Karališkosios šeimos moterys dėdavo daug pastangų, kad gimtų berniukas
Kadangi moterys sostą galėjo paveldėti tik paskutiniu atveju – dažniausiai dėl vyriškos lyties palikuonių nebuvimo, karališkosios šeimos atstovės dėjo visas pastangas, kad susilauktų sūnaus.
Hamptono rūmų ekspozicijos kuratorė Tracy Borman dienraščiui „The Daily Telegraph“ sakė, kad XV amžiuje Henriko VII motina Margaret Beaufort įvedė kelias ekstremalias taisykles. Pavyzdžiui, besilaukiančias karališkosios šeimos atstoves „galėjo aptarnauti tik moterys, kambariuose buvo blokuojama natūrali šviesa, visi langai buvo uždengti, užkimštos net raktų skylutės. Taip pat židiniai turėjo būti uždengiami net vasarą“. Ir tokių taisyklių buvo laikomasi kelis šimtmečius, nes žmonės manė, kad tai nulems kūdikio lytį.
Karališką gimdymą stebėjo nemaža publika
Kaip tai bebūtų keista, tačiau siekiant išvengti įtarimų ar kaltinimų dėl sukčiavimo (tarkime, negyvo gimusio kūdikio pakeitimo gyvu ir pan.), karališkus gimdymus stebėjo didelė publika. Ją sudarydavo pribuvėjos, gydytojai, freilinos ir kiti dvariškiai. Kaip pasakojo istorikė Carolyn Harris, tokia tradicija Didžiojoje Britanijoje atsirado valdant Jokūbui II ir jo žmonai Marijai iš Modenos. Visi šios karališkos poros vaikai mirė būdami dar kūdikiai, kol 1688 metais porai gimė sūnus Jokūbas Edvardas Pranciškus.
Per visą Marijos nėštumą „katalikas karalius tvirtai tikėjo, kad gims sveikas berniukas, o protestantai vis turėjo įtarimų, kad į gimdyklą slapta bus atneštas berniukas, jeigu gims mergaitė ar vaikas gims negyvas“.
Siekdamas paneigti tokius gandus, karalius leido daugiau nei keturiasdešimčiai dvariškių būti karalienės kambaryje, kai ši gimdys. Jis manė, kad toks gausus liudininkų būrys užtikrins, kad visi žinotų, jog jo žmona pagimdė gyvą ir sveiką berniuką. Tačiau net ir tai nepadėjo: nemažai žmonių ir po to tikėjo, kad berniukas buvo slapta šildyklėje atneštas į kambarį.
Karalienė Viktorija buvo pirmoji karalienė, kuriai buvo taikyta nejautra
Karalienė Viktorija su vyru princu Albertu susilaukė devynių vaikų. Tačiau, kaip pasakojama, karalienė „nekentė lauktis. Dažnas nėštumas ją vertė jaustis „triušiu ar jūros kiaulyte“.
1848 metais karalienė laukėsi šeštojo vaiko ir buvo pirmoji, paprašiusi vaistų per savo gimdymą. Deja. gydytojai manė, kad tai būtų per daug pavojinga. Tačiau 1853 metais, kai ji gimdė savo aštuntąjį vaiką, gydytojų abejonės jau buvo išsklaidytos, ir, kai ji gimdė princą Leopoldą, jai buvo duota chloroformo.
Teigiama, kad vėliau karalienė Viktorija chloroformo buteliukų siuntė ir gimdyti besirengusioms savo dukroms ir anūkėms. Tad tikrai verta padėkoti karalienei Viktorijai, kuri atvėrė kelią nuskausminimui gimdymo metu.
Ligoninės, tėveliai gimdykloje ir kitos naujovės
Sulaužydama tradiciją, Didžiosios Britanijos princesė Ana gimdė ligoninėje. Iki tol beveik visi karališkosios šeimos nariai gimė namuose. Net ir karalienė Elžbieta, kuri gimė po cezario pjūvio operacijos, gimė savo tėvų namuose.
„Tačiau princesė Ana vyko į ligoninę dėl gydytojo George‘o Pinkerio rekomendacijos. Ji vyko į šv. Marijos ligoninę, nes ten dirbo minėtasis gydytojas. Beje, prieš gimdymą gydytojas sakė, kad su princese Ana bus elgiamasi taip, kaip ir su bet kuria kita paciente“, – rašė „The Washington Post“.
Be to, kita tradicija buvo sulaužyta po to, kai tėveliai ėmė dalyvauti gimdymuose. Princas Charlesas sulaužė šią tradiciją, kai princesė Diana gimdė princą Williamą. O po trisdešimties metų princas Williamas dalyvavo savo abiejų vaikų gimdyme ir neabejotinai dalyvaus gimstant trečiajam.
Karališkosios šeimos atstovo gimimui pranešti – specialus stovas ir patrankų salvės
Apie karališkosios šeimos pagausėjimą oficialiai pranešama laikantis jau kelis šimtmečius egzistuojančios tradicijos. Kaip pažymi „The Associated Press“, „pagal protokolą karalienė informuojama apie gimimą prieš informuojant visuomenę“, o visuomenei apie tai pranešama pompastiškai.
Pranešimas apie karališkosios šeimos atstovo gimimą pakabinamas ant specialaus stovo prie rūmų vartų, kad būtų gerai matomas žmonėms. Tokia tradicija pranešti apie karališkosios šeimos narių gimimą ir mirtį egzistuoja nuo XVIII amžiaus.
Karališkųjų kūdikių vardai renkami itin atidžiai
Kai tik pranešama apie karališkosios šeimos atstovės nėštumą, iš karto prasideda kalbos, koks bus vardas. Didžiojoje Britanijoje net atvirai lažinamasi, kaip bus pavadintas naujasis karališkosios šeimos narys. Tačiau, kaip pažymi „The Week“, galimybės rinktis yra gana ribotos. „Tradicijos ir paveldas yra labai svarbūs karališkajai šeimai, todėl dažniausiai pasirenkami trys protėvių vardai. Ir labai svarbu yra tai, kokie protėviai yra pasirenkami“, – rašo leidinys.
Kiek paprasčiau yra tiems karališkosios šeimos nariams, kurie nėra tiesioginėje eilėje į sostą. Pavyzdžiui, princesė Ana savo dukrą pavadino Zara. O ši savo dukrą Mia Grace. Tačiau visi šeši princo Williamo vaikų vardai yra karališki.
Jau dabar britai lažinasi, kad trečiosios Williamo atžalos vardas bus Alisa, Victoria arba Elizabeth, jeigu gims mergaitė, arba Arthuras, Jamesas, Philippas arba Henry‘is, jeigu gims berniukas.
Visi karališki kūdikiai krikštijami vilkėdami karalienės Viktorijos laikų modelio marškinėlius
Šios tradicijos laikėsi ir princas Williamas su žmona. Kaip pažymi „The Daily Telegraph“, originalūs marškinėliai buvo vilkimi iki 2004 metų, tačiau tuomet nuspręsta, kad jie yra per trapūs, kad juos būtų galima toliau dėvėti. Šiuos marškinėlius užsakė pasiūti karalienė Viktorija savo vyriausios dukters princesės Viktorijos krikštynoms.
O vėliau pagal originalų pavyzdį buvo pasiūti nauji marškinėliai. Senuosius per 163 metus vilkėjo net 62 karališkosios šeimos nariai.
Nuotraukose - karališkieji vaikai:
