Tačiau oficialaus pareiškimo apie aktoriaus mirtį vis dar nėra. Tiesa, dar prieš kurį laiką buvo skelbiama, kad aktorius blogai jaučiasi ir susiduria su sveikatos problemomis.
Žurnalistai praneša, jog neįmanoma susisiekti su režisieriumi ir telefonu. Kita vertus, su juo dirbusi direktorė Marija Šoppo sakė, jog garsenybė šiuo metu yra sanatorijoje, o gandus apie jo mirtį pavadino piktais juokeliais. „Tai yra gandai. Stanislavas Sergejevičius yra gyvas. Jūs jau ne pirmieji, kurie skambinote. Aš jau netveriu pykčiu, jei atvirai“, – sakė ji penktajam Rusijos kanalui.
Primename, jog dar 2011 metais, kai Maskvoje mirė jo sūnus ir kino režisierius Sergėjus Govoruchinas, S. Govoruchinas pateko į ligoninę būdamas ypač sunkios būklės.
Neseniai buvo papildyta, kad garsus rusų kino režisierius ir aktorius mirė, kaip pranešė Valstybės Dūmos deputatas Stanislavas Govoruchinas, ketvirtadienį parlamento žemųjų rūmų posėdyje pranešė Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.
„10 val. 37 min. Barvichos sanatorijoje po sunkios ir ilgos ligos mirė Stanislavas Sergejevičius Govoruchinas", – sakė V. Volodinas.
„Jis iki paskutinio atodūsio grūmėsi su liga, tačiau pralaimėjo", – pridūrė Valstybės Dūmos pirmininkas.
Deputatai tylos minute pagerbė Kultūros komitetui vadovavusio kolegos atminimą.
S. Govoruchinas gimė 1936 metų kovo 29 dieną Bereznikuose Permės srityje. Kazanės universitete jis baigė geologijos studijas, tačiau niekada nedirbo pagal šią specialybę.
1959 metais S. Govoruchinas su draugais Kazanėje įkūrė vieną pirmųjų šalyje televizijos studijų. 1961-aisiais jis įstojo į Visasąjunginį valstybinį kinematografijos institutą studijuoti režisūros ir aktorystės.
Baigęs studijas S. Govoruchinas ėmė dirbti Odesos kino studijoje, vėliau – režisieriumi kino koncerne „Mosfilm".
S. Govoruchinas nusifilmavo beveik 30-yje kino juostų, taip pat sukūrė nuotykių filmų, detektyvų, psichologinių dramų.
Per visą karjerą režisierius nufilmavo daugiau nei 20 meninių filmų. Jis taip pat ir pats vaidino daugybėje filmų. Tarp S. Govoruchino režisuotų darbų yra tokios populiarios kino juostos kaip „Vertikalė", „Dešimt negriukų", „Vorošilovo šaulys", taip pat televizijos filmai „Susitikimo vietos pakeisti negalima", „Kapitono Granto beieškant" bei dokumentiniai filmai „Taip gyventi negalima", „Rusija, kurią mes praradome", „Didžioji kriminalinė revoliucija".
S. Govoruchinas taip pat rašė scenarijus ir prodiusavo juostas.
1985 metais jis aktyviai įsitraukė į politiką, užsiėmė publicistine ir visuomenine veikla. 1993 metais S. Govoruchinas pirmą kartą buvo išrinktas į parlamentą ir nuo tada dirbo visų šaukimų Valstybės Dūmoje.
Jis buvo artimas Kremliui ir prieš 2012 metų prezidento rinkimuose vadovavo Vladimiro Putino rinkimų štabui.
2013-aisiais S. Govoruchinas tapo vienu iš visuomeninio judėjimo „Rusijos liaudies frontas" pirmininkų.
