„Atsargos pulkininkas“ Eranas Moradas jau sugebėjo įtikinti buvusį viceprezidentą Dicką Cheney pasirašyti ant „skandinimo imitavimo reikmenų“, o buvusį Senato daugumos lyderį Trentą Lottą – pritarti planui apginkluoti darželinukus. Dėl Erano Morado teko atsistatydinti Džordžijos Atstovų rūmų nariui, kuris per „savigynos nuo homofobiškų džihadistų pratybas“ šūkavo rasistinius įžeidimus ir parodė nuogą užpakalį.
Kitas apmulkintas asmuo, nešlovę užsitraukęs respublikonų kandidatas į senatorius Roy Moore'as, apkaltino S. Baroną Coheną medžiojant Izraelio draugus Amerikoje ir siekiant „pažeminti ir pajuokti“ žydų valstybę. Tačiau Izraelyje, kur gimė komiko motina ir kur jis jaunystėje praleido daug laiko, žmonėms, regis, patinka jo humoras.
„Reakcija daugiausia būna nuostaba dėl vaizdavimo tikslumo. Jis tikrai perteikė kai kuriuos mūsų bruožus, – kikendamas sakė laikraščio „Yediot Ahronot“ televizijos kritikas Einavas Schiffas. – Visi čia žino Eraną Moradą, bet nepastebėjau jokio pasipiktinimo šiuo veikėju ar gėdos dėl jo. Labiausiai pajuokiami juo patikėję amerikiečiai.“
S. Barono Coheno Eranas Moradas paprastai avi juodus aulinius batus, vilki kariško stiliaus drabužius su atvirkščiai parašytais hebrajiškais užrašais, turi per antakį einantį randą ir kalba laužyta anglų kalba su dideliu akcentu, papildoma hebrajiškais posakiais. Nors teigiama, kad jis yra pulkininkas, jis pats save kartais vadina generolu, majoru ar kapitonu, arba žmogumi, dirbusiu paslaptingoje žvalgybos agentūroje „Mossad“. Su D. Cheney jis susitiko vilkėdamas karinę uniformą su štabo seržanto ženklais, bet tai, regis, nesukėlė jokių abejonių buvusiam JAV gynybos sekretoriui.
Būtent tokia beprotybė labiausiai ir juokina izraeliečius. S. Barono Coheno humoras ne tik atskleidžia jo taikinių išankstines nuostatas, bet ir parodo fetišizuotą Izraelio versiją, kurią egzistuojant tiki daugelis jo įsivaizduojamų ištikimų šalininkų dešiniajame religiniame sparne. Beveik visi pašnekovai duoti interviu buvo įtikinti prisidengus netikru proizraelietišku apdovanojimu už jų paramą, nors iš tiesų tai tik atskleidė jų neišmanymą.
Tikrame gyvenime dauguma izraeliečių yra pasaulietiški, draugiški gėjams ir, nepaisant privalomos karinės tarnybos, mažai domisi šaunamaisiais ginklais kaip pramoga. Izraelio ginklų kontrolės įstatymai yra gana griežti ir dauguma izraeliečių nepatikliai vertina Amerikos potraukį ginklams.
Labiausiai tai atskleidė Erano Morado vaikų darželių programos segmentas, kuriame virtinė ginklus propaguojančių konservatorių yra įtikinami, kad Izraelis, kovodamas su šaudynėmis ugdymo įstaigose, ginkluoja net darželinukus.
„Per intensyvius trijų savaičių kursus „Kinderguardian“ specialiai atrinkti vaikai nuo 2 iki 4 metų amžiaus supažindinami su pistoletais, šautuvais, pusiau automatiniais ginklais, jiems suteikiamos minimalios žinios apie minosvaidžius“, segmente sako buvęs Atstovų Rūmų narys, respublikonas Joe Walshas.
Vėliau interviu televizijai CNN J. Walshas pripažino, kad buvo apkvailintas, nors laida jam pasirodžiusi įtartina. „Galvoju sau: na, gana beprotiška, bet tai Izraelis, o Izraelis stiprus saugumo srityje“, – paaiškino jis.
Tokia logika Izraelyje sukėlė tam tikrą susirūpinimą, kad kai kurie žmonės gali būti pakankamai naivūs ir S. Barono Coheno parodiją priimti už gryną pinigą.
Dienraščio „Haaretz“ skiltininkė Allison Kaplan Sommer rašė: „Satyra ar ne, bijau, jog Amerikos visuomenei liks įspūdis, kad mes esame ginklų gerbėjai, nors iš tiesų mūsų ginklų kontrolė yra milijoną kartų griežtesnė nei JAV.“
46 metų S. Baronas Cohenas išmano temą, kuria pokštauja. Jis laikosi žydų tradicijų, Anglijoje vidurinėje priklausė sionistinei žydų jaunimo grupei. Baigęs mokslus jis metus dirbo ir studijavo kibuce Izraelio šiaurėje, o vėliau ten kelis kartus lankėsi. Jis puikiai kalba hebrajiškai, nusimano apie Izraelio politiką bei kultūrą.
Filme „Boratas. Kaip šaunusis Kazachstano žurnalistas Amerikoj patirtį graibstė“ (Borat: Cultural Learnings of America for Make Benefit Glorious Nation of Kazakhstan) jo veikėjas – neva kazachas, mizoginas ir antisemitas – iš tikrųjų kalba hebrajiškai. Dėl to šis 2006 metų filmas buvo labai populiarus Izraelyje.
Po trejų metų komikas sukūrė Bruno – ekstravagantišką austrų modistą su fašistine gaidele – ir apsilankė Izraelyje, kur seksualizuotais hasidiškais drabužiais kone išprovokavo riaušes ultraortodoksų žydų rajone Jeruzalėje.
Kalbėdamasis su R. Moore'u, kuris neigė kaltinimus, kad eidamas ketvirtą dešimtį metų siekė romantiškų ar seksualinių ryšių su paauglėmis, Eranas Moradas pasitelkė Izraelio, kaip aukštųjų technologijų šalies, įvaizdį ir pristatė „pedofilų detektorių“. „Prietaisas“ pypsėdavo kaskart, kai Moradas pamosuodavo juo priešais R. Moore'ą.
Tačiau net tai nublanksta prieš pažeminimą, tekusį Džordžijos Atstovų rūmų nariui Jasonui Spenceriui. Kurstomas Erano Morado, J. Spenceris kelis kartus sušuko rasistinį įžeidimą juodaodžiams, užgauliai vaizdavo turistus iš Azijos ir parodė nuogą užpakalį, kad pagąsdintų užpuoliką homofobą.
26 metų Dorą Hillelą, buvusį Izraelio karį, šitoks patiklumas taip pribloškė, kad jis kurį laiką bandė susivokti, ką čia žiūri.
„Atrodo, šitie žmonės tokie naivūs, kad tikrai galvoja, jog mes tokie, – sakė jis. – Šitie amerikiečiai patikės bet kuo.“