Kelis traumuojančius epizodus Dianai teko išgyventi dar vaikystėje. Kaip teigia karališkosios šeimos biografė, tekėdama už princo Charleso, Diana jau buvo patyrusi ir nuoskaudų, ir nusivylimų.
1981-aisiais įvykusios princesės Dianos ir princo Charleso vestuvės – itin įspūdingas, impozantiškas reginys. Tik poros santuoka nebuvo laiminga: apie komplikuotą princų Williamo ir Harry tėvų ryšį jau pripasakota tiek, kad jų išsiskyrimą 1992-aisiais, turbūt, turėtume laikyti natūralia bendro gyvenimo baigtimi. Kiek vėliau, 1996-aisiais, vykdydami karalienės nurodymą, Velso princas ir princesė oficialiai išsiskyrė, primena express.co.uk.
Karališkosios šeimos gyvenimo apžvalgas rašanti Penny Junor 2005-aisiais pasirodžiusioje savo knygoje „The Firm" bando atsakyti į klausimą, kodėl jaunoji Diana galėjo jaustis nepagydomai sužlugdyta dar tada, kai nebuvo ištekėjusi už princo Charleso.
„Kai pirmą kartą ten atvyko, jai buvo 19 metų, bet buvo dar visiškas vaikas – jokiu būdu nepasirengusi gyvenimui, kuris jos laukė, ir nepajėgi kaip nors jo suvaldyti", – rašo P. Junor.
„Ji buvo kupina romantiškų jausmų, turėjo tyrą sielą ir nieko nežinojo nei apie gyvenimą, nei apie darbą, nei apie santykius."
„Užtat pažino netekties ir atstūmimo kartėlį, apėmusį po tėvų išsiskyrimo. Ta patirtis ją, be abejo, giliai ir žlugdančiai paveikė."
„Jai stigo pasitikėjimo savimi, tvirtybės. Ji desperatiškai troško būti mylima ir trokštama. Galop buvo užvaldyta pasiryžimo gauti tai, ko nori."
P. Junor taip pat aprašė 1979-aisiais karališkąją šeimą supurčiusį įvykį, galėjusį užkirsti kelią tai nelaimingai Charleso ir Dianos santuokai.
„Michaelas Colborne'as (buvęs Charleso sekretorius) įsitikinęs, kad jei lordas Mountbattenas (1979-aisiais nužudytas Airijos respublikos armijos iniciatyva) dar metus būtų buvęs gyvas, Charlesas ir Diana tikrai nebūtų susituokę."
„Gali būti, kad jis teisus. Louisas Mountbattenas princui buvo tarsi tėvas. Jis tikrai būtų pamatęs, kad Diana jam nėra tinkama partija, kad su ja nepavyks pragyventi 50 ar net daugiau metų."
„Deja, L. Mountbattenas buvo miręs, o Charleso liūdesys – dar nepraėjęs. Jis jautėsi vienišas, praradęs vyresnį žmogų, galėjusį jam patarti."
Už Charleso ištekėjusi Diana jautė iš karališkosios šeimos sklindantį priešiškumą.
Kažką panašaus teko išgyventi Sarah'ai Ferguson, ištekėjusiai už princo Andrew 1986-aisiais.
Kita karališkosios šeimos biografė Ingrid Seward 1995-aisiais išleistoje knygoje „Prince Edward" nurodo, kad tada, kai Vesekso grafienė Sophie buvo beužmezganti romantišką ryšį su princu Edwardu, ir Diana, ir Sarah gavo kuo aiškiausiai įsitikinti, kaip skirtingai yra traktuojamos.
„Apie tai, kaip iš tiesų atrodys karališkas jų gyvenimas, Velso princesė ir Jorko kunigaikštienė sužinojo tik tada, kai jau buvo susižadėjusios ir pasirengusios žengti prie altoriaus", – rašo I. Seward.
„Sophie pristatymas buvo suprantamas kaip ypač reikšmingas, ir ši aplinkybė negalėjo prasprūsti pro Dianos arba Sarah'os žvilgsnį."
„Vėliau abi moterys su apmaudu balse kalbėjo apie tai, kad joms nebuvo suteikta jokios pagalbos, kai teko apsiprasti su naujuoju statusu."
