota sena moterimi, negalinčia net nepakelti rankų, žiūrinčia į pasaulį liūdnu baugiu žvilgsniu.
1. Paskutinės dienos
Tik po 1961 metų Rosemary pagaliau pradėjo sulaukti lankytojų. Ir tik 1969 metais po Josepho Kennedy vyresniojo mirties po truputį buvo grąžinta į šeimos ratą, kartais būdavo parvežama į vaikystės namus ar aplankyti giminaičių. Ji po truputį pradėjo vėl vaikščioti, nors ir šlubuodama, bet jau niekada aiškiai nebekalbėjo ir negalėjo kontroliuoti rankų judesių.
R. Kennedy dėl natūralių priežasčių tame pačiame „St. Coletta“ pensionate mirė 2005 metų sausį, jai buvo 86 metai. Rosemary buvo palaidota greta tėvų Masačusatso Holirudo kapinėse.
