Antradienį leidykla „Simon & Schuster“ suteikė galimybę žurnalistams susipažinti su M. Trump knygos „Too Much and Never Enough: How My Family Created the World's Most Dangerous Man“ („Per daug ir niekad negana: kaip mano šeima sukūrė pavojingiausią žmogų pasaulyje“) turiniu. Tą padaryti nuspręsta likus savaitei iki liepos 14-osios, oficialios memuarų išleidimo datos.
Šiuo metu M. Trump memuarai yra geriausiai perkama knyga „Amazon“ prekybos platformoje. Dar tik pasirodysiančios knygos pardavimų apimtys skiriasi nuo ankstesnių aštrių memuarų, parašytų D. Trumpo administracijos atstovų, įskaitant ir dabar antroje vietoje pagal „Amazon“ pardavimus esančią buvusio Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono knygą.
M. Trump knygos pasirodymas buvo paankstintas dviem savaitėmis – pasak leidyklos, taip padaryti nuspręsta dėl „didelės paklausos ir nepaprasto susidomėjimo“. Omenyje turimas įdėmiai stebėtas ieškinys, kurį jaunesnysis JAV prezidento brolis Robertas Trumpas praėjusio mėnesio pabaigoje pateikė teismui, siekdamas uždrausti Mary knygos leidimą.
Leidykla „Simon & Schuster“ tikino, kad „Too Much and Never Enough“ bus „patikimas“ ir „skandalingas“ kūrinys, atskleisiantis „toksiškos šeimos“, iš kurios kilo prezidentas D. Trumpas, paslaptis, tačiau Robertas išpeikė Mary darbą ir išvadino jį „akibrokštu“, kuriame pilna sensacingų, bet klaidingų aprašymų. Bet niekas ir nesitikėjo, kad reakcija bus kitokia.
Robertas taip pat tvirtino, kad M. Trump privalo laikytis konfidencialumo, mat ją saisto susitarimas dėl informacijos neatskleidimo, pasirašytas 2001 m.
Netrukus po to, kai R. Trumpas pateikė ieškinį, teisėjas Mary pritaikė laikiną draudimą prieš penktadienį vyksiantį teismo procesą. Sprendimas dėl to, ar knygos autorė pažeidė konfidencialumo sutartį, kol kas atidėtas.
Tačiau leidyklos „Simon & Schuster“ toks susitarimas nesaisto, todėl anksčiau pritaikytas draudimas knygos leidimui praėjusią savaitę buvo panaikintas.
Leidykla jau išspausdino apie 75 tūkst. M. Trump knygos, kurioje ji pasakoja istoriją apie Trumpų šeimą, nors ir pati dar negali viešai apie tai kalbėti, egzempliorių. Tarp jų – ir išankstiniai leidimai, skirti žiniasklaidai.
Kaip ir kiti šalies leidiniai, išankstinį knygos „Too Much and Never Enough“, kurią Baltųjų rūmų atstovė spaudai Kayleigh McEnany antradienį pavadino „melagysčių knyga“, egzempliorių gavo ir žurnalas „People“.
Savo nuomonę žurnalistams išsakė ir Baltųjų rūmų patarėja Kellyanne Conway: „Kalbant apie tokias knygas apskritai, galima pasakyti, kad jose esantys faktai nebūna patikrinti. Niekas nėra ribojamas priesaikos“.
Tad štai ką, pasak „People“, savo knygoje rašo Mary.
Pirmas dalykas, kurį M. Trump pabrėžia knygoje „Too Much and Never Enough“, yra tai, kad didžioji dalis turinio kilo iš „jos pačios prisiminimų“, kurie buvo papildyti interviu su artimaisiais, draugais ir kitais asmenimis bei dokumentais ir ankstesniais pranešimais bei naujienomis.
Mary teta Maryanne Trump Barry, į pensiją išėjusi teisėja, panašu, taip pat buvo vienas pagrindinių šaltinių, suteikusių informacijos apie šeimą.
Kitoje knygos vietoje Mary detaliai pasakoja, kaip ji slapta laikraščiui „The New York Times“ išsiuntė plačios apimties dokumentus, susijusius su 20 metų senumo ieškiniu dėl patriarcho Fredo Trumpo vyresniojo finansų – 2018 m. leidinys atliko šeimos finansų tyrimą.
