A. Bourdainas garsėjo savo ironija, įvairiapusiškumu, visada turėdavo tvirtą, kartais netgi kategorišką nuomonę, kurios nebijodavo pareikšti. Šis visą pasaulį išmaišęs estetas mėgo maistą, bendruomenes, domėjosi regionų tradicijomis.
Tiesa, jis ne visada buvo intelektualus gurmanas, kuris kartu su prezidentu Baracku Obama užkandžiauja ir gurkšnoja alų ar vadina Iggy Popą bičiuliu. Ne visada buvo ir labiausiai gerbiamas žmogus virtuvėje – prireikė daugelio metų triūso ir pastangų, ilgų valandų gaminant, galvojant ir rašant.
Visiems gedint amerikiečių numylėtinio nenuoramos šefo, pateikiame įdomių, mažiau žinomų faktų apie A. Bourdaino gyvenimą.
Jis turėjo priklausomybę narkotikams
Niekam ne paslaptis, kad narkotikai nėra retenybė restoranų srityje. A. Bourdainas to neslėpė ir dažnai minėjo, kad prieš daugelį metų dirbdamas restoranų virtuvėse, tapo stipriai priklausomas nuo narkotikų. Jis buvo ėmęs vartoti net heroiną, bet laimė, devintą dešimtmetį sugebėjo įveikti šią priklausomybę. A. Bourdainas buvo stipriai įnikęs ir į kreko (narkotikas iš kokaino) rūkymą. Interviu „Reddit“ jis rašė jog buvo taip žemai puolęs, kad kartą šukavo kilimą, tikėdamasis rasti jame įsivėlusiu kreko dalelių. Šią priklausomybę jis irgi įveikė.
Dauguma priklausomybes įveikusių žmonių atsisako bet kokių stimuliantų, bet A. Bourdainas neišsižadėjo alkoholio ir to neslėpė – laidose žiūrovai matydavo jį gurkšnojantį korėjietišką nacionalinį gėrimą sodžu ar užgeriantį alumi įvairius valgius. Jis suvokė, kad toks elgesys nėra tipinis, ir rašė: „Dauguma žmonių, kurie liaujasi vartoti heroiną ir kokainą, turi atsisakyti visko. Gal todėl, kad patyriau siaubingų dalykų (vartodamas narkotikus), niekada nejaučiau pagundos grįžti atgal.“
Jis diskretiškai kalbėjo apie depresiją
A. Bourdainas gyveno su savais demonais. Paskutiniuosiuose interviu atsiskleidė, kokia gili kartais buvo jo depresija. A. Bourdaino laidos apie keliones ir maistą „Parts Unknown“ 2016 m. vienoje dalyje pasakojo psichoterapeutei, kaip nereikšmingi dalykai, pvz., mėsainis oro uoste, gali sukelti kelias dienas trunkančią depresiją.
„Jaučiuosi keistuolis, tarsi atskirtas“, – sakė jis. Tai nebuvo pirmas kartas, kai jis prabilo apie savo vidinius užkaborius. 2017 m. interviu „The Guardian“ jis trumpai užsiminė apie savo vidinius skaudulius: „Buvau nelaiminga siela... Įskaudinau, nuvyliau ir įžeidžiau daug, daug žmonių labai gailiuosi. Tenka gyventi su šia gėda.“
Jis nesutiko filmuotis... Šveicarijoje
Gerbėjai matė A. Bourdainą daugybėje pavojingų vietų, jis filmavosi karų ir konfliktų epicentruose, niekas nesutrukdydavo jam parengti reportažo. Jis buvo praktiškai visur, išskyrus vieną vietą – joje nesutiko filmuotis. Kas galėtų pagalvoti, kad toji A. Bourdainą gąsdinusi šalis yra... Šveicarija.
Garsusis virėjas pats sakė, kad jo baimė nepaaiškinama, kita vertus, nuo to ji nepasidarydavo silpnesnė.
