Gianluca Vacchi yra tas vyras, kokiu veikiausiai trokšta tapti „Mr Porter“, „Esquire“ ir panašių leidinių skaitytojai. Tačiau kai mes susitinkame jo bute Milane – dailiame senoviškame pastate, įsispraudusiame tarp „Stella McCartney“ ir „Balenciaga“ parduotuvių, jis prisipažįsta pribloškiantį dalyką, dailymail.co.uk rašo Liz Jones. Nepaisant to, kad kiekvieną dieną pusantros valandos sportuoja, jis sako: „Žiūriu į veidrodį ir galvoju, kad esu storas. Aš niekada nepatinku sau nuotraukose. Esu labai drovus. Man niekada neužtekdavo drąsos užkalbinti merginas“.

Negali būti! Negi šis italų eržilas tėra nedrąsus arkliukas? Taip, žmogus, kurį GQ apibūdino kaip „gyvenantį harmonijoje su savimi ir kurio kiekvienas įrašas socialinėje žiniasklaidoje atitinka jo filosofiją“ (ją geriausiai apibūdina žodis „Enjoy!“, kuriuo jis užbaigia daugelį savo vaizdo įrašų), jaučia pasitikėjimo savimi stoką, kaip ir dauguma mūsų. Bendraujant asmeniškai, jis visai neprimena arogantiško ir dėmesio ištroškusio tipo, kaip būtų galima tikėtis – jis net nekilstelėjo kruopščiai prižiūrėto antakio, kai aš pavėlavau į pokalbį. Tai verčia svarstyti, kodėl jis nusprendė demonstruoti savo gyvenimo būdą daugiau kaip 11 mln. sekėjų, iš kurių 57 proc. sudaro moterys, o iš jų 88 proc. yra 18 – 45 metų.

„Pradėjau 2013 metų birželį, - pasakoja jis. – Supratau, kad nesu pakankamai senas (tuo metu jam buvo 45-eri), kad manęs nedomintų, kaip keičiasi dialogas tarp jaunų žmonių. Vienas bičiulis įtikino mane susikurti „Instagram“ paskyrą ir joje paskelbiau pirmąją nuotrauką, kurioje valdau savo laivą. Visuomet gyvenau taip, kaip dabar. Tiesiog atskleidžiau savo gyvenimą visiems“.

Jis tikina, kad nepaisant kūno dismorfijos (iš tikrųjų jo kūnas yra raumeningas bei prižiūrėtas ir visai be antsvorio), jo nuotraukos ir vaizdo įrašai, kaip tie veidrodiniai akiniai, atspindi tikrąjį jo gyvenimą. „Man tai yra taip natūralu. Niekada nesiruošiu specialiai. Tai įvyksta visiškai spontaniškai. Netgi gatvėje, jei noriu padaryti nuotrauką, imu ją ir padarau“, - teigė jis.

Pasiteirauju, kas jį fotografuoja, nes jo nuotraukos tikrai nėra asmenukės – jis paprasčiausiai neturi tokio ilgio rankų. „Pusė tokių, pusė tokių. Daryti asmenukes pradėjau labai vėlai. Jei noriu nuotraukos, pasikviečiu merginą, kuri būna šalia (Gianlucos pasaulyje visuomet yra „mergina, esanti šalia“), ir jos paprašau mane nufotografuoti. Štai ir viskas“, - atsakė jis.

Ar jis gailisi įkėlęs kokias nors nuotraukas ar vaizdo įrašus? Galbūt to, kuriame jis išeina iš krioterapijos kabineto, mūvėdamas vien tik trumpikėmis bei sniego botais ir apsimeta jodinėjąs ant žirgo? „Niekada nesigailiu to, ką darau. Bendrauju be kaukių, be filtro. Socialinėje žiniasklaidoje sulaukiau sėkmės, nes žmonės supranta, kad tai tikrai esu aš. Jei tai būna sugalvota, tai neveikia. Neturiu jokių paslapčių. Nėra nieko uždrausta“, - sakė jis.

Jei daugelį metų, kol dar nebuvo socialinės žiniasklaidos, apie tokių pleibojų auksinį gyvenimą žinodavo tik saujelė draugų ir bendrų vakarėlių dalyvių, tai toks naujas ir nuolatinis prabangos demonstravimas veikiausiai gali sukelti pavydą ir neapykantą? „Mano sekėjai gali mane vertinti neigiamai, bet taip nėra. Gali kažką kritikuoti arba gali imti tai kaip pavyzdį, kuris tave įkvepia: linija tarp šių dalykų yra labai plona“.