Knygoje pateikiami dialogai ir pokalbių scenos, tačiau citatos nėra pažodinės.
„Niekas geriau už jo paties šeimą nežino, kaip Donaldas tapo tuo, kas yra dabar. Deja, beveik visi jie tyli – arba norėdami išlikti lojalūs, arba paskatinti baimės. Man nekliudo nei viena, nei kita“, – knygos pradžioje rašo Mary.
Nors didžiausias dėmesys M. Trump knygoje skiriamas prezidentui, jos susidomėjimas siekia kur kas toliau: visa istorija prasideda nuo jos senelių, prezidento motinos ir tėvo, ir tų laikų, kai pati Mary dar nebuvo gimusi.
Knygoje „Too Much and Never Enough“ dėstoma, kaip per dešimtmečius neįtikėtinai sparčiai stiprėjo šeimos disfunkcija, paskatinusi ilgus smurto, piktnaudžiavimo, priklausomybės, nevilties ir nepasitikėjimo laikotarpius bei suktą, melagingą ir apgaulingą elgesį, kuriuo siekta apsaugoti šeimos turtus. Atsigręžiama į viso to šaknis – F. Trumpą vyresnįjį.
M. Trump rašo: „Jeigu norime suprasti, kas atvedė Donaldą – ir mus visus – ten, kur esame dabar, pradėti reikėtų nuo mano senelio“.
Iš kartos į kartą perduodamos problemos
Fredas Trumpas jaunesnysis, Mary tėvas, po ilgų metų alkoholizmo liūne 1981-aisiais mirė. Jam buvo 42-eji. Kaip rašo M. Trump, beveik visų, įskaitant ir F. Trumpą vyresnįjį, akyse jis buvo nevykėlis. Jie jį vadino „Freddy".
Pirmojoje „Too Much and Never Enough“ pusėje prisimenami ankstyvieji F. Trumpo vyresniojo šeimos metai: kaip jis susipažino su Mary Anne MacLeod ir jiedu susituokė, kaip jie pasistatė daugiau nei 370 kvadratinių metrų ploto namą Kvinse, kaip jie augino – o augindami ir netinkamai rūpindavosi ir auklėjo – kiekvieną iš penkių savo vaikų, pradedant vyriausiuoju sūnumi, F. Trumpu jaunesniuoju.
Mary nupasakojo sukrečiančią istoriją apie jos senelės M. MacLeod Trump sveikatos bėdas po to, kai ji pagimdė jauniausią vaiką – sūnų Robertą Trumpą. M. MacLeod Trump dėl to teko šešis mėnesius praleisti „tarp namų ir ligoninės“. M. Trump manymu, šis jos dažnas nebuvimas namuose šeimai turėjo ilgalaikį žalojantį poveikį.
„Ji buvo linkusi gailėtis savęs ir pateikti save kaip kankinę, nuolat apie save primindavo“, – rašo Mary. Vėliau apie savo senelę ji pasakojo: „Kadangi Mary vyresnioji buvo reikli ir nuolatos kažkuo skųsdavosi, atrodė, kad Fredas neturi jokių emocinių poreikių. Tačiau iš tiesų jis buvo tikras sociopatas“.
Kaip teigiama knygoje „Too Much and Never Enough“, nė vienam vaikui nebuvo skiriama pakankamai dėmesio.
„Pirmagimei Maryanne teko nelengva našta – protingai ir ambicingai mergaitei teko augti mizoginistinėje šeimoje“, – rašo Mary ir pradeda atskirai vardinti kiekvieno vaiko problemas.
Pasak M. Trump, „Freddy problema buvo jo nesugebėjimas būti visiškai kitokiu žmogumi“.
„[Dukters] Elizabeth problema buvo jos šeimos abejingumas. Ji ne tik buvo vidurinysis vaikas (ir dar mergaitė), bet ir nuo brolių ją skyrė trejų ar ketverių metų amžiaus tarpsnis. Paauglystėje Elizabeth buvo drovi ir nedrąsi, mažai kalbėdavo – ji išmoko pamoką, kad nė vienas iš jos tėvų iš tiesų nesiklauso. O Roberto problema buvo tai, kad jis buvo jauniausias ir netyčiukas“, – dėstė autorė.
