Nemažai informacijos apie šio asmens iškilimą ir toli gražu ne be jo iniciatyvos klestėjusią prekybos narkotikais rinką pateikta „Netflix“ transliuojamame seriale „Narkotikų prekeiviai“ („Narcos“).

Filme pasakojama apie jokių ribų, iš pažiūros, nežinantį kolumbietį, vadovavusį ypač painiam, po įvairias pasaulio šalis išplitusiam prekeivių narkotikais tinklui, taip pat daugybės gyvybių pareikalavusius jo veiklos metodus.

Tradiciškai laikoma, kad P. Escobaras pranoksta visus asmenis, tapusius centrinėmis kada nors egzistavusių grupuočių figūromis. Nors pradėjo, galima sakyti, nuo nulio, vos per porą dešimtmečių jis tapo vienu iš turtingiausių ir galingiausių pasaulio piliečių.

Svetainėje all-that-is-interesting.com siūloma susipažinti su keletu faktų, padėsiančių susikurti spalvingesnį garsiausio visų laikų narkobarono paveikslą.

Prabangioje savo rezidencijoje Kolumbijos Puerto Triunfo jurisdikcijoje P. Escobaras buvo įkūręs privatų zoologijos sodą, pilną begemotų, žirafų, dramblių ir kitų gyvūnų. Begemotai jame gyvena iki šiol.

P. Escobaras yra kaltas dėl nutrauktų maždaug 4 tūkst. žmonių gyvybių.

Nustatyta, kad jo aukomis tapo 200 teisėjų ir tūkstantis policininkų, žurnalistų bei vyriausybės pareigūnų.

Prieš įsitraukdamas į narkotikų verslą, P. Escobaras pardavinėjo kontrabandininkams vogtus antkapius, be to, buvo siejamas ir su automobilių vagystėmis.

P. Escobaras gimė 1949 metais Rionegro mieste, Kolumbijoje, ūkininko ir mokytojos šeimoje.

1976 metais, būdamas 27-erių, P. Escobaras vedė Marią Victorią Henao Vellejo. Merginai tada tebuvo penkiolika.

Tuo metu, kai Escobarų šeimai teko slapstytis, netikėtai susirgo dukra. Kad ji nešaltų, P. Escobaras degino pinigus. Iš viso jis sudegino maždaug 2 mln. dolerių.

P. Escobaras įsigijo atskirą „Learjet“ orlaivį, skirtą vien savo pinigams skraidinti.

Manoma, kad kokainą P. Escobaras gabeno paslėpęs lėktuvų padangose.

Atsižvelgiant į skraidinamų narkotinių medžiagų kiekį, į kontrabandą įsitraukiantys pilotai galėdavo užsidirbti net po 500 tūkst. dolerių per dieną.

Siekdamas, kad būtų pakeisti ekstradicijos įstatymai, P. Escobaras pasiūlė sumokėti 10 mlrd. dolerių siekusią Kolumbijos skolą.

Maždaug 2,5 tūkst. dolerių per mėnesį P. Escobaras paklodavo už kanceliarines gumytes, kuriomis suverždavo banknotus.

P. Escobaro pajamos yra siekusios net 30 mlrd. dolerių.

Net septynerius metus iš eilės P. Escobaras pateko į „Forbes“ sudarinėjamą milijardierių sąrašą. Pirmą kartą taip nutiko 1987 metais. 1989 metais kolumbietis pakilo iki septintos turtingiausių pasaulio žmonių sąrašo vietos.

Pačioje devintojo praeito amžiaus dešimtmečio pabaigoje Kolumbijos valdžios nurodymu buvo konfiskuota dalis P. Escobarui priklausančio turto, įskaitant 142 lėktuvus, 20 sraigtasparnių, 32 jachtas ir 141 pastatą, tarp kurių – namai bei biurai.

P. Escobarui pavyko taip išplėtoti ir sureguliuoti savo vykdytą veiką, kad kontrabandai gabenti jis buvo įsigiję ne tik lėktuvų, sraigtasparnių, automobilių, sunkvežimių ir laivų, bet ir porą povandeninių laivų, kuriais į Jungtines Valstijas buvo plukdomas kokainas.

Pačiame prekybos narkotikais įkarštyje P. Escobarui pavykdavo kasdien įvežti net po 15 tonų kokaino.

Dėl paramos vargšams P. Escobarui buvo prilipinta Robino Hudo etiketė.
Robinas Hudas nebuvo vienintelė P. Escobaro pravardė. Jis taip pat buvo vadinamas Donu Pablo ir „El Patron“.

Tarp P. Escobaro namuose rastų daiktų buvo ir klasikiniu pagalbos sau veikalu laikoma knyga „Pozityvaus mąstymo galia“.

Maždaug 10 proc. P. Escobaro pinigų buvo sugadinti – greičiausiai, sugraužti žiurkių.

Prabangus P. Escobaro kalėjimas buvo vadinamas katedra.

Vadinamojoje katedroje buvo įrengtas kazino, naktinis klubas ir net SPA salonas.

Po P. Escobaro mirties Kolumbijoje esantis jo namas buvo paverstas pramogų ir laisvalaikio parku su gyvūnais, realaus dydžio dinozaurų modeliais, paties P. Escobaro kolekcionuotais klasikiniais automobiliais ir kt.

Didžiausią baimę P. Escobarui kėlė ekstradicija: bet kas jam atrodė geriau nei paskutinės gyvenimo dienos vienutėje Jungtinėse Valstijose.

Nors tai, kuo užsiėmė, dažnai buvo susiję su siaubingais nusikaltimais, P. Escobaras noriai skyrė lėšų kelioms paramos skurstantiems Kolumbijos gyventojams programoms. Jis taip pat skyrė pinigų bažnyčioms ir ligoninėms, inicijavo keletą maisto tiekimo programų, finansavo parkų ir stadionų statybą, įkūrė gyvenamąjį kvartalą.

Naudodamasis turtais ir populiarumu P. Escobaras bandė laimę Kolumbijos Kongreso rinkimuose.

P. Escobaras mirė nuo kulkos. Kai buvo nušautas, jam tebuvo 44-eri. Yra manančių, kad tai galėjo būti savižudybė.

Į P. Escobaro laidotuves Medeljine atvyko maždaug 25 tūkst. žmonių. Tarp jų buvo daug skurstančių kolumbiečių, kuriuos P. Escobaras pats asmeniškai buvo sušelpęs pinigais.