– Labiau jaučiatės esanti šou ar mados pasaulio atstovė?
– Žinoma, priklausyti „Spice Girls“ buvo labai smagu, bet niekada nebuvau geriausia šokėja ar atlikėja. Daug išmokau tuomet. Tačiau aš dievinu madą ir tai yra tai, kas mane iš tiesų domina.
– Ar darbas šioje srityje padarė jus laimingesne?
– Taip. Jaučiuosi visiškai save realizuojanti. Tai atsispindi net ir mano aprangoje. Dabar, kai pažvelgiu į praeitį, viskas, ką dariau rodė mano nepasitikėjimą savimi. Dabar jaučiuosi kitaip ir tai, kad aš senstu, manęs visiškai nejaudina.
– Ne kartą sakėte, kad esate perfekcionistė. Ar išmokote į daug ką žiūrėti paprasčiau?
– Taip. Aš perfekcionistė ir man patinka kontroliuoti, bet gyvenime pasitaiko daugybė situacijų kai negaliu nieko sukontroliuoti. Taigi, turiu išmokti su tuo apsieiti. Su amžiumi tai tikrai keičiasi.
– Kada jaučiate, jog negalite ko nors sukontroliuoti?
– Kai išeinu, o lauke yra paparacai. Turbūt taip jaučiasi visi dėl kontrolės išprotėję žmonės, kurie atsiduria nekontroliuojamose situacijose. Jaučiuosi kaip žuvis išmesta iš vandens.
– Ar susitaikėte, kad niekada nebūsite tobula, kaip ir visi?
– Mano prekės ženklui vis populiarėjant tampa sunku susikoncentruoti viską aplink ir stengtis būti tobula. Dabar dalykuose, kurie anksčiau mane erzino ir atrodė netobuli, aš atrandu tikrąjį grožį.
– Nors sakote, kad nesiekiate tobulumo, į sporto salę vaikštote dukart per dieną. Tiesa?
– Įprastą dieną aš pabundu, atlieku pusę savo treniruotės, kuri užima pusvalandį, tuomet pažadinu vaikus, pamaitinu juos, nuvežu į mokyklą, grįžtu, dar pasitreniruoju, greitai nusiprausiu ir grįžtu į darbus. Sporto salėje man kyla daug idėjų ir sumanymų. Tai yra laikas man pačiai. Mano laikas griežtai suskirstytas, nes noriu jo skirti ir vaikams, vyrui. Jei Brooklynas (vyriausias sūnus) atvažiuoja namo, noriu pasikalbėti su juo, skirti laiko. Taigi, vakare sportuoti tiesiog nespėčiau.
– Kai dirbate ir dalyvaujate mados renginiuose, ar Deividas daugiau padeda su vaikais?
– Taip. Jis yra nuostabus. Kai aš būnu pačiame darbų įkarštyje, vyras jau buna suplanavęs, kur nusives vaikus. Būtent taip santuokoje yra jaučiamas tarpusavio ryšys ir palaikymas. Partneris tau tiesiog sako: „Žinai, aš tai sutvarkysiu“. Tai yra puikios partnerystės ženklas.
– Galbūt jis ir gamina namuose?
– Tai priklauso, kas grįžta pirmas. Jis tikrai gamina geriau.
– Ar būdami namuose ir leisdami laiką drauge išjungiate telefonus?
– Taip. Stengiamės, bet tai sudėtinga. Nuolatos ateina laiškai dėl patvirtinimo.
– Deividas dėl to nepyksta?
– Mes abu suprantame vienas kitą ir žinome, kad esame be galo užimti.
– Ar esate tokia pat reikli vaikams, kaip ir sau?
– Sakyčiau, kad taip. Noriu puikiai išauklėti vaikus ir siekiu, kad jie suprastų, jog gyvenime reikia sunkiai dirbti tam, kad kažko pasiektum. Mes su vyru daug dirbame, tačiau, žinoma, vaikai yra vaikai (šypsosi).
– Ar lengva išlaikyti ryšį su vaikais? Ar jie laiko jus „kieta“?
– Jei kalbame apie pasirodymus, jie tikrai mano, kad esu „kieta“. Kai jie pirmąkart pamatė mados pasirodymus, kuriuos aš rengiu, tikrai nustebo ir pradėjo į mane kitaip žiūrėti.
Tiesa, mes su Deividu dėl to juokiamės. Kai Brooklynas prašydavo tėčio pavežti jį į mokyklą, jis maldaudavo, jog jį paleistų anksčiau, kad niekas nematytų, jog atvežė tėtis. Aš sakydavau, kad jei tau atrodo, jog Deividas Beckhamas yra gėdingas tėtis, tuomet kokius šansus turi bet kuri kitas tėtis (juokiasi). Taigi, tikrai nemanau, kad jie laiko mus kažkokiais pavyzdžiais savo amžiui ar „kietais“ tėvais. Na, tikiuosi, kad bent nekeliame didelės gėdos (juokiasi).
– Ar pati turite draugų, kurie būtų likę nuo vaikystės?
– Esu labai artima su seserimi ir drauge, kuri kartu lankė mokyklą. Taip pat bendrauju dar su trimis ar keturiais draugais iš vaikystės. Manau, kad tikras draugas supranta, jog negali jo matyti taip dažnai, kaip norėtum, nes jie yra užsiėmę taip pat. Visi mano draugai turi karjeras ir šeimas.
– Ar jaučiatės vieniša?
– Ne. Niekada. Neturiu daug draugų, bet mane supa puikūs žmonės. Net ir nekeliauju dažnai, nes nenoriu nutolti nuo vaikų ir viso savo gyvenimo čia. Tačiau jei išvykstu, bandau išnaudoti šį laiką ir bent jau išsimiegoti, nes niekas nepažadina vidury nakties (juokiasi). Skamba galbūt ir juokingai, bet tikrai neprisimenu, kada paskutinį kartą ramiai gulėjau vonioje. Visada tik labai skubu.
– Kuo užsiimsite išėjusi į pensiją?
– Manau, kad visada dirbsiu. Aš tiesiog mėgaujuosi tuo, kuo užsiimu. Ateityje, žinoma, norėčiau praleisti daugiau kokybiško laiko su vyru. Labai norėčiau ištrūkti kur nors savaitgaliui tik dviese.
– Na, o kaip pasikeitė jūsų santykiai su tėvais? Esate sakiusi, kad praeityje dažnai konfliktuodavote.
– Aš subrendau. Taigi, ir daug ką matau kitaip. Mano tėvai dar vyresni, bet dvasia jie tokie pat jaunatviški. Net ir jų socialinis gyvenimas yra geresnis už maniškį. Jie vis lankosi teatruose, susitinka su draugais. Kasdien skambinu mamai. Net ir po daugelio metų ir kelionių aplink visą pasaulį mano mama vis reikalauja, kad išvažiavus iš jų namų aš parašyčiau, ar saugiai pasiekiau namus.
