Dabar „Netflix“ draminis serialas sugrįžo į televizorių bei kompiuterių ekranus ir siūlo susipažinti su gėdingu skandalu: seserys Katherine ir Nerissa Bowes-Lyon, karalienės Elžbietos dukterėčios, buvo apleistos ir visų užmirštos ne vieną dešimtmetį.
1941-aisiais, būdamos 15-os ir 22-ejų metų amžiaus, dėl įgimtų sutrikimų kalbėti nemokančios merginos tėvų sprendimu buvo slapta paguldytos į Sario grafystėje, Redhile, esančią Karališkąją Earlsvudo gydymo įstaigą, skirtą žmonėms su protine negalia.
Šioje įstaigoje, pašiepiamai pavadintoje „nacionaliniu beprotnamiu idiotams“, jos praleido didžiąją savo gyvenimo dalį ir, remiantis pranešimais, buvo paskelbtos mirusiomis bei praktiškai nelankomos, informuoja dailymail.co.uk.
Nors karalienė Elžbieta žinojo, kad įrašas genealogijos leidinyje „Burke’s Peerage“, jog abi giminaitės mirė, buvo klaidingas (melagingą informaciją pateikė Katherine ir Nerissos mama), ji taip ir neaplankė nė vienos iš savo pusseserių ir nė kiek nesigėdijo remti labdaros organizacijos „Mencap“, pasisakančios prieš šeimas, atiduodančias savo protiškai atsilikusius vaikus valstybės globon.
Nerissa mirė 1986-aisiais, būdama 66-erių metų amžiaus, o Katherine iškeliavo anapilin prieš šešerius metus, sulaukusi 87-erių. Tikriausiai nenuostabu, kad aktorės Helenos Bonham Carter personažas (narsioji princesė Margaret) ugningai bjaurisi tokiu baisiu elgesiu su karališkosios šeimos narėmis. Įniršusi ant mamos karalienės Elžbietos (ją vaidina Marion Bailey), ji sušunka: „Užrakintos ir apleistos! Juk jos – tavo dukterėčios, tavo mėgstamiausio brolio dukterys. Toks elgesys yra nepaprastai nedoras, kietaširdiškas ir žiaurus, tačiau pati su juo susidūriau šioje šeimoje. Jeigu nesielgi pagal visuotinai priimtas tradicijas, jeigu esi individuali asmenybė, turi individualių poreikių arba, neduok Dieve, nepastovų temperamentą, būsi išspjautas arba paslėptas, arba dar blogiau – paskelbtas mirusiu. Jums turėtų būti labai gėda.“
„Karūnos“ kūrėjai, regis, truputį iškraipo faktus perpasakodami seserų Bowes-Lyon istoriją, nes daroma užuomina, kad karalienė Elžbieta buvo įsipainiojusi į šį skandalą nuo pat pradžių.
Visgi 1996-aisiais viename laikraštyje pasirodė straipsnis, kuriame buvo teigiama, jog monarchė apie savo dukterėčias nieko nežinojo iki 1982 metų, kai gavo laišką iš gydymo įstaigos rėmėjų. Tada ji neva nusiuntė keturženklę sumą nelaimingųjų seserų Kalėdų ir gimtadienio dovanoms, tačiau nėra įrodymų, kad karališkosios šeimos nariai jas lankė.
„Netflix“ draminiame seriale taip pat sudaromas įspūdis, kad karalienė patikėjo informacija, jog seserys yra mirusios. Nėra aišku, kada ji sužinojo tiesą, bet 2012 m. televizijos kanalo „Channel 4“ dokumentiniame filme pasakojama, kad Elžbietą nuliūdino užuominos, jog jos dukterėčios buvo praktiškai paliktos likimo valiai.
Taip pat sunku tiksliai pasakyti, ar princesė Margaret sužinojo apie savo mamos pusseseres ir prirėmė ją prie sienos. Tiesa, vargu ar jai šį faktą pasakė gydytojas, kaip rodoma seriale.
O iš tiesų istorija tokia. Nerissa gimė 1919 metais, Katherine – 1926-aisiais. Jų tėvas buvo Johnas Bowes-Lyonas, vienas iš karalienės Elžbietos vyresniųjų brolių, sūnus. J. Bowes-Lyonas mirė 1930 metais, mergaičių motina Fenella – 1966-aisiais.
Seserims labai nepasisekė – jos gimė laikotarpiu, kai protinė negalia buvo laikoma grėsme visuomenei ir siejama su paleistuvavimu, neatsakingu vaikų gimdymu, taip pat su smulkiais nusikaltimais ir vargingųjų klase.