„Jaučiu patologinę baimę viskam, kas šveicariška“, – sakė jis ir patikslino, kad tai gali būti gražiausi, nekalčiausi dalykai Šveicarijoje – Alpės, skrybėlės su plunksnoms, Ženevos ežeras, laikrodžiai su gegutėmis, šveicariški sūriai. Visa tai jį gąsdindavo. Kodėl? Jo teigimu, veikiausiai kalti skaudūs prisiminimai, susiję su filmu „Muzikos garsai“, kita vertus, A. Bourdainas pats iki galo nesuprato, kodėl viskas, kas šveicariška, jį taip gąsdino.
Jo susidomėjimas maistu prasidėjo kaip kulinarinis maištas
A. Bourdainas negimė su sidabrine šakute vienoje rankoje ir kokteilio taure kitoje. Jis gimė eilinėje šeimoje Naujajame Džersyje, Amerikoje, augo valgydamas įprastą amerikiečių maistą – mėsos maltinius ir mėsainius. Tiesa, jį stipriai intriguodavo iki jo kambario atsklindantys kvapai iš apačioje kaimynų rengiamų švenčių. Su tėvais keliaujant po užsienį jo smalsumas stiprėjo. Viename interviu „The Guardian“ A. Bourdainas pasakojo, kad pykdavo, jei tėvai neleisdavo dalyvauti suaugusiųjų vakarienėje, ir keldavo kulinarinį maištą – pavyzdžiui, reikalaudavo austrių ar kitokių patiekalų, kurie jiems atrodydavo per daug įmantrūs. Tuo metu jam svarbiausia būdavo ne pats maistas, o tiesiog sulaukti reakcijos. Šiaip ar taip, sofistikuotas kulinarinio skonio šaknys glūdėjo vaikystės kaprizuose.
Pirmas jo darbas buvo indų plovėju
A. Bourdainas, kaip ir daugelis garsių virėjų, pradėjo savo karjerą prie kriauklės su nešvariais indais. Toks sunkus darbas tikrai ne kiekvienam, bet A. Bourdainui jis atrodė prasmingas. Kaip sakė „The Guardian“, tuo metu jis buvo drovus, paikas ir keistas paauglys, o dirbdamas restorane indų plovėju jis stengėsi gerai atlikti savo darbą, vykdyti kiekvieną jam pavestą užduotį ir bręsti, supamam žmonių, kuriems jautė pagarbą ir susižavėjimą. Nieko stebėtino, kad galiausiai jis tapo šefu.
Sėkmė jam ėmė šypsotis tik įžengus į penktą dešimtį
Žiūrint, kaip A. Bourdainas užkandžiauja „Noma“ restorane, sunku patikėti, kad kažkada jis vos sukrapštydavo pinigų nuomai ir mokesčiams. Iš tiesų jis daug metų lenkė nugarą virtuvėje, nerimavo, ar sugebės prasimušti. Jis yra pasakojęs leidiniui „Biography“, kad būdamas 44 m. amžiaus stovėdavo virtuvėse ir nebeatsiminė, kad galima užmigti neapimtam siaubo. „Buvau paskendęs siaubingose, begalinėse, negrąžinamose skolose. Neturėjau sveikatos draudimo. Nemokėjau mokesčių. Negalėjau susimokėti už nuomą“, – teigė jis. Bet tai jo nesustabdė: „Išgyvenau košmarą, kita vertus, pastaruosius 15metų gyvenu kitaip. Jei atrodo, kad mano gyvenimas patogus, sutvarkytas, turiu pasakyti, kad man pačiam tai nauja.“ Akivaizdu, kad ilgi, kupini netikrumo metai paliko jame žymę.
