Na, tiesą pasakius, galime pradėti nuo jos vaidmens „Enėje“, kurį kritikai supeikė, o pats filmas uždirbo gerokai mažiau, nei buvo tikėtasi. Tačiau yra daug galimų priežasčių, kodėl Holivudas prarado susidomėjimą kažkada itin populiaria aktore.

Nuo vienatipių vaidmenų, prastų filmų rezultatų ir gyvensenos pokyčių iki didelės ir patogios finansinės pagalvės, kuri suteikia galimybę C. Diaz taip ilgai nedirbti – šios ir kitos priežastys, gali paaiškinti, kodėl kažkada „Forbes“ šešta brangiausiai apmokama aktore vadinta C. Diaz iš „Vėl ji?“ virto „Kur ji?“

Vaidyba kritikų nesužavėjo

Nors C. Diaz garsėja tuo, kad nelabai moka rinktis scenarijus, visgi šokiruoja tai, kaip prastai įvertinami vėlesni kino filmai, kuriuose ji vaidino. Vien ką sako tas faktas, kad nė vienas jos filmas negavo gero reitingo svetainėje „Rotten Tomatoes“ (joje skelbiamos filmų naujienos, apžvalgos ir kitokia informacija) nuo pat 2007 metų, kai pasirodė juosta „Kas tas Normanas Lloydas?“

Vėlesni C. Diaz vaidmenys buvo įvertinti itin prastai ir susilaukė vienų blogiausių recenzijų.

Anksti pasiekė viršūnę

Viena iš priežasčių, kodėl C. Diaz karjera atsidūrė akligatvyje, yra ta, kad prieš maždaug dvidešimt metų ji save vertino kaip vieną geriausių Holivudo komedinių aktorių. 1997 metais ji suteikė gylio ir humoro veikėjai filme „Mano geriausio draugo vestuvės“, kuri priešingu atveju būtų buvusi labai neįsimintina. Ir kritikai netruko tai pastebėti.

Dar daugiau pagyrų C. Diaz susilaukė kitais metais, kai jos vaidmuo filme „Pakvaišę dėl Merės“ tapo legendiniu. Už jį ji gavo Niujorko kino filmų kritikų geriausios aktorės apdovanojimą. Kelis kartus ji net buvo priartėjusi prie „Oskaro“: 1999 metais už vaidmenį filme „Būti Džonu Malkovičiumi“, už kurį jį buvo nominuota „Auksinio gaublio“, Britų akademijos kino apdovanojimui (BAFTA) ir Kino aktorių gildijos apdovanojimams, bei 2001 metais už vaidybą filme „Vanilinis dangus“. Už pastarąjį ji taip pat buvo nominuota „Auksinio gaublio“ ir Kino aktorių gildijos apdovanojimams.

Net ir jos vaidmuo Martino Scorsese 2002 metais režisuotoje juostoje „Niujorko gaujos“ garantavo jai nominaciją „Auksiniam gaubliui“, o tai buvo jos didžiulio populiarumo ir žvaigždės statuso įrodymas.

Deja, tai, kad vos per metus ji iš M. Scorsese filmo peršoko į „Čarlio angelų“ tęsinį, pasuko jos karjeros kreivę žemyn.

Naujas ne visuomet reiškia geresnis

Praėjusiais metais C. Diaz atšventė savo 45-ąjį gimtadienį ir pasiekė savo karjeroje tašką, kai paprasčiausiai nebegali vaidinti čiauškutės blondinės, nors tai kartais finansiškai ir būna naudinga. Iš tiesų C. Diaz sakė nusprendusi vaidinti savo paskutinėje sėkmingoje romantinėje komedijoje „Kita moteris“, nes, kaip ji sakė, tuo metu jutusi, kad „nėra geresnio scenarijaus“.

Apie šį sprendimą ji papasakojo interviu leidiniui „Collider“. „Paprastai, kai pasakojama istorija apie tris moteris, palaikančias santykius su tuo pačiu vyru, galiausiai viskas baigiasi akių draskymu ir plaukų rovimu, – sakė C. Diaz. – Mes nusprendėme, kad norime papasakoti kitokią istoriją.“

Jos teigimu, filme labiau pasakojama apie tai, kad moterys įgalina viena kitą, pasinaudodamos savo stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis, ir užmezga draugystę, o ne puola viena kitą. „Jutau, kad tai bus unikalus filmas“, – sakė ji.

Vėlesni C. Diaz vaidmenys taip pat rodo, kad ji norėjo išmėginti kažką naujo. Deja, tokie jos eksperimentai nebuvo labai sėkmingi.

Ji jau seniai užsidirbo sau pensiją

Nors jos karjera pastaruoju metu yra įstrigusi, negalima ignoruoti to fakto, kad C. Diaz karjera Holivude buvo finansiškai gerokai sėkmingesnė, nei dauguma aktorių gali pasvajoti. Jos debiutinis filmas „Kaukė“ (1994 m.) visame pasaulyje uždirbo daugiau nei 350 mln. JAV dolerių. O vėliau ji galėjo mėgautis karjera, kuri leido paversti pačius vidutiniškiausius „Čarlio angelų“ filmus neblogomis pinigų kalimo mašinomis.

Ką jau be kalbėti apie animacinius filmus apie Šreką, kuriuose C. Diaz įgarsino princesę Fioną. Vien tik Jungtinėse Valstijose jie uždirbo per vieną milijardą JAV dolerių.

O per visą C. Diaz karjerą filmai, kuriuose ji suvaidino, uždirbo daugiau nei 3 mlrd. JAV dolerių. Tad už savo darbą ji neabejotinai gerai buvo apdovanota.

Kol kas dar negalima visiškai užtikrintai skelbti, kad C. Diaz išėjo į pensiją, bet galime pasakyti taip: kai esi užsidirbusi milijonus dolerių, negi negali sau leisti vienus ar antrus metelius pailsėti?

Ar jos knygose yra užslėpta žinutė?

C. Diaz dingimas iš kino ekranų galėjo būti tyčinis. Pastaraisiais metais ji kuria savo, kaip apie gyvenseną rašančios autorės, karjerą. 2013 metais ji tapo knygos „The Body Book: Feed, Move, Understand and Love Your Amazing Body“ bendraautore. Knyga netruko tapti bestseleriu.

Šios sėkmės įkvėpta 2016 metais ji išleido knygą „The Longevity Book“, kurioje „analizuojamas senėjimo menas ir mokslas bei siūloma konkrečių priemonių moterims, kaip senstant išsaugoti sveikatą ir gerą savijautą, skelbia leidykla „HarperCollins“.

Interviu leidiniui „Entertainment Weekly“ C. Diaz atskleidė, kas paskatino ją imtis senėjimo temos ir rašyti. Kai kas spėja, kad toks rašymas yra augančio nepasitenkinimo Holivudo tuštybe forma.

Paklausta, ar jos rekomenduojamos „kovos su senėjimu technikos“ bus įvertintos per visuomenėje mažėjančios paviršutiniškos senėjimo vertės prizme, C. Diaz atsakė: „Tikiuosi, kad žmonės ims labiau apie tai galvoti, nes manau, kad dabar gyvename visuomenėje, kurioje kur bepažvelgsi – ekranuose, žurnaluose ir reklamose – visi tau nurodys apie tavo amžių, o tai yra baisu ir pavojinga“.

Kitais žodžiais tariant, C. Diaz dabar labiau rūpinasi savo asmenine gerove ir neketina taikstytis su kino studijų primetamu įsivaizdavimu, kaip turi atrodyti jos kūnas.