Kai ją pastebėjo „Harper‘s Bazaar“ mados redaktorė Diana Vreeland, Carmen jau buvo 26 m. – tokio amžiaus dauguma moterų jau baigdavo modelio karjerą. Ji norėjo, kad fotografas Richardas Avedonas važiuotų su Carmen į Paryžių fotografuoti kolekcijas 1957 m. rugsėjo numeriui, bet fotografas spyriojosi.
„Diana jį prispaudė, – pasakojo Carmen. – Tuo metu jis buvo pametęs galvą dėl modelio Suzy Parker, kuri buvo draugė, jaunesnė vieneriais metais.“
R. Avedonas sutiko su viena sąlyga – jie pasiims ir Suzy, o ji padės, jei darbas su Carmen nepavyktų.
„Jis buvo priverstas dirbti su manim, aš tai žinojau, – teigė ji. – Daug kuo jam neįtikau, net ir plaukų ilgiu, bet mano ego nebuvo didelis, taigi nieko nesakiau.“
Laimė, fotosesija puikiai pavyko, abu modeliai pasirodė numeryje.
„Fotografavome Paryžiaus gatvėse, – garsi nuotrauka, kurioje aš – tarsi pakilusi ore, po skėčiu, „Folies-Bergere“ kabareto teatre.
Galiausiai R. Avedonas ir Carmen apsiprato vienas su kitu. „Studijoje su juo jausdavausi atsipalaidavusi, jis įjungdavo muziką, – Cole Porterį ar kt., – Šokdavo aplink, gestikuliuodavo. Man nereikėdavo interpretuoti jo signalų.“
Pasak Carmen, darbas su viena iš pirmųjų moterų fotografių – Lilian Bassman buvo visiškai kitoks, ji fotografuodavo lėtai, tyliai, prisimerkusi. Jos juodos ir baltos spalvos fotografijos alsuoja subtiliu erotiškumu.
Carmen teko dirbti ir su dar vienu „Harper‘s Bazzar“ fotografu – Glebu Derujinsky. Jos teigimu, jis buvo blogiukas. 1957 m. balandžio numeriui jo daryta žinoma Carmen nuotrauka, kurioje ji vilki Chanel kostiumėlį ir stovi Paryžiaus bistro. Carmen labai patiko tas kostiumėlis, tik ji negalėjo jo pirkti, taigi grįžusi namo pasisiuvo tokį pati.
1960 m. spalio numeriui fotografas Melvinas Sokolsky padarė įsimintiną Carmen nuotrauką.
„Prie vamzdžio sienoje pritaisė dviračio sėdynę, ji ėjo kiaurai pilką popierių, ir buvo stipriai pritvirtinta prie sienos. <...> Aš palipau kopėtėlėmis, man atsisėsti padėjo ant kitų kopėtėlių stovintis asistentas, <...> kad įgyvendinčiau Melo fantaziją.“
Kelerius pastaruosius metus Carmen fotografavosi „Sephora“, „H&M“ reklaminėms kampanijoms, dalyvavo kinų dizainerės Guo Pei haute couture kolekcijos pristatyme.
Ji nusifilmavo dokumentiniame filme „Carmen Dell’Orefice: Legenda“, paskatinta ilgamečio draugo, iliustratoriaus Davido Downtono. Jis įtikino leisti fotografui Timui Petersenui visur vaikščioti su ja, net ir operacinėje, kai jai operavo klubą.
Per visą ilgametę Carmen prisimena, kad su R. Avedonu santykiai ilgai buvo įtempti.
„Laimė, galiausiai įtampos neliko, – pasakojo ji. – Po daugelio metų turėjau filmuotis televizijos reklamoje, kurią kūrė jis. Jis atėjo į filmavimo aikštelę ir paklausė: „Ar galiu šalia prisėsti?“ Be abejo, sutikau, patraukiau jam kėdę. Jis kelias sekundes patylėjo, o paskui pasakė: „Pameni tas nuostabias dienas? O kad tada būčiau žinojęs apie tave tai, ką žinau dabar.“