Ar jis nejaučia kaltės, kad turi tiek daug? „Nejaučiu absoliučiai jokios kaltės. Kaltės jausmas yra laiko švaistymas. Žinoma, stengiuosi visiems padėti. Tačiau aš nesu modelis. Tiesiog noriu būti savimi ir parodyti žmonėms, kas esu. Jauni žmonės Europoje yra labai išlepinti, nes jie yra kilę iš kartų, kurios sukaupė daug pinigų. Jie nežino, ką dėl to teko paaukoti, ir jie nesivargina puoselėti kokias nors svajones, - teigė jis. – Aš noriu paskatinti juos svajoti, kad viskas yra įmanoma. Kodėl netapus didžėjumi, kai esi sulaukęs 49 metų ir tavo ekonominis gyvenimas yra nusistovėjęs ir teikia pasitenkinimą?“.

Jo filosofija, kaip ir jo grotažymė „Enjoy“, gali būti nenuoširdi. Tačiau ar jis tikrai yra laimingas? „Džiaugsmą suteikia ne daiktai. Jis sklinda iš dvasios“. Man visuomet būna įdomu, kai turtingi žmonės sako, kad turtai nesuteikia laimės, rašo Liz Jones. Tokiais atvejais visada klausiu: „Tai kodėl juos kaupiate, jei tai yra tiesa?“.

„Jei viską darysite teisingai, tuomet gal ir sulauksite sėkmės. Gali pirkti daiktus ir gali dalytis jais su draugais. Žinoma, patirsi daugiau džiaugsmo, jei naudosi gražius daiktus“.

„Taip jaučiausi net tuomet, kai man buvo 20 metų ir aš keliavau tik su slidėmis ir kuprine, neturėdamas šių turtų“. Nepaisant to, jo įrašai yra smagūs ir sąmoningi, tarsi nekenksminga eskapistinė fantazija, primenanti filmus apie Džeimsą Bondą.

„Ach! – sako Gianluca. – Būsiu sekantis Džeimsas Bondas! Galiu netgi pilotuoti sraigtasparnį. Galiu viską daryti. Man nereikia kaskadininko“.

Įsivaizduoju, kad jis bijo pasenti, jei jau lanko krioterapijos procedūras, bet jis atmeta bet kokias mintis apie plastinę chirurgiją. „Man leidžiamos vitaminų injekcijos. Tai viskas. Žinoma, aš kovoju su senėjimu, bet amžiaus pasekmės yra dvejopos. Viena iš jų yra fizinė, su kuria įmanoma kovoti, jei gerai maitiniesi ir sportuoji“, - teigė jis ir prisipažįsta išgyvenantis, kad dėl kelio traumos negalėjo sportuoti 25 dienas.

„Kur kas baisiau, kai pasensta tavo smegenys. Visuomet ieškau naujovių – būtent jos padeda man išlikti gyvybingam, - kalbėjo jis. – Paskutinį kartą verkiau per savo 50-ąjį gimtadienį. Galvojau apie bėgantį gyvenimą, prisiminiau savo tėvą ir pradėjau verkti. Protingi ir jautrūs vyrai verkia. Neverkia silpni vyrai“.

Tarnaitė atneša mums du puodelius tobulos espreso kavos. Ar jis vartoja alkoholį? „Kartais išgeriu. Tačiau užsirūkau kartą per metus prie puodelio kavos“.

Tris metus jis buvo vedęs 31 metų italų modelį Giorgią Gabriele. Ją galima matyti jo žinutėse, dažniausiai vilkinčią bikiniu. Tai būtent ta moteris, su kuria jis šoka prie baseino pagal Ricky Martino muziką itin didelio populiarumo sulaukusiame vaizdo įraše (daugiau kaip 13 mln. peržiūrų). Mintyse prisimenu ponios Merton klausimą Debbie McGee: „Kas pirmiausia patraukė jus prie milijonieriaus Paulo Danielso?“.

Įsivaizduoju, kad paties Gianlucos nurodytas jo darbo pobūdis – „gyvenimo būdo instruktorius ir DJ“ („Įrašinėju kelis naujus kūrinius; aš užaugau su muzika, mano močiutė buvo pianino mokytoja“) – užmuštų bet kurios protingos moters libido. Tikėjausi, kad jis bandys flirtuoti, pakštelėdamas lotyniškus bučinius į abu skruostus, tačiau jis pasirodė esąs gana rimtas. O, galbūt, taip pasirodė dėl to, kad aš nesu supermodelis, turintis buolingo kamuolius primenantį užpakaliuką.