O kaip dar vienas jų vaikas?
Mary apie jį rašo: „Donaldo problema ta, kad kovingo ir tvirto asmens įvaizdis, kurį jis sukūrė tam, jog apsisaugotų nuo siaubo, kurį patyrė, kai buvo anksti apleistas ir kai jam teko tapti tėčio smurto prieš Freddy liudininku, atitraukė jį nuo tikrų žmogiškų ryšių“.
„Too Much and Never Enough“ vysto dvi lygiagrečias linijas – pasakojama apie Freddy ritimąsi žemyn, nepaisant to, kad jis buvo žymios šeimos palikuonis, ir jo jaunesniojo brolio Donaldo iškilimą. D. Trumpas apibūdinamas kaip arogantiškas, įžūlus, godus ir ribų nepaisantis bjaurybė, apeinantis bet kokią jo kelyje pasitaikančią taisyklę ar suvaržymą.
Mary teigimu, jis sukčiavo, kad išlaikytų egzaminą koledže – sumokėjo kitam žmogų, jog už jį nueitų į egzaminą. Baltieji rūmai buvo šią informaciją paneigę.
Galima buvo tikėtis, kad M. Trump knyga bus panašesnė į tradicinius memuarus. Tačiau iš tiesų pirmoji knygos pusė (išskyrus pradinį skyrių, kuriame aprašoma, kaip Mary 2017-aisiais Baltuosiuose rūmuose vakarieniavo) iš esmės daugiausia yra pasakojimas apie jos senelių, tetų ir dėdžių jaunystę – laikotarpį dar gerokai prieš jai gimstant, taip pat apie tai, kokios priežastys lėmė jos tėčio mirtį.
Savo senelio F. Trumpo vyresniojo atžvilgiu autorė yra negailestinga.
Nors ji rašo, kad niekados nematė senelio smurtaujant fiziškai – atvirkščiai, jis dažnai atrodydavo esąs geros nuotaikos ir tiesiog primygtinai reikalavo „pozityvaus požiūrio“ – jo elgesys buvo žalojantis kitu, subtilesniu atžvilgiu: jis buvo kontroliuojantis, nepermaldaujamas, nelankstus, į žmones žvelgdavo beširdiškai ir negailestingai.
Pasak Mary, jis sunaikino savo vyriausiąjį sūnų.
Tačiau žmogų, kuris tapo šalies prezidentu, jis pavertė savotiška Frankenšteino pabaisa.
„Galiausiai nebeliks jokios meilės Donaldui – tik jį kankinantis meilės troškulys. Įniršis, kuriam buvo leista augti, didėjo ir nustelbė visa kita“, – rašo M. Trump.
Didžioji jos memuarų dalis išdėstyta tokiu būdu: istoriniai prisiminimai, paremti tuo, ką jai pasakojo šeima, taip pat tuo, apie ką jau anksčiau buvo pranešta arba galima rasti dokumentuose, kurie vėliau įpinami į negailestingas psichologines hipotezes, kurios yra galutinis Mary tikslas.
„Too Much and Never Enough“, priešingai nei kitos „visą tiesą apie D. Trumpą atskleidžiančios“ knygos, nėra bandymas imituoti romaną. Joje pateikiami teiginiai yra pakankamai apgalvoti.
Trumpo augimas
Antroji memuarų dalis prasideda po Mary tėčio mirties nuo, kaip teigiama, natūralios priežasties po ilgų prastėjančios sveikatos ir profesinio bei asmeninio žlugimo metų: jis buvo šeimos balta varna, nors ir atsiskyręs, bet vis dar susaistytas su savo tėvu.
Tuo metu Mary buvo paauglė. „Too Much and Never Enough“ prasideda įvykių, nutikusių gerokai prieš jos gimimą, aprašymu, o tolesni skyriai labiau koncentruojasi į ją pačią. Jie atrodo esantys labiau paremti jos pačios prisiminimais, įskaitant ir atvejį, kai D. Trumpas buvo nusamdęs dukterėčią tapti slaptąja rašytoja savo trečiajai knygai. Vėliau jis nurodė leidyklai ją atleisti. „Man jau neberūpėjo. Projektas pasiekė galutinę ribą ir išsisėmė. Be to, net ir po viso laiko, kurį praleidau jo biure, vis dar neturėjau supratimo, ką jis iš tiesų veikė“, – teigė M. Trump.