Namie jis negerdavo alkoholio
Jei žiūrėdavo laidą „Parts Unknown“, matydavote, kaip A. Bourdainas užgeria alkoholiniais gėrimais įvairius ragaujamus patiekalus, ir tikriausiai pa galvojote, kad jis kasdien ko nors išgeria. Bet iš tiesų jis negerdavo alaus penktadienį vakare, neužgerdavo taure vyno vakarienės – namuose jis apskritai nevartodavo alkoholio. Žurnalui „Men‘s Journal“ jis pasakojo: „Matote, kaip laidose vis išgėrinėju. Man smagu, linksma. Bet nesėdžiu namuose su kokteiliu rankoje. Niekada. Namuose apskritai negeriu.“
Patiekalai, kuriuos jis mėgo... ir tuo pačiu nekentė
Kokių tik tradicinių patiekalų nebuvo ragavęs A. Bourdainas... O vienam paprastam valgiui jis visą gyvenimą negalėjo atsispirti. „Turiu vieną nuodėmingą pomėgį, tai – makaronai su sūriu. Na štai, prisipažinau“, – sakė jis.
Ką dar jis mėgo? JAV greitojo maisto restoranų tinklą „Shake Shack“. Beje, į „McDonald‘s“ jis niekada neidavo. Nepakentė tradicinio islandų patiekalo – pūdyto ryklio. O jei keliaudamas užsigeisdavo seno gero paguodos teikiančio amerikietiško maisto, susirasdavo KFC kavinę.
Kartą jo paklausė, ar ragautų žmogienos. Jis atsakė: „Nebent nežinodamas. Tikrai nenorėčiau ragauti, nebent tris savaites būtume nunešti valtyje į atvirą jūrą, tada – laisvai (valgyčiau).“
Jis niekino maisto madas ir iškylančias tendencijas
A. Bourdainas visada atvirai sakydavo, ką galvoja, neslėpė savo nuomonės ir apie pasaulyje iškylančias įvairias maisto tendencijas.
Kartą paklaustas, kokias maisto tendencijas norėtų panaikinti, atsakė: „Norėčiau, kad moliūgų prieskonių beprotybė nuskęstų savo kraujyje. Greitai.“
Įspūdžio jam nedarė madingu tapęs organizmo valymas sultimis, maistas be glitimo žmonėms kurie realiai neserga glitimo netoleravimu, piktino tariamai viską išmanantys alaus snobai ir barmenai. „Man patinka kokybiški produktai, bet neverskite nesmagiai jaustis dėl to, kokį alų geriu.“
Pasirodžius knygai „Kitchen Confidential“, jo gyvenime įvyko proveržis
A. Bourdaino gyvenimas pasikeitė, kai išleido jo pirmą receptų knygą „Kitchen Confidential“ – tada jis tapo garsenybe. Knygą vadino naujove, pakeitusia receptų knygų žanrą, ji sulaukė tokio pasisekimo, kad autoriui nebereikėjo kasdien po 12 valandų lenkti nugaros virtuvėje.
Įkvėptas rašytojo George‘o Orwello ir iš dalies – savo šefo gyvenimo, jis parašė trumpą skyrelį. „Fresh Air“ jis pasakojo: „Norėjau parašyti apie savo gyvenimą keliaujančio žmogaus požiūriu.“ Jo kūryba sudomino „New Yorker“ – leidinys išspausdino ištrauką. Tada viskas ir prasidėjo – po kelių jis sulaukė pasiūlymo iš leidyklos. O kai pasirodė knyga, jo gyvenime viskas labai greitai pasikeitė.
Jis buvo didelis mišriųjų kovų menų gerbėjas
Ilgai buvusi A. Bourdaino žmona mišriųjų kovos menų meistrė Ottavia Busia pasakojo, kad aštuntą dešimtmetį A. Bourdainas susidomėjo boksu, vėliau – mišriaisiais kovų menais. Jį žavėjo tai, kad žmona yra mišriųjų kovų menų meistrė, kad bet kada gali apsiginti, tačiau pats su ja nesirungdavo, nes ji „buvo labai agresyvi“. Jis neidavo žiūrėti varžybų ne todėl, kad nenorėdavo matyti, kaip jai kas nors suduoda, bet todėl, kad ji galėdavo ir pralaimėti – o šito jis nebūtų ištvėręs.
