Neseniai pasirodžiusios biografijos „This is Big“ autorė Marisa Meltzer nutarė priminti, kokį įsiūtį 1968-aisiais buvusiai pirmajai JAV poniai sukėlė žinia apie leidinio „Weight Watchers“ kovo mėnesio numeryje išspausdintus asmeninės jos virėjos receptus, rašoma portale „People“.

Virėja, apie kurią tenka kalbėti, – Annemarie Huste. Pykčio užvaldyta J. Kennedy netrukus ją atleido.

Remiantis knygoje „This Is Big“ pateikta informacija, A. Huste perdavė receptus žurnalo redaktoriui Mattie Simmonsui, kai jiedu susitiko slidžių žygyje.

M. Simmonsas, esą, pasakė A. Huste, kad jei ši nori, būtų galima išspausdinti keletą Senojo žemyno įkvėptų receptų, pagal kuriuos ji gamina, tarkim, šaltą omarą arba kišloreną.

„A. Huste sutiko, – rašoma M. Meltzer knygoje, – bet tik su sąlyga, kad leidiny nebus užsiminta apie jos darbdavę J. Kennedy, mat prieš porą metų, kai buvo pasamdyta, A. Huste pasirašė sutartį, kuria pasižadėjo neskleisti jokios informacijos apie tą šeimą.“

Žurnalo straipsnyje buvo aprašyti A. Huste rekomenduoti citrininės vištienos, ispaniško meliono, aviečių su apelsinais, keptų pomidorų ir salotų, gaminamų vien iš salotų lapų, petražolių, laiškinių česnakų, peletrūnų ir šlakelio citrinų sulčių, receptai.

Vis dėlto pažado neminėti Kennedy pavardės žurnalo leidėjai netesėjo.

Negana to, pavardė buvo įrašyta ne kur kitur, o straipsnio antraštėje.

„Jackie Kennedy aptarnaujančios gurmaniškų patiekalų meistrės receptai „Weight Watchers“ skaitytojams“ – maždaug taip skambėjo straipsnio pavadinimas.

Tačiau užvis baisiausia, kad tokia antraštė, it koks anonsas, puikavosi ant leidinio viršelio. Taigi, našle likusios JAV prezidento Johno F. Kennedy žmonos įtūžiui nebuvo ribų.

Ji ne juokais įniršo: pasijuto taip, tarsi straipsnis būtų apie jos mitybą, nors pati apie ją nieko nekalbėjo ir nė neketino to daryti. Remiantis žodžiais iš M. Meltzer knygos, J. Kennedy paprašė savo advokatų pamėginti pareikalauti, kad straipsnis būtų pašalintas iš leidinio, tačiau informacija juos pasiekė tada, kai numeris jau buvo išspausdintas.

Išsigandusi, kad neišsisuks nuo bausmės, A. Huste nutarė pasinaudoti liūdnai pagarsėjusio advokato Roy Cohno paslaugomis. Šis teisininkas bene labiausiai pagarsėjo kaip senatoriaus Josepho McCarthy patarėjas.

Yra pagrindo spėti, kad jis tikrai pasistengtų pakliūti ir į dabartiniam JAV prezidentui Donaldui Trumpui artimų žmonių ratą.

„Pasijutau labai pažeminta ir įsiutusi, – sakė tada A. Huste žurnalistams. – Paskambinau savo advokatui. Jis patarė tiesiog atsiprašyti ponios Kennedy.“

Taip A. Huste ir padarė. Kaip į atsiprašymą sureagavo J. Kennedy? Griežtai ir rūsčiai.

„Reikėjo galvoti, ką darai“, – atkirto ji.

Buvusi pirmoji šalies ponia savo virėją atleido ne iš karto. Kaip rašoma knygoje „This Is Big“, dar savaitę po incidento J. Kennedy ir toliau naudojosi jos paslaugomis. Deja, netrukus vienas receptas iš „Weight Watchers“ ėmė cirkuliuoti bulvarinėje spaudoje, be to, su prierašu, kad tai – lieknos J. Kennedy figūros paslaptis.

„Eidama pro spaudos kioską A. Huste pastebėjo „New York Post“ egzempliorių ir jos dėmesį kaipmat patraukė straipsnis, kurio antraštė skelbė, kad valgydama jos gaminamą maistą J. Kennedy perėjo prie dviem dydžiais mažesnių suknelių“, – rašoma biografinėje knygoje „This Is Big“. Nesunku numanyti, kaip įtūžo A. Huste.

„Tai buvo tikrų tikriausias pramanas, bet aš mirtinai persigandau“, – sakė A. Huste reporteriams ir, aišku, paneigė kaip nors prisidėjusi prie „New York Post“ publikacijos.

Vis dėlto J. Kennedy sekretorė Nancy Tuckerman jai jau turėjo blogų žinių.

„J. Kennedy mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis į darbą jums geriau negrįžti“, – pasakė N. Tuckerman.

Kaip rašė „The New York Times“, A. Huste – imigrantė iš Vokietijos, mirusi 2016-aisiais, kai jai buvo 73-eji – J. Kennedy namuose dirbo nuo 1964-ųjų, kai buvusi pirmoji JAV ponia iš Vašingtono persikėlė į Niujorką.

Veikiausiai buvo nutarta, kad A. Huste nepakankamai uoliai saugojo J. Kennedy paslaptis, be to, ji buvo pernelyg ambicinga. M. Meltzer knygoje taip pat užsimenama, kad kartą J. Kennedy pažėrė savo virėjai kritikos – išrėžė, kad pastarąją pernelyg žavi pinigai ir valdžia.

„Ar ne visi žmonės tokie?“ – retoriškai paklausė tada A. Huste.

„Skandalas dėl Kennedy mitybos tapo žurnalo „Weight Watchers“ žvaigždžių valanda, – rašo M. Meltzer biografinėje knygoje. – Kartkartėmis jame pasirodo interviu su kokiu nors žmogumi, kurio vardas žinomas dar ir šiandien. Daugiausia dėmesio per tuos pokalbius paprastai būna skiriama svorio klausimams, tarsi kitos temos nė neegzistuotų.“

Kai į A. Huste kreipėsi bulvarinės spaudos atstovai su prašymu papasakoti, ką reiškė dirbti Kennedy šeimos namuose, dalytis prisiminimais moteris atsisakė ir nurodė, kad konfidencialumo laikosi taip pat griežtai, kaip gydytojas ar juristas.

„Vis dėlto išleisti receptų knygą ji tikrai norėjo“, – rašo M. Meltzer.

Šiai svajonei buvo lemta išsipildyti: 1968-ųjų rudenį pasirodė A. Huste receptų knyga „Annemarie‘s Personal Cookbook“. Joje galima rasti detalias instrukcijas, kaip paruošti ėrienos filė muštinius, paskanintus druska, pipirais ir citrinų sultimis, taip pat prisipažinimą, kaip teko stengtis dėl vieno mažo berniuko (akivaizdi užuomina į Johną F. Kennedy jaunesnįjį), be galo mėgusio artišokus.

Kaip buvo rašyta spaudoje, po to, kai buvo atleista, žurnalo „Newsweek“ reporteriams A. Huste prisipažino mananti, kad visas tas viešumas jai gali būti tik į naudą.