Visgi daugumoje skyrių didžiausias dėmesys skiriamas būsimojo prezidento ir jo tėvo santykiui. Neužmirštamos ir Mary tetos bei dėdės ir jos senelė, tačiau kiti šeimoje figūruojantys asmenys iš esmės apžvelgiami probrėkšmiais, išskyrus keletą anekdotiškų pasakojimų.
Pasak Mary, Ivana Trump buvo pagarsėjusi tuo, kad perdovanoja jai pačiai dovanotas dovanas, o būsimoji pirmoji šalies ponia Melania Trump apibūdinama kaip nedemonstruojanti savo tikrųjų minčių ar jausmų.
Donaldas Trumpas jaunesnysis per šeimos vakarienę Baltuosiuose rūmuose 2017 m. vienu metu ėmė „šokinėti“ paskui sesers Ivankos Trump vyrą Jaredą Kushnerį „tarytum džiūgaujantis šunytis“. Taip pat pasakojama, kaip viceprezidentas Mike‘as Pence‘as Ovaliniame kabinete buvo pastebėtas „besišypsantis mirtinai išvargusio žmogaus šypsena“.
Antroji D. Trumpo žmona Marla Maples prisimenama kaip „realistiško požiūrio ir maloniai kalbanti moteris, o Ivana buvo priimanti staigius sprendimus, arogantiška ir pagiežinga“.
Ir taip toliau.
Vėliau savo knygoje Mary lyg tarp kitko pamini, kad yra homoseksuali ir buvo susituokusi su moterimi, su kuria vėliau išsiskyrė. Drauge jos augino dukterį Avery.
Mary pasakoja, kaip dešimtajame dešimtmetyje jiedvi su senele kalbėjosi „apie princesės Dianos laidotuves, o senelė įsikarščiavusi pasakė: „Kokia gėda, kad jie leido tam gėjūkščiui Eltonui Johnui dainuoti ceremonijoje“. Tada aš supratau, jog geriau jau ji nesužinotų, kad gyvenu su... moterimi“.
Tačiau knygos pasakojimas sukasi apie F. Trumpą vyresnįjį ir jo sūnus: kai F. Trumpas vyresnysis kentėjo nuo demencijos ir 1999 m. mirė, būsimasis Jungtinių Valstijų prezidentas įsisuko į banguojančią verslininko karjerą, finansuotą patriarcho. Kai kuriuos iš to laikotarpio finansinių sandorių vėliau ėmėsi tirti „The New York Times“, o M. Trump šiam tyrimui suteikė daugybę dokumentų.
„The New York Times“ tyrimas 2018-ųjų spalį nustatė, kad [prezidentas D. Trumpas] iš savo tėvo nekilnojamo turto imperijos dešimtajame dešimtmetyje gavo sumą, šiandien prilygstančią mažiausiai 413 mln. dolerių (apie 366 mln. eurų). Didžioji jos dalis buvo gauta vengiant mokesčių.
„Jis su broliais ir seserimis įsteigė fiktyvią korporaciją, kad nuslėptų milijonus dolerių, kuriuos, kaip rodo įrašai ir interviu, gavo dovanų iš savo tėvų“, – rašė laikraštis. Prezidento teisininkai tvirtino, kad šis pranešimas yra „šimtaprocentinis melas“.
Tačiau F. Trumpo jaunesniojo vaikai, Mary ir jos brolis Fredas Trumpas III, kurį ji vadina Fritzu, iš esmės negavo prieigos prie F. Trumpo vyresniojo turtų. Apie šią teisinę kovą užsimenama ir knygoje.
Jų ginčas galiausiai buvo išspręstas 2001-aisiais, o viena iš jo pasekmių – tas pats konfidencialumo susitarimas, kurį, R. Trumpo teigimu, Mary savo knyga pažeidė. Leidykla „Simon & Schuster“ teigia nė nenumaniusi apie tai iki to laiko, kai knyga jau buvo baigta, ir tvirtina nesanti susitarimo dėl informacijos neatskleidimo dalis. Teisėjas su tuo sutiko.
Knygos pabaigoje M. Trump pasakoja apie tai, kaip ji atnaujino nuolatinius ryšius su kai kuriais jos plačios šeimos nariais. Ji buvo pakviesta į 2009 m. vykusias Ivankos vestuves ir po to palaikė ryšius su teta Maryanne, kuri, M. Trump teigimu, pasakė prezidentui, kad jam Baltuosiuose rūmuose sekasi „ne taip ir gerai“, kai šis paprašė įvertinti jo veiklą.
Bent jau remiantis Mary knyga, panašu, kad jos artimieji neįtarė, jog ji buvo „The New York Times“ šaltinis.
„Too Much and Never Enough“ autorė užbaigia dar vienu prezidento ydų įvertinimu.
„Grėsmingas Donaldo elgesys yra jo viduje išsikerojusio silpnumo, nuo kurio jis bėgo visą savo gyvenimą, išraiška. Jis niekada neturėjo kito pasirinkimo – privalėjo būti pozityviai nusiteikęs, demonstruoti stiprybę, nesvarbu, jei tai būtų tik iliuzija, nes bet koks kitoks elgesys jam būtų reiškęs mirties nuosprendį. Geriausias to įrodymas – trumpas mano tėčio gyvenimas“, – rašo M. Trump.
Tačiau, pasak prezidento dukterėčios, „jis niekados negalėjo pabėgti nuo fakto, kad jis yra ir visada bus išsigandęs mažas berniukas“.
Trumpų atkirtis
Birželio pabaigoje R. Trumpas, nusprendęs užkirsti kelią Mary memuarų pasirodymui, „The Times“ pranešime teigė, kad „jos bandymas sukelti sensaciją ir klaidingai pateikti mūsų šeimos santykius po visų šių metų siekiant finansinės naudos sau yra ir parodija ir neteisybė mano mirusio brolio Fredo ir mūsų brangių tėvų atžvilgiu“.
„Aš ir visa likusi mano šeima nepaprastai didžiuojamės mūsų nuostabiu broliu, kuris tapo prezidentu, ir matome, kad Mary veiksmai yra visiška gėda“, – tada sakė R. Trumpas.
Kitame pranešime praėjusį mėnesį Roberto advokatas Charlesas Harderis prižadėjo „įnirtingai bylinėtis“.
„M. Trump ir „Simon & Schuster“ veiksmai iš tiesų yra verti pasmerkimo. Mes ketiname įnirtingai bylinėtis ir sieksime maksimalaus įstatymu numatyto žalos atlyginimo už milžinišką žalą, kurią sukėlė susitarimą pažeidusi M. Trump ir leidykla „Simon & Schuster“, tyčia įsikišusi į šį susitarimą. Kadangi nėra galimybių nedelsiant nutraukti tokį bjaurų elgesį, šioje byloje mes eisime iki galo“, – pranešime praėjusį mėnesį tvirtino Ch. Harderis.
Šią savaitę Baltieji rūmai taip pat atmetė kai kuriuos Mary memuaruose pateikiamus teiginius ir paskatino suabejoti autorės patikimumu.
„M. Trump ir jos knygą išleidusi leidykla gali teigti, kad veikia visuomenės intereso labui, tačiau ši knyga aiškiai atspindi pačios autorės finansinius interesus“, – teigė Baltųjų rūmų atstovė spaudai.
„Prezidentas D. Trumpas šias pareigas eina jau daugiau nei trejus metus ir dirba Amerikos žmonių labui – kodėl prabilti reikėjo būtent dabar? Prezidentas savo santykius su tėvu apibūdina kaip šiltus, jis teigia, kad tėtis su juo elgėsi labai gerai. Prezidentas pasakoja, jog jo tėvas buvo mylintis ir niekada vaikystėje su juo nesielgė šiurkščiai“, – tęsė Baltųjų rūmų atstovė spaudai.
Ji pridūrė: „Be to, tie absurdiški kaltinimai dėl sukčiavimo laikant egzaminą yra visiškas melas“.
