„Josifas Davidovičius mirė šiandien po ilgai trukusios ligos“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė jo žmonos padėjėjas.

Liepos 27 dieną buvo skelbta, kad dainininkas prijungtas prie kvėpavimo aparato. Prieš tai artistas iš neurochirurgijos skyriaus buvo pervežtas į reanimaciją. Jis buvo gydomas vienoje iš Maskvos ligoninių. Jo būklė buvo vertinama kaip sunki, tačiau stabili.

Tą pačią dieną J. Kobzono atstovė spaudai pareiškė, kad dainininkas ligoninėje atsidūrė planuotai ir į intensyviosios terapijos skyrių jis neperkeltas. Tą patį sakė ir dainininko žmona Ninel Kobzon. „RIA Novosti“ šaltiniai Valstybės Dūmoje sakė, kad deputato būklė sunki, bet stabili, jam taikomas chemoterapijos kursas.

Vėžys dainininkui diagnozuotas 2005 metais.

J. Kobzonas – prieštaringai Europos Sąjungoje vertinamas rusų estrados dainininkas, kuris net buvo įtrauktas į „juodąjį sąrašą“ dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.

Nuo Stalino iki Putino

Pasveikinęs dainininką su 80 metų jubiliejumi, Vladimiras Putinas prisiminė seną pokštą ir jubiliatui padovanojo bronzinę bizono figūrėlę.

Būdamas vos devynerių, J. Kobzonas Kremliuje dainavo Stalinui: laimėjo naujųjų talentų konkursą ir pateko į prestižinį koncertą. Dainavo kūrinį „Skrenda migruojantys paukščiai“.

Jaunuosius atlikėjus perspėjo nežiūrėti į ložėje sėdinti dievuką, tačiau Josifas nesusilaikė ir ilgam įsiminė baltą auksu puoštą jo švarką.

J. Kobzonas gimė 1937 metų rugsėjo 11 dieną nedideliame Donecko srities Časov Jaro miestelyje. Jo pirmasis prisiminimas – evakuacija į Uzbekistaną. Augo be tėvo, kuris po karo grįžo į kitą šeimą.

Paklausęs motinos įkalbinėjimų įgijo rimtą profesiją – baigė kasybos technikumą. Armijoje iš karto atsidūrė dainų ir šokių ansamblyje, vėliau įstojo į Gnesino muzikos institutą.

Pasirodė įvairiose Maskvos salėse. Karjeros šuolis prasidėjo 1964 metais, kai J. Kobzonas laimėjo Visos Sąjungos estrados artistų konkursą ir socialistinių valstybių dainų festivalį Sopote. Susidraugavo su daug tuometinių Sovietų Sąjungos estrados grandų.

J. Kobzono šešiasdešimtmečiui skirtas koncertas prasidėjo septintą valandą vakaro, o baigėsi kitos dienos 5 val. 45 minutės.

Dainininkas kelis kartus skelbė apie karjeros pabaigą, bet vis persigalvodavo ir sugrįždavo į didžiąją sceną. Paskutinis didelis jo solinis koncertas surengtas 75-ojo gimtadienio proga. Pasirodymus rengdavo ir vėliau.

Sovietinis patriotas

1973–1991 metais J. Kobzonas priklausė Sovietų Sąjungos Komunistų partijai. Dainuodavo „jaunųjų komunistų statybose“, surengė pasirodymą Damansko saloje po Kinijos ir Sovietų Sąjungos ginkluoto konflikto 1967 metais, koncertavo Černobylio zonoje, devynis kartus skrido dainuoti į Afganistaną.

Prasidėjus naujai Rusijos erai, estrados dainininkas neslėpė nostalgijos praėjusiems laikams. Remiantis jo pasisakymais, J. Kobzonas ilgėjosi ne kiek sovietinio režimo, o tos didžiulės vieningos valstybės. Jis daug ir emocionaliai apgailestavo dėl Sovietų Sąjungos žlugimo ir posovietinėje erdvėje karštai sveikino visus integracinius judėjimus.

Nuo 2007 metų jis priklausė partijai „Vieningoji Rusija“. Buvo Valstybės Dūmos deputatas, ėjo parlamentinio kultūros komiteto pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas. Buvo vienas iš penkių kūrybinės inteligentijos atstovų, apdovanotų Rusijos Federacijos Darbo didvyrio titulu.

„Nord-Ost“ tragedijos metu pateko į teroristų užgrobtą pastatą ir sugebėjo susitarti dėl moters ir trijų vaikų paleidimo.

2014 metais dainininkas palaikė Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, vėliau gavo vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ pasą ir „Herojaus“ titulą, griežtai smerkė Ukrainos politiką. Pateko į Ukrainos ir Europos Sąjungos sankcijų sąrašą.

1995 metais Jungtinės Valstijos atsisakė jam išduoti šalies vizą dėl dainininko ryšių su konkrečiais Rusijos verslininkais, kuriuos amerikiečių saugumas įvardijo kaip organizuoto nusikalstamumo lyderius.