Raudonąją pilies svetainę puošiančio medžio aukštis – 4,5 metro, o tas, kuris pastatytas Šv. Jurgio koplyčioje, siekia net 6 metrus. Abiejų erdvių puošmenos – kaukaziniai kėniai, atgabenti iš Didžiojo Vindzoro parko. Svaiginančiu jų grožiu nesunku įtikinti žvelgiant į neseniai išplatintas nuotraukas, rašo „Daily Mail“.
Impozantiškus medžius pilies personalas išpuošė raudonais ir auksiniais burbulais, kuruos deramai papildė miniatiūrinės karūnos ir sidabro spalvos dekoracijos. Norint nusigauti iki medžių viršūnių, teko lipti kopėčiomis, bet darbo rezultatas – šventiniai simboliai, paverčiantys savaitgalinę karalienės rezidenciją pagrindine linksmo ir jaukaus kalėdinio susibūrimo vieta.
Kalėdinės pilies dekoracijos siejamos su ilgametėmis tradicijomis.
Karalienės Viktorijos sutuoktinis princas Abertas pirmą beveik 8 metrų aukščio kaukazinį kėnį į Vindzoro pilį Kalėdų proga atgabeno iš Vokietijos.
Karaliaus Jurgio IV motina karalienė Šarlotė savo namuose per Kalėdas puošdavo kukmedį. Šis medis ir buvo laikomas Kalėdų simboliu, kol princas Albertas įvedė tradiciją puošti kaukazinį kėnį XIX a. viduryje.
1819-aisiais metais išleistuose karalienės Šarlotės memuaruose galima rasti eilutes, kuriose rašoma apie kambario viduryje pastatytą milžinišką puodą su kukmedžiu.
Iš memuarų taip pat pavyksta sužinoti, kuo buvo puošiamos medžio šakos: cukatomis, saldainiais, migdolais, razinomis, vaisiais ir žaislais. Visos šios puošmenos buvo skoningai sukabinėjamos ir džiugindavo akį, apšviestos nedidelių vaško žvakelių liepsnos.
Manoma, kad karalienė visą gruodį praleis Vindzoro pilyje, nors šiaip būti per Kalėdas šioje Berkšyro grafystėje esančioje rezidencijoje monarchei nėra įprasta.
Karališkoji šeima paprastai suvažiuoja į Sandringamo rūmus, kuriuose tuo metu laiką leidžia karalienė Elžbieta II ir jos vyras princas Philipas. Šioje rezidencijoje visi išbūna nuo Kūčių iki antrosios Kalėdų dienos. Viskas, ką tenka veikti, pradedant atvykimu, pusryčiais, pasivaikščiojimu su šunimis, sėdimu prie pietų stalo ir baigiant ėjimu miegoti, yra griežtai suplanuota. Netgi kalėdinė vakarienė, laikantis protokolo, trunka ne ilgiau kaip 50 minučių.
Šiemet prie karališkosios šeimos per Kalėdas nežada prisijungti Sasekso kunigaikštis ir kunigaikštienė.
Ištisas tris dienas karališkosios šeimos rate Kalėdos paprastai švenčiamos laikantis senų tradicijų: Kalėdų išvakarėse dalijamasi pigiomis, bet smagiomis dovanomis, sakomos šarados ir t. t.
Kalėdų rytą princas Philipas vadovauja šeimos eisenai 300 metrų ilgio keliu iki XVI a. pastatytos Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios. Jos didenybė į pamaldas nuvežama. Mišios visada trunka maždaug 45 minutes. Karalienė jau būna privačiai priėmusi Komuniją.
Šventinę nuotaiką padeda kurti didikų pamėgtos kalėdinės papliauškos, pagamintos Dorsete veikiančioje įmonėje „Celebration Crackers“. Visi, išskyrus karalienę, užsideda popierines kepures. Švenčių dienomis žaidžiami įvairūs žaidimai, taip pat lošiama kortomis.
Per Kūčių dieną tiekiamus pietus vyrai tradiciškai vilki kostiumus, o moterys – nuotaikingas šilko sukneles, tačiau vakarienei visi persirengia: vyrai apsivelka smokingus, o moterys – prabangias suknias. Tai vienintelė proga, kai moterims dera pasipuošti brangiausiais turimais papuošalais. Tą vakarą visų jų plaukuose žėri tiaros.
Kalėdų dieną pusryčių visi susirenka apsivilkę taip, kaip yra pasirengę eiti į bažnyčią. Moterys paprastai segi perlus, o vyrai, eidami iki bažnyčios, apsisiaučia šiltais apsiaustais.
