Pirmosios ponios titulo formuluotė nusistovėjo ne iš karto

Tikslaus ir tvirto atsakymo į klausimą, iš kur kilo žodžių junginys „pirmoji ponia“, pateikti, deja, neįmanoma. Pavyzdžiui Dolley Madison (4-ojo JAV prezidento žmona) buvo vadinama „ponia Madison“. Tik po jos mirties 1849 metais pasklido legenda, neva prezidentas Zachary Tayloras, reikšdamas savo susižavėjimą šia asmenybe, įvardijo ją kaip tikrąją pirmąją ponią.

Julia Tyler
Foto: Vida Press

10-ojo šalies prezidento Johno Tylerio žmona Julia, anot šaltinių, bent 1844 metais tikrai buvo vadinta ponia prezidentiene. O 1858 metais, kai Baltųjų rūmų šeimininkės pareigas ėjo žmonos neturėjusio 15-ojo prezidento Jameso Buchanano dukterėčia Harriet Lane, leidinys „Harper's Weekly“ praminė ją Baltųjų rūmų ponia. Tik kiek vėliau vienas Franko Leslie leidžiamo laikraščio „Illustrated Newspaper“ žurnalistas pavadino ją pirmąja šalies ponia.

Harriet Lane
Foto: Vida Press

Ir vis dėlto šis terminas prigijo tik tada, kai 1877 metas šiais žodžiais buvo pavadinta 19-ojo JAV prezidento Rutherfordo B. Hayeso žmona Lucy (dėl savo raginimo susilaikyti nuo alkoholio Baltuosiuose rūmuose taip pat vadinta Limonadine Lucy).

Pirmajai šalies poniai galiojančias taisykles, galima sakyti, padiktavo 1-ojo JAV prezidento žmona Martha Dandridge Custis Washington, nors pati ir nebuvo vadinama pirmąja ponia. Kadangi toks terminas oficialiai dar nebuvo nusistovėjęs, į ją buvo kreipiamasi „ponia Washington“ arba „ponia prezidentiene“. Su būsimu vyru George‘u Washingtonu Martha susipažino būdama 26-erių metų našle. Tuo metu ji buvo pagimdžiusi keturis vaikus, bet tik du iš jų išgyveno. Už G. Washingtono Martha ištekėjo 1759 metais, tačiau bendrų vaikų pora nesusilaukė, o du tuometiniai jos vaikai mirė dar iki vyrui tampant šalies vadovu – pirmuoju JAV prezidentu.

Martha Dandridge Custis Washington
Foto: Vida Press

M. Washington buvo ištikima savo vyro partnerė ir bičiulė, kiekvieną žiemą kartu gyvenusi Amerikos nepriklausomybės karo stovyklose. Ji teikė sutuoktiniui moralinę paramą ir stiprino moralinį karių nusiteikimą.

Nors gyvenimas karo stovyklose M. Washington tikrai nepasirodė atgrasus, vyrui tapus prezidentu ji labai nenoriai paliko namus Maunt Vernone. Anot liudijimų, sutuoktinio prezidentavimo metai jai atrodė daug slogesni nei stovyklavietėse praleistas laikas. Sykį ji net yra pavadinusi save valstybės kaline. Kad ir kaip būtų, M. Washington stengėsi maloniai priimti daugybę namuose (iš pradžių Niujorke, vėliau – Filadelfijoje) apsilankydavusių svečių.