Surinkome ir pateikiame įdomiausius faktus ir J. Nicholsono gyvenimo: sutikite, kai kurie jų žvaigždės gyvenimą pavertė kur kas labiau intriguojančiu, nei bet koks kino filmas.

Jo tikrasis vardas – Johnas Josephas (Nicholsonas).

Jis gimė 1937 m. balandžio 22 d. Naujojo Džersio valstijoje, Neptune miestelyje, užaugo Manasquane, Naujojo Džersio valstijoje.

J. Nicholsonas augo galvodamas, kad senelė yra jo motina, o jo motina June Frances Nicholson, šokėja, yra jo vyresnė sesuo. Tiesą jis sužinojo 1974 m. iš laikraščio „Time“ žurnalisto, rinkusio faktus apie aktorių straipsniui.

Tuo metu, kai Jackas sužinojo tiesą, jo seneliai iš motinos pusės ir tikroji motina jau buvo mirę.

Iki galo neaišku, kas buvo Jacko tėvas. Manyta, kad Donas Furcillo, bet Jackas nedarė tai patvirtinančio DNR tyrimo.

J. Nickolsonas buvo klasės juokdarys, sporto mėgėjas, pažangiausias mokinys, taip pat lankė dramos būrelį.

Po mokyklos J. Nicholsonas laimėjo stipendiją į Delavero universitetą, tačiau nusprendė rinktis vaidybą.

Prieš patekdamas į Holivudą jis įsidarbino MGM animacinių filmukų studijoje tokių animacijos legendų, kaip Josephas Barbera ir Williamas Hanna, padėjėju.

Jo debiutas kine buvo mažo biudžeto detektyvas paaugliams „The Cry Baby killer“ (1958 m.), kuriame vaidino žudiką.

Septintą dešimtmetį jis suvaidino dar keliuose mažo biudžeto siaubo filmuose, taip pat parašė pora scenarijų – filmui „The Trip“ (1967 m.) (režisierius – Rogeris Cormanas) ir filmui „Head“ (1968), kuriame vaidino ir muzikos grupė „Monkees“.

Pagaliau J. Nicholsonas gavo rimtą vaidmenį filme „Easy Rider“ („Nerūpestingas keliautojas“, 1969 m.). Už girtaujančio advokato George‘o Hansono vaidmenį aktorius buvo nominuotas pirmam savo „Oskarui“.

J. Nicholsono karjera kine prasidėjo aštuntą dešimtmetį vaidmeniu filme „Five Easy Pieces“ („Penkios istorijos“, 1970 m.). Kiti įsimintini jo vaidmenys – režisieriaus Romano Polanskio film noir stiliaus kino juostoje „Chinatown“ („Kinų kvartalas“, 1974 m.) ir filme „One Flew Over the Cuckoo’s Nest“ („Skrydis virš gegutės lizdo“, 1975 m.), už kurį gavo pirmą „Oskarą“ geriausio aktoriaus kategorijoje.

Nors Kino akademijos apdovanojimo už vaidmenį Stanley Kubricko filme pagal Stepheno Kingo romaną „The Shining“ („Švytėjimas“, 1980 m.) jis negavo, tai neabejotinai vienas įspūdingiausių jo darbų kine.

Už rolę filme „Terms of Endearment“ („Švelnumo kalba“, 1983 m.) J. Nicholsonas gavo antrą „Oskarą“. Dar du išskirtiniai aktoriaus darbai – vaidmenys filmuose „Prizzi’s Honor“ (1985 m.) ir „The Witches of Eastwick“ („Istviko raganos“, 1987 m.). 1989 m, filme apie Betmeną J. Nicholsonas vaidino psichopatą piktadarį Džokerį.

Dešimtą dešimtmetį aktorius vaidino poroje populiarių filmų – „A Few Good Men“ („Geri vyrukai“, 1992 m.) ir „As Good As It Gets“ („Kaip bus, taip gerai“, 1997 m.), pastarajame jis meistriškai įkūnijo mizantropą rašytoją ir gavo trečią „Oskarą“ už geriausią aktoriaus vaidmenį.

Po 2000-ųjų J. Nicholsonas vaidino daugelyje filmų: „About Schmidt“ („Apie Šmitą“, 2002 m.), „Anger Management“ („Psichoterapija“, 2003 m.), „Something’s Gotta Give“ („Mylėti(s) smagu“, 2003 m.), „Oskaru“ apdovanotoje dramoje „The Departed“ („Infiltruotieji“, 2006 m.) ir „The Bucket List“ („Prieš pakratant kojas“, 2007 m.).

J. Nicholsonas iš viso turi 12 „Oskarų“ nominacijų (aštuonis kartus – už geriausią aktoriaus vaidmenį, keturis kartus – už geriausią antraplanį vaidmenį) ir yra daugiausią nominacijų turintis aktorius Kino akademijos istorijoje.

J. Nicholsonas – vienas iš trijų aktorių (vyrų), apdovanotas trimis „Oskarais“: du – geriausio aktoriaus kategorijoje (filmai „Skrydis virš gegutės lizdo“ (1975 m.) ir „Kaip bus, taip gerai“ (1997 m.), trečią – už antro plano vaidmenį filme „Švelnumo kalba“ (1983 m.).

Jis yra pelnęs šešis „Auksinių gaublių“ apdovanojimus, o 2001 m. gavo „Kennedy Center Honor“ („Kennedy‘o centro) garbės apdovanojimą, teikiamą menininkams už nuopelnus Amerikos kultūrai.

