Amerikiečių kabelinės televizijos kanalu „Fox News“ ne per seniausiai buvo transliuotas dokumentinis filmas „Scandalous: The Death of Marilyn Monroe“. Paskutinėje jo serijoje kalbama apie tai, kad policijos pareigūnui Jackui Clemmonsui, atvykusiam į M. Monroe apartamentus 1962 m. rugpjūčio 5 d., ekrano žvaigždės mirties aplinkybės pasirodė inscenizuotos.

Kaip knygoje apie M. Monroe „Icon“ rašė jos autorius Gary Vitacco-Roblesas, J. Clemmonso įtarimai, susiję su aktorės mirtimi, nėra užfiksuoti jokiuose dokumentuose, rašo „Daily Mail“.
Tik praėjus keleriems metams po M. Monroe savižudybės, per vieną interviu, kalbėdamas apie tai, ką išvydo atvykęs į įvykio vietą, J. Clemmonsas paaiškino, kaip aktorės kūnas buvo paguldytas į lovą, kurioje ji buvo rasta negyva.

Labiausiai nustebino J. Clemmonso paminėjimas, kad kambaryje nebuvo nė vieno indelio, galėjusio patvirtinti faktą, kad M. Monroe, kaip buvo teigiama, nusižudė išgerdama begalę tablečių.
Vienoje kambario nuotraukoje matyti indelis, kaip manoma, buvęs vienas iš 12-os, kuriuos žvaigždė įsigijo Meksikoje. G. Vitacco-Roblesas užsimena, kad kolekcionierius, kuriam dabar tie indeliai priklauso, pranešė, jog vieno vis tiek trūksta. Manoma, kad policija jį galėjo paimti kaip daiktinį įrodymą.

Iš dokumentinio filmo pavyksta sužinoti ir tai, kad namų savininkė Eunice Murray, J. Clemmonsui atvykus, buvo paleidusi skalbyklę ir kažką skalbė. Pareigūnui šis faktas pasirodė įtartinas.

„Susidarė įspūdis, kad ji naikina įkalčius, – aiškino G. Vitacco-Roblesas. – Jis buvo pirmasis įvykio vietą apžiūrėjęs pareigūnas, bet prie tolesnio tyrimo ir aiškinimosi, kas buvo skalbiama, neprisidėjo. Apie kilusius įtarimus jis viešai neprasitarė.“

Tada, kai M. Monroe buvo rasta negyva, buvo surašytas visas apartamentų inventorius. Nei skalbyklės, nei džiovyklės sudarytame sąraše nėra.

7-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje J. Clemmonsas buvo priverstas atsistatydinti iš pareigų Los Andželo policijos departamente. Tai įvyko po to, kai jis ir dar trys asmenys nurodė, kad respublikonams atstovaujantis senatorius Thomasas Kuchelas buvo įsitraukęs į homoseksualinį aktą. Bet kokie tarnybą policijoje palikusio J. Clemmonso parodymai automatiškai tapo nepatikimi.
Visgi, praėjus keliems dešimtmečiams, pareigūno teiginiai sulaukė dėmesio: jais buvo bandoma pagrįsti begalę teorijų, susijusių su M. Monroe mirtimi.

Tos teorijos augino M. Monroe asmenybę ir jos statusą gaubusią paslaptį, be to, įkvėpė milijonus gerbėjų mėgdžioti savo dievaitę.

„Kai M. Monroe mirė, prasidėjo tikras fanatizmas, – nurodoma dokumentikoje. – Žmonės norėjo tikėti ne tik seksualumo galiomis, bet ir tuo, kad vyko kažkas daugiau.“

Praėjus dviem dešimtmečiams po to, kai buvo rastas negyvos M. Monroe kūnas, augantis susidomėjimas aktorės mirtimi paskatino Los Andželo apygardos inspektorių tarybą kreiptis dėl išsamaus įvykusios tragedijos aplinkybių ištyrimo.

Galop 1982-ųjų metų rugpjūtį Los Andželo apygardos prokuroras inicijavo visiškai naują tyrimą, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti, ar pakaktų įrodymų, kuriais remiantis M. Monroe mirtį būtų galima laikyti žmogžudyste.

Kaip tuo metu sakė Kalifornijos apygardos prokuroras Johnas Van de Kampas, pagrindinis rūpestis, su kuriuo teko susidurti, buvo išsiaiškinti, kokia dalis išplatintų teorijų tebuvo spėlionės ir hipotezės, neturinčios jokių apčiuopiamų įrodymų.

„Galvojome, kad, pasklidus toms kalboms, atėjo metas išsiaiškinti, kaip buvo iš tiesų: surinkti visus faktus, juos peržiūrėti ir, jei būtina, paskelbti naujas išvadas“, – sakė jis.

Net tris su puse mėnesio tyrėjai nagrinėjo aplinkybes ir vykdė papildomas apklausas, siekdami apčiuopti bent menkiausių nuorodų į tai, kas iš tiesų nutiko M. Monroe.

Filme „Scandalous: The Death of Marilyn Monroe“ tenka išgirsti ir interviu su biografais Keithu Badmanu bei Charlesu Casillo, taip pat pamatyti skaitmeniniu būdu apdorotą originalių po M. Monroe mirties nufilmuotų kadrų versiją.