Jis praktikavo brazilų džiudžitsu
Jei nuolat žiūrėdavote „Parts Unknown“, tikriausiai pastebėjote, kad A. Bourdainas buvo puikios formos. Kai kuriose serijose jis demonstruodavo kovos menus, ypač brazilų džiudžitsu. Jis pasakojo: „Kasdien treniruojuosi, nesvarbu, kokioje pasaulio dalyje esu. Jei būnu Niujorke, einu į „Renzo Gracie Academy“ klubą, valandą (treniruojuosi) privačiai ir pusantros valandos – kartu su grupe.
Aistra rankų dirbiniams
A. Bourdainas turėjo aistrą įvairiems rankų dirbiniams, savo laidoje „Raw Craft“ jis kalbino kalvius, batsiuvius, spaustuvininkus ir daugybės kitų profesijų atstovus, nes troško, kad jo gerbėjai sužinotų ir apie kitokius dirbinius.
Jis ragino kovoti su maisto švaistymu
A. Bourdainas nebuvo linkęs už ką nors agituoti, tačiau maisto švaistymas jam buvo opi tema, nes kasmet trečdalis viso pagaminamo maisto nueina perniek. Ši grėsminga statistika įkvėpė garsųjį šefą tapti dokumentinio filmo „Wasted“ prodiuseriu. O interviu „Here & Now“ jis sakė: „Šis klausimas kardinaliai kertasi su mano, ilgamečio virėjo, šefo, požiūriu, mus nuo pat pradžių mokė, kad negalima švaistyti maisto.“
Jis tikėjo, kad visi gali prisidėti prie sąmoningesnio maisto vartojimo – nepirkti per daug, stebėti, ką realiai sunaudoja ir pan.
Bėgant metams jis tapo nuolaidesnis
Anksčiau A. Bourdainas negailėdavo kandžių pastabų savo kolegoms, bet pastaraisiais metais jis buvo nurimęs, mažiau kalbėdavo, daugiau dėmesio skirdavo darbui. Net pašaipos pikčiausio jo priešo – Guy‘aus Fieri adresu sušvelnėjo, o Paulą Deen jis apskritai nustojo kritikuoti. 2017 m. jis netgi dalyvavo festivalyje kartu su Emeril Lagasse, tuo parodydamas, kad su pykčiais baigta.
Jis tikėjo, kad galėtų daugiau nuveikti moterų labui
Visame pasaulyje vyrai įvairiai reagavo į Harvey‘aus Weinsteino skandalą. A. Bourdaino mergina Asia Argento buvo tarp moterų, kurias buvo įžeidęs prodiuseris. A. Bourdainas suprato, kaip sunku viešai kalbėti apie tokius dalykus, be to, tai paskatino jį pagalvoti, ką galėtų nuveikti moterų labui kultūroje, kurioje suklestėjęs kūno kultas.
Jis buvo mažumų ir marginalų balsas
A. Bourdainu žavėjosi ne tik šefai ir gardaus maisto mėgėjai. Jam mirus, pagarbą suskubo išreikšti mažumų atstovai ir įvairios marginalų bendruomenės. Daugelis sakė, kad garsusis šefas demonstravo pagarbą bendruomenėms, kurios neretai atsidurdavo visuomenės paribiuose. Maisto tinklaraštininkės Andrea Nguyen teigimu, A. Bourdainas sugebėdavo unikaliai papasakoti istorijas apie maistą gaminančius žmones, atskleisdavo jų žmoniškumą. Pasak Detroito teisės profesoriaus Khaledo Beydouno, garsusis virėjas primindavo visam pasauliui, kad už naujienų slypi realūs žmonės, ir žmonės už tai jį mylėjo.