1994 m. jis tapo vienu jauniausių aktorių, gavusių Amerikos filmų instituto apdovanojimą už gyvenimo pasiekimus.

J. Nicholsonas turi penkis vaikus: dukterį Jennifer (gimė 1963 m.) iš santuokos su Sandra Knight, kuri nutrūko 1968 m., sūnų Calebą Jamesą Goddardą (gimė 1970 m.), kurio susilaukė su Susan Anspach, dukterį Honey Hollman (gimė 1981 m., kurio susilaukė su danų supermodeliu Winnie Hollman, dukterį Lorraine Nicholson (gimė 1990 m.) ir sūnų Ray Nicholsoną (gimė 1992 m.), kurių susilaukė su Rebecca Broussard.

Aktorius teigia, kad vaikai suteikė jo gyvenimui grožio: „Vaikai suteikia gyvenimui rezonanso, kokio be jų negalėtum turėti... Aš, kaip tėvas, visada esu pasirengęs padėti. Jaučiu besąlygišką meilę. Ir turiu daug gabumų padėti jiems save išreikšti.“

Manoma, kad J. Nicholsono turtas yra apie 400 mln. dolerių.

Jis turi žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje, kurią gavo 1996 m. gruodžio 4 d.

Pats garsenybė sako, kad jam labiausiai patinkantys jo darbai – vaidmenys filmuose „Skrydis virš gegutės lizdo“, „Betmenas“, „Hoffa“ (1992 m.) ir „Kaip bus, taip gerai“.

Personažą Džokerį jis lygina su kiškiu Bugs Bunny iš animacinių filmukų.

J. Nicholsoną, Dustiną Hoffmaną ir Warreną Betty‘į kvietė atlikti Michaelo Corleonės vaidmenį filme „Krikštatėvis“ (1972 m.).

J. Nicholsonas – karštas krepšinio gerbėjas, jis dažnai stebi rungtynes, kuriose žaidžia Los Andželo „Lakers“. Priešingai nei manoma, jis niekada nėra reikalavęs kino kompanijų derinti filmavimą pagal krepšinio varžybų tvarkaraštį. Aktorius – ilgametis „New York Yankees“ komandos gerbėjas.

Ilgą laiką jis nesutikdavo duoti interviu televizijos laidoms, išskyrus spaudos konferencijas. Tačiau pastaraisiais metais, prašomas žurnalistų, kartais trumpai pakalbėdavo. Pokalbių laidose jis nedalyvavo nuo 1971 m.

1992 m. interviu „Vanity Fair“ jis pareiškė: „Dabar netikiu Dievu. Vis dar pavydžiu tiems, kas turi gilų tikėjimą. Matau, kad tai būti stipriai guodžianti patirtis.“

J. Nicholsonas kolekcionuoja 20 a. ir šiuolaikinius meno kūrinius – Henrio Matisse‘o, Tamaros de Lempickos, Andy‘o Warholo, Jacko Vettriano ir Picasso paveikslus. Kolekcija vertinama 100 mln. dolerių.
Jis – prisiekęs muzikantų Bobo Dylano ir Louiso Armstrongo gerbėjas.

Žurnalas „Rolling Stone“ praminė aktorių didžiuoju suvedžiotoju.

1998 m. J. Nicholsonas nuskrido į Kubą ir susitiko su Fideliu Castro. Ten būdamas jis bendravo su Kubos kino industrijos lyderiais, lankėsi restoranuose, džiazo klubuose, apsilankė ir garsiojoje cigarų gamykloje. Tiek pati šalis, tiek jos komunistinis diktatorius padarė jam stiprų įspūdį, jį aktorius netgi pavadino genijumi.

Kelerius metus J. Nicholsonas gyveno šalia aktoriaus Marlono Brando Beverli Hilse, Mulholland Drive gatvėje. Netoli gyveno ir Warrenas Beatty‘is, taigi gatvę vadino blogų vaikinų gatve.

2004 m. mirus M. Brando, J. Nicholsonas nusipirko jo vieno aukšto namą 6,1 mln. dolerių, ketindamas jį nugriauti. Aktorius teigė, kad nepaisant pagarbos M. Brando, to reikėjo, nes buvo per brangu renovuoti apleistą, pelėsiais apėjusį namą.

Jis dalyvavo savo klasės 50-ojo jubiliejaus susitikime Manasquano vidurinėje mokykloje, Naujajame Džersyje. Turbūt nereikia nesakyti, kad jo dalyvavimas visus nustebino ir pradžiugino.

J. Nicholsono draugystė su žurnalistu Hunteriu S. Thompsonu aprašyta pastarojo biografijoje „Kingdom of Fear“ („Baimės karalystė“).

Aktorius buvo artimas filmo „Kinų kvartalas“ prodiuserio Roberto Evanso bičiulis. Kai R. Evansas per narkotikus prarado namus, J. Nicholsonas ir kiti prodiuserio draugai kartu atpirko „Woodlandą“ ir gražino R. Evansui.

Artimas aktorias bičiulis – NBA superžvaigždė, krepšininkas Vlade‘as Divačas.

J. Nicholsonas gyvena Beverli Hilse, Malibu, Los Andžele (Kalifornijos valstija), Aspene (Kolorado valstija) ir Kailua (Havajuose).

Jis neturi mobiliojo telefono.

„Gyvenime meluoji tik dviem žmonėms – savo merginai ir policininkui“, – sako Jackas Nicholsonas.

J. Nicholsonas nuotraukose: