Prieš 50 metų vasarą buvo nužudyti aktorė Sharon Tate, trys jos draugai ir nelaimėlis nepažįstamasis. Brutalios žmogžudystės paliko didžiulę dėmę miesto istorijoje, ir apie tai prisiminta netrukus kino teatruose pasirodysiančiame Quentino Tarantino filme „Once Upon a Time in Hollywood" (liet. „Vieną kartą Holivude"). Taip pat šiai temai buvo skirtas praėjusių metų Mary Harron filmas „Charlie Says".
Tokie filmai neabejotinai paskatina daugiau gandų, spekuliacijų ir mitų.
1969 metais 35 metų Romanas Polanski ir 26 metų Sharon Tate sukosi dinamiškiausiuose kūrybiniuose pasaulio sluoksniuose. Jis buvo vienas garsiausių savo kartos režisierių, kurį itin išgarsino filmas „Rosemary's Baby". O ji buvo „Auksiniam gaubliui" už vaidmenį juostoje „Valley of the Dolls" nominuota aktorė. Sh. Tate gimė Teksase ir anksti išpopuliarėjo kaip modelis ir aktorė. O Prancūzijoje gimęs R. Polanski buvo Holokausto vaikas, augęs Lenkijoje. Jo tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą, kai jam tebuvo šešeri metai.
Sharon ir Romanas pamilo vienas kitą, kai kartu dirbo filmuojant juostą „The Fearless Vampire Killers". Kai jie 1968 metų sausį susituokė Londone, per jų vestuves šoko visa septyniasdešimtųjų aukštuomenė.
„Jie buvo tobula pora... tokia „kieta", klajokliška, talentinga ir šokiruojanti gerąja prasme", – apie porą pasakojo fotografas Peteris Evansas.
Kitų metų liepą Sharon laukėsi judviejų pirmagimio ir grįžo iš Europos į namus, kuriuos jiedu su vyru nuomojosi „Cielo Drive" gatvėje, Los Andželo „Benedict Canyon" rajone. Kol R. Polanski ir Sh. Tate buvo Europoje, name gyveno judviejų draugai – 32 metų režisierius Voytekas Frykowski ir jo 32 metų draugė knygų redaktorė Abigail Folger – „Folger" kavos imperijos paveldėtoja. Jiedu liko dar pagyventi, kai grįžo Sh. Tate, nes ši mėgo, kai namuose būdavo svečių, ypač kai Romanas buvo išvykęs. Todėl pas juos nuolat kas nors svečiuodavosi.
Šeštadienį, rugpjūčio 9 d., Los Andželas atsibudo ir sužinojo apie siaubingą Sh. Tate, V. Frykowski, A. Folger ir 35 metų plaukų stilisto ir buvusio Sh. Tate vaikino Jay Sebringo nužudymą. Be to, buvo nužudytas ir aštuoniolikmetis Stevenas. Ankstų rytą į namus atėjusi valytoja aptiko sudarkytus kūnus, o ant sienos krauju parašytus žodžius.
Tuomet po dienos dar du žmonės – parduotuvės savininkas Leno LaBianca ir jo žmona Rosemary – buvo nužudyti kitoje miesto dalyje. Šios žmogžudystės sukrėtė Los Andželą tarsi galingas žemės drebėjimas.
Prisiminimais apie tuos įvykius pasidalino aktorė ir rašytoja Viviane Ventura.
„Vieną dieną Romanas man pasakė: „Susipažinau su pačia gražiausia amerikiečių aktore. Tai pirmas kartas, kai praradau žadą". Jis nebuvo pats dailiausias vyras, tačiau turėjo didžiulę dovaną vilioti moteris. Per jų vestuves Londone Sharon buvo plaukus pasipuošusi gėlėmis. Ji buvo tokia graži. O kad galėčiau nupasakoti, kokia ji buvo kukli, gera ir beprotiškai nuostabi", – sakė ji.
Aktorė Candice Bergen gyveno pražūtingame name „Cielo Drive" gatvėje su muzikos prodiuseriu Terry Melcheriu prieš įsikraustant R. Polanki su žmona. Savo 1984 metais išleistuose memuaruose „Knock Wood" ji rašė: „Aukštomis ir storomis pušimis bei žydinčiomis vyšniomis apsuptas namas su rožių dengiamomis metalinėmis tvoromis bei įspūdingu baseinu rėmėsi į kalvą ir buvo tarsi virš miesto kabanti slėptuvė... Tai buvo pasakiška vieta, namas ant kalvos, tarsi „Niekados šalis", toli nuo realaus pasaulio esanti vieta, kur nieko blogo negalėjo nutikti".
„Mes su Barbara Flood ėjome „King's Road" gatve Londone, kai Romanas su Dicku Sylbertu pravažiavo pro šalį mažu raudonu kabrioletu. Jie mums pamojo, sustojo pasilabinti ir susitarėme vakare pasimatyti. Jis nežinojo, kad būtent tą akimirką jo aštuntą mėnesį nėščia žmona buvo brutaliai žudoma jų namuose Holivude. Kai automobilis netrukus sugrįžo ir jiedu vėl mums pamojo, Sharon ir kiti žmonės jau buvo nebegyvi...", – pasakojo režisierius Henry Jaglomas.
„Tuo metu aš buvau baigiamojo kurso studentas Pietų Kalifornijos universitete ir padėjau Haroldui Lloydui tvarkyti jo kino juostas jo namuose Beverli Hilse. Haroldas žinojo, kad aš susitikinėjau su jo anūke Suzanne, tačiau jis nežinojo, kad aš dažnai vėlai vakare palikdavau savo automobilį apatinėje namo pusėje, sugrįždavau į namus ir kartu su Sue praleisdavome kelias smagias valandas, – pasakojo režisierius Richardas Correllis. – Kaip paprastai, buvo apie pusė keturių ryto, kai aš išvažiavau. Tuomet buvo labai tylu. Jau norėjau sukti į „Benedict Canyon" rajoną, kai išgirdau ir pamačiau automobilį, kurį vairavo ilgaplaukis vyras. Šalia jo keleivio sėdynėje sėdėjo kitas vyras, o gale buvo pora jaunų merginų. Jų langai buvo nuleisti, garsiai grojo muzika ir aš pamaniau, kad ten buvo kokie girti koledžo studentai. Jie buvo vos už kelių metrų nuo manęs."
Tuos siaubingus įvykius prisiminė ir paskalų skilties rašytoja Rona Barrett: „Man paskambino šaltinis policijoje, kuriuo pasitikėjau, o po kelių sekundžių paskambino vienas pažįstamas draugas reporteris iš Niujorko ir pasakė, kad kažkas blogo nutiko Sharon ir Romano namuose. Kadangi gyvenau čia pat už kampo, man prireikė vos kelių minučių atvažiuoti ir čia pamačiau sedaną, o prie vairo buvo lavonas. Tuomet sugūžėjo visas būrys detektyvų. Kai jie ėjo link namo, aš nugirdau vieną sakant „O, Dieve" ir pamačiau, kaip jie ant pievelės uždengė kitą kūną."