Kaip jam pavyksta išvengti turtingus vyrus medžiojančių moterų? „Tai įprastas stereotipas, kuriam aš niekada nepasiduodu. Tai, kas esi, yra tavo smegenų ir tavo sielos rezultatas. Manęs niekada negąsdindavo faktas, kad moteris nori su manimi susitikti, nes aš turiu jachtą ir daug pinigų. Tai normalu. Man taip pat įdomu susipažinti su žmonėmis, sulaukusiais sėkmės, tačiau už šios sėkmės slypi protas, charizma. Kai kalbiesi su žmogumi, nereikia daug laiko, kad suprastum, ar jis yra nuoširdus“, - sakė jis.

Tai tiesa. Turtingi vyrai nėra patrauklūs vien dėlto, kad turi pinigų: jiems būdingas veržlumas, ambicijos, pasitikėjimas savimi. Tačiau svarstau, ar jam tikrai reikia grožio karalienių ir supermodelių, turint galvoje, kad jis dar nerado savo gyvenimo meilės. Ar jis dar kada nors ves ir turės vaikų? „To (santuokos) neatmetu“, - pažymi jis. Gianluca teigia norįs kam nors perduoti savo genus ir „nori vaikui suteikti savo pavardę. Jau sakiau, kad santykiuose svarbu tai, ką iš tikrųjų jauti“.

Jis sako, kad geriausias socialinės žiniasklaidos bruožas yra tas, kad „jos dėka gali tiesiogiai pasiekti daugelį žmonių. Jei prieš 20 metų būtum panorėjęs susitikti su roko žvaigžde, kaip tai būtum padaręs? Tai nebuvo įmanoma. Kaip ji žinotų, kad tu egzistuoji? Tai geroji socialinės žiniasklaidos pusė – barjerų išnykimas“.

Gianlucos tėvas buvo milijardierius iš Šiaurės Italijos Bolonijos miesto. Jis praturtėjo kurdamas ir gamindamas mašinas, kurios naudojamos vaistų pakavimui ir maisto gamybai. Gianlucos „viduriniosios klasės buržua šeima“ („tai nebuvo labai privilegijuota vaikystė“) buvo įsivėlusi į 2003 metų skandalą „Parmalat“, kuris privertė žlugti vieną didžiausių šalies pieno įmonių, palikusių daugiau kaip 11 mlrd. eurų juodąją skylę.

Jo tėvas, miręs 2001 metais, kai Gianlucai buvo 33-eji, „buvo labai griežtas. Jis norėjo, kad aš studijuočiau“. Jis jau matė savo sūnaus narciziškas tendencijas, „bet labai didžiavosi manimi“, sako Gianluca. „Jis man sakydavo, kad kai tik baigsiu universitetą, galėsiu daryti, ką panorėjęs“.
Jo motina tebėra gyva, bet jų santykiai „nėra tokie tvirti, kaip buvo su tėvu: aš labai žavėjausi savo tėvu, bet gali būti, kad mano motina nusipelno daugiau (mano dėmesio). Ji yra stipri moteris ir dabar kovoja su vėžiu“.

Jo turtas vertinamas maždaug 396 mln. eurų, o kasmet jis gauna 17 mln. eurų pajamų (jo paties saulės akinių ir laikrodžių gamybos įmonės atnešė nevienodą turtą). Kiek namų jis turi? Jam reikia šiek tiek pagalvoti ir paskaičiuoti ant pirštų. „Turiu šį butą, vieną Bolonijoje, vieną kalnuose, vieną Majamyje... šeši namai“. Kuriame iš jų jam labiausiai patinka? „Namai, kuriuose galiu mėgautis pačiais romiausiais momentais, yra Sardinijoje. Su jais susiję daugiausia prisiminimų“.

Primenu jam tą faktą, kad anksčiau šiais metais pasirodė žinios, jog jis turi finansinių bėdų ir kad bankas konfiskavo vieną iš jo jachtų. Tai pakurstė pašaipias nuotraukas, kuriose žilstelėję jo antrininkai pozavo ant vandens dviračių, ir davė peno kaltinimams, esą jis gyvena milijardieriaus gyvenimą, kai tėra „tik“ milijonierius. „Šiuo metu bylinėjuosi teisme su banku, nes jie vienai sąskaitai taikė neteisingą palūkanų normą“, - aiškino jis.

„Susidarė šiokia tokia skola, palyginus su tuo, ką turiu (teigiama, kad skola siekia 10,7 mln. eurų)“. Stresas? „Esu patyręs daug panikos momentų. Visuomet stengiuosi šypsotis, bet aš negimiau tai turėdamas. Turėjau pasiekti šią poziciją“. Spėju, kad jis turi galvoje poziciją, kai gali laisvai mėgautis gyvenimu ir džiaugtis savimi.