Buvęs Bakingemo rūmų atstovas spaudai tvirtina, kad būtent šios užjūrio kelionės metu yla išlindo iš maišo ir karališkoji šeima nebegalėjo paneigti tarp sutuoktinių tvyrančios nesantaikos.
Princas ir princesė 1992 metų lapkritį leidosi į paskutinę karališką kelionę kaip sutuoktinių pora. Jų veiduose atsispindėjo didžiulė įtampa, kurios jie jau nepajėgė maskuoti, susierzinimas ir nesugebėjimas užmegzti akių kontakto galiausiai padėjo tašką jų meilės istorijoje.
Apie „amžiaus santuokos“ pabaigą oficialiai buvo pranešta praėjus kelioms savaitėms po šios kelionės. Žinią, kad princesė ir princas suka skirtingais keliais, Bendruomenių rūmuose paskelbė pats šalies ministras pirmininkas Johnas Majoras.
Prieš tai ilgus metus Bakingemo rūmų atstovas spaudai Dickie Arbiteris, palikęs šias pareigas tik 2000 metais, nuolat neigė kalbas, kad princesė Diana nesutaria su savo vyru. Paklaustas, ar buvo teisinga klaidinti žiniasklaidą, jis tikino, kad jis „neturėjo kito pasirinkimo, kaip daryti tai“.
D. Arbiteris laidoje „Paxman on the Queen's Children“ sakė: „Tuo metu tai nebuvo priimtina, mes tai darėme, nes neturėjome kito pasirinkimo, kaip daryti tai“. Jis taip pat tvirtino, kad monarchija jautė vis didesnį spaudimą dėl žlugusios Charleso jaunesniojo brolio princo Andrew ir jo žmonos Sarah Ferguson santuokos.
Jis pridūrė: „Turėjome dvi santuokas, kurios nesiklostė, nes 1992 metais turėjome skirtis ketinančią karališkąją princesę, taip pat turėjome Fergie, kurios besideginančios be liemenėlės pirštus Pietų Prancūzijoje čiulpė jos finansų patarėjas“.
Karališkojoje šeimoje tvyranti niūri nuotaika atsispindėjo net Elžbietos II Kalėdų proga sakytoje kalboje, kurioje praėjusius metus karalienė pavadino „Annus Horribilis“, ką išvertus iš lotynų kalbos reiškia „siaubingi metai“.
Pranešimų apie princesės Dianos ir princo Charleso santuokoje atsiradusią nedarną būta apsčiai dar prieš jų oficialų pasukimą skirtingais keliais 1992 metais ar ketveriais metais vėliau įvykusias skyrybas. Artimiausi karališkajai porai žmonės jų santykius apibūdino kaip „blogiausią partiją, kokią tik galima sudaryti“.
Buvęs britų karališkųjų rūmų patarnautojas Paulas Burrellis tvirtino, kad santuokos plyšiai darėsi vis „platesni ir platesni“ po princo Harry gimimo, kai karališkoji šeima turėjo „paveldėtoją ir atsarginį žaidėją“, kas reiškė, kad princesė Diana savo darbą jau padarė.
„Channel 4“ rodytame dokumentiniame filme „Princess Diana's „Wicked“ Stepmother“ P. Burrellis kalbėjo: „Mačiau, kad plyšiai santuokoje tarp Charleso ir Dianos darėsi vis platesni, Diana man tai prisipažino tą vakarą, kai gimė Harry. Ji verkė kol užmigo“.
„Ji sakė, kad žino, jog jos santuoka baigta, kad princas pasakė princesei, jog jos pareiga atlikta, ji suteikė šaliai paveldėtoją ir atsarginį žaidėją, ir dabar jis galėsiantis susigrąžinti santykius su ponia Parker Bowles“, – toliau dėstė P. Burellis.
Vis dėlto, kai kurie jautė, kad 1981 metais įvykusios „tobulos vedybos“ buvo pasmerktos nesėkmei nuo pat pradžių. Karališkosios šeimos biografė Penny Junor sakė: „Ji buvo baisiai nelaiminga, ji buvo nusivylusi savo santuoka lygiai taip pat kaip ir Charlesas, tai buvo automobilio avarija nuo pat pradžių“.