Šį požiūrį sustiprino išpopuliarėjęs eugenikos mokslas, kurio pagrindinėmis idėjomis netrukus pradėjo vadovautis naciai.
Bowes-Lyonų šeimai tai buvo stigma, kelianti grėsmę socialiniam statusui ir trečios dukros galimybėms sėkmingai ištekėti. Graži ir sveika Nerrisos ir Katherine sesuo Anne ištekėjusi antrą kartą tapo Danijos princese, o pirmosios santuokos metu buvo vikontė Anson ir susilaukė sūnaus lordo Lichfieldo, kuris mėgo užsiimti socialine fotografija.
Būtinybė su negalia gimusias merginas uždaryti į beprotnamį sustiprėjo 1923-iaisiais, kai jų teta Elžbieta ištekėjo už būsimo karaliaus Jurgio VI. Šokiruojanti įkalinimo istorija išlindo į dienos šviesą netrukus po Nerissos mirties, kai žurnalistai išsiaiškino, kad ji buvo palaidota kape, pažymėtame tik plastikine kortele su vardu ir serijos numeriu.
Visgi kilęs skandalas, paskatinęs nežinomą asmenį ar asmenis pastatyti antkapį, nepadarė praktiškai jokios įtakos jos sesers gyvenimui.
Beprotnamyje Katherinos niekas nelankė. Jos tetai karalienei Elžbietai mėgaujantis privilegijuoto gyvenimo malonumais, Katherine neturėjo net nuosavų apatinių drabužių (bent iki paskutiniųjų gyvenimo metų) ir turėjo tenkintis bendrai naudojamais rūbais.
Seriale „Karūna“ karalienė Elžbieta bando pateisinti žiauriuosius veiksmus ir princesei Margaret sako: „Iš Jorko kunigaikščio žmonos, gyvenančios palyginti normalų gyvenimą, tapau karaliene. Tuo pat metu mano šeima Bowes-Lyonai iš nežymių Škotijos aristokratų virto žmonėmis, turinčiais tiesioginę giminystės liniją su karaliene, todėl mano brolio vaikai sumokėjo siaubingą kainą.“
„Jų negalia, jų imbecilumas, profesionalų diagnozuota silpnaprotystė priverstų žmones suabejoti karališkosios giminystės linijos grynumu. Ar bent įsivaizduoji, kokios būtų antraštės, jeigu ši informacija išaiškėtų? Pats faktas, kad vienintelė šeima turi automatišką pirmagimystės teisę į sostą, ir taip jau sunkiai pateisinamas, todėl jos genai privalo būti 100 proc. kokybiški, – tęsia ji. – Vien tik Vindzorų giminės pusėje pilna žmonėms nerimą galinčių sukelti pavyzdžių... Pridėk Bowes-Lyonų negalią, ir kyla pavojus nebeapsiginti nuo kritikos.“
Manoma, kad seserų protinę negalią sukėlė iš motinos paveldėtas genetinis sutrikimas. Karališkojoje Earlsvudo gydymo įstaigoje buvo uždarytos ir trys Katherine ir Nerissos pusseserės: Edonea, Rosemary ir Etheldreday. Jos buvo Fenellos sesers Harrietos dukterys ir turėjo tokius pačius įgimtus sutrikimus.
Kai Charlesas ir Diana susituokė 1981-ųjų liepos mėnesį, teigiama, kad Katherine ir Nerissa su jauduliu žiūrėjo vestuvinę ceremoniją per televizorių. Po daugelio metų viena iš seseris prižiūrėjusių slaugių Onelle Braithwaite pareiškė: „Atsimenu, kaip su bendradarbe svarstėme, kad, susiklosčius kitoms aplinkybėms, jos būtų dalyvavusios vestuvėse.“
Televizijos kanalo „Channel 4“ dokumentiniame filme slaugė pridūrė: „Šiandien tikriausiai joms būtų taikoma kalbos terapija, ir seserys išmoktų geriau bendrauti. Jos suvokdavo daugiau, nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Labai liūdna. Tik pagalvokite, kokį gyvenimą jos galėjo turėti. Tokios nuostabios seserys.“
Karališkoji Earlsvudo gydymo įstaiga buvo uždaryta 1997-aisiais.
Mažiausiai viena buvusi slaugė tvirtino, jog personalas netinkamai elgdavosi su pacientais. Galiausiai didžiuliame pastate buvo įrengti prabangūs butai.