Su kuo tik ir ko tik jis nebuvo valgęs
A. Bourdainas valgė su įvairiausiai žmonėmis – pradedant Libijos sukilėliais, baigiant garsenybių virėjus Etiopijoje, jam teko ragauti neįprasčiausių patiekalų – nuo jaučio penio iki gyvų gyvačių. Tiesa, jis nepakęsdavo nešvaraus ir nešviežio maisto, taip pat pūdyto maisto, o visa kita galėdavo „drąsiai dėti į burną“.
Jis nemėgo vėlyvųjų pusryčių
Amerikoje, o ypač gimtojoje A. Boudaino valstijoje vėlyvieji pusryčiai populiarūs kaip niekada anksčiau, tačiau jis jų nemėgo. Veikiausiai todėl, kad daug metų restoranuose ruošė tuos vėlyvuosius pusryčius. „Fresh Air“ jis pasakojo: „Tai buvo vienintelis darbas, kurį galėjau gauti. Galiausiai ėmiau jo nekęsti. Supraskite – kai per dieną iškepi po 300 omletų, vis krapštai vaflius i metalinės vaflinės, kepi blynus, skrudinti prancūziškus skrebučius, iškepi tonas bulvyčių – visi tie kvapai asocijuojasi su labai sunkiu laiku – priklausomybė, laikas po jos. <...> Dažnai gamindavau vėlyvus pusryčius, pasivadinęs pseudonimu. Tikrai nekenčiau jų. Nekenčiu visos vėlyvų pusryčių koncepcijos.“
Jis neskrudindavo keptuvėje kumpio
A. Bourdainas daugybę patiekalų gamindavo savaip, tai pasakytina net apie paprasčiausius dalykus. Jei neskaitėte naujausios jo receptų knygos „Appetites“, nustebsite sužinoję, kad kiaulienos kumpio jis neskrudindavo keptuvėje – jį apkepdavo orkaitėje. Interviu „Fresh Air“ jis sakė: „Kepimas keptuvėje – ne pats tinkamiausias būdas, jei norite, kad kumpis tolygiai apkeptų. Mano patirtis rodo, be to, taip visada darydavome restoranuose – sudėti kumpio riekeles ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti orkaitėje, kartais pavartant, nes ir orkaitėje yra karštesnių vietų.“
Kelionė į Japoniją pakeitė jo gyvenimą
A. Bourdaino aplankytų šalių sąrašas įspūdingas, jis pabuvo visuose septyniuose žemynuose. Interviu „Men‘s Journal“ jis pasakojo, kad kelionė į Japoniją prieš kelerius metus iki pasirodant knygai „Kitchen Confidential“ pakeitė jo gyvenimą ir praplėtė akiratį. Jis pasakojo: „Nuvykau ten galvodamas, kad yra tam tikras kiekis pagrindinių spalvų. Grįžau sužinojęs, kad jų yra 10–12 spalvų daugiau. Pamačiau, kad pasaulyje visko yra kur kas daugiau, nei maniau.“
Libanas buvo reikšmingas posūkis jo karjeroje
A. Bourdainas nuvyko į Libaną 2006 m., tuo pat metu, kai ten buvo BBC korespondentas Kim Ghattas ir rengė reportažus apie konfliktą. Nuvykęs jis rado ne Artimųjų Rytų vakarėlių sostinę, o atsidūrė kare, priekinėse fronto linijose. Jis susidūrė su bombomis, kariniais naikintuvais, teroru, galiausiai filmavimo komandą skubiai evakavo.
Už tą laidą, skirtą karinio konflikto sūkury gyvenantiems žmonėms. A. Bourdainą nominavo „Emmy“ apdovanojimui. Vėliau jis sakė, kad žavėjosi žmonėmis, kurie net tokiomis sunkiomis aplinkybėmis sugebėjo kabintis į gyvenimą, įžvelgti gerųjų jo pusių. Jis taip apibūdino savo kelionę į Libaną: „(Po tokių kelionių) grįžti daugiau žinodamas apie pasaulį.“
