Afišuodama itin moderniai atrodančius, pažangius protezus ir pasitelkusi nenuginčijamą talentą Victoria spontaniškai įsiliejo į populiariosios kultūros sūkurį. Jos iškilimas privertė iš esmės pakeisti įsisenėjusį požiūrį į fizinės negalios kaustomus žmones. Kaip nežemiškų galių bioninė moteris išgarsėjusi atlikėja savo pasirodymais įtikina, kad nuosavą kūną, kad ir koks jis būtų, reikia vertinti pozityviai.
Charizmatiškoji Victoria Modesta sutiko atsakyti į keletą portalo DTL pateiktų klausimų.
– Gal galite keliais žodžiais prisistatyti ir papasakoti, kaip pavyko prisilipdyti vis plačiau žinomą bioninės moters (The Bionic Woman) etiketę?
– Esu dainininkė, muzikantė ir modelis. Kaip bioninė moteris išgarsėjau todėl, kad 2007 metais ryžausi apatinės kairiosios kojos dalies amputacijai.
– Kaip žmonės vertina jūsų dėvimus įspūdingos išvaizdos protezus?
– Paprastai sulaukiu ypač teigiamų reakcijų. Daugelį protezo vaizdas ir stebina, ir trikdo, nes matyti dirbtines galūnes, kitaip sakant, žmogų, kuriam trūksta kokių nors kūno dalių, nėra įprasta. Nemanau, kad matant, kaip keblią padėtį galima paversti pranašumu, galėtų kilti kokių nors nuomonių skirtumų.
– Koks jūsų sėkmės receptas?
– Svarbiausia man – tikėti svajonėmis ir maksimaliai išnaudoti visus turimus gebėjimus. Gyvenimo ir karjeros kelyje sutikau daugybę žmonių, raginusių mane pasukti viena ar kita neva perspektyvesne arba komerciniu požiūriu pranašesne kryptimi. Kai kurie tvirtino, kad esu beprotė, sakė nesuvokiantys, kodėl padariau tai, ką padariau. Prisimindama tuos komentarus, suvokiu, kokie jie beprasmiai. Tik pozityvios, entuziazmą įkvepiančios mintys gali būti vaisingos.
– Ką galėtumėte paminėti, kaip didžiausius sau tekusius iššūkius? Kaip pavyko su jais susidoroti?
– Didžiausias iššūkis – užsitikrinti motyvaciją. Šitai gali būti net labai sunku. Neturiu nei viršininko, nei vadybininko, todėl stumtis pirmyn turiu tik savo iniciatyva. Kartais mane pastūmėja žmonės, kurie su manimi susisiekia ir pasiūlo dalyvauti įvairiuose projektuose, bet labai dažnai pačiai tenka prisiversti pakilti iš lovos, siuntinėti el. laiškus ir apsispręsti dėl tolesnių žingsnių.
– Ar pritariate nuomonei, kad žiniasklaida daro neigiamą įtaką jaunimui formuodama konkretų požiūrį į kūną, išvaizdą ir tai, dėl ko verta pasitikėti savimi?
– Apskritai, taip, nors, kita vertus, dabar ir patys žmonės gali daryti įtaką žiniasklaidai. Svarbu nepamiršti, kad už žiniasklaidos turinį visų pirma moka tie, kurie nori parduoti savo prekių ženklais pažymėtus gaminius ar produktus, be to, yra nusistovėjusios pagrindinės taisyklės, pagrįstos dažniausiai negatyviomis emocijomis ir nepasitikėjimo skatinimu.
Vis dėlto dabar žiniasklaidos diktatą gerokai sušvelnina socialiniais tinklais reiškiamos nuomonės. Šiuo požiūriu, socialiniai tinklai įgyja neabejotinų galių, nepaisant net to, kad vis tiek viskas atsiremia į nešamą pelną. Šiuo metu besirandanti įvairovė, mano galva, yra tikrai sveikintinas dalykas.
– Remiantis atlikto tyrimo išvadomis, net 63 proc. fizinę negalę turinčių asmenų kartkartėmis neišvengiamai susiduria su patyčiomis ir socialine atskirtimi. Ką patartumėte tiems, kurie tampa patyčių objektais, jaučiasi nepritapėliais arba suabejoja savo sugebėjimais tik dėl priešiško aplinkinių požiūrio į jų negalią?
– Negalima pasiduoti nevilčiai. Jei vienur pritapti nepavyks, visada atsiras noriai jus priimti pasirengę žmonės.
Pasaulis juk didelis. Bendraminčių galima rasti internete. Be to, galima tiesiog neprarasti tikėjimo savimi ir visada mąstyti optimistiškai. Tai ir yra visų svarbiausia.
– Ar jums pačiai kada nors teko susidurti su patyčiomis? Jei taip, gal galėtumėte papasakoti, ką patyrėte ir kaip su ta patirtimi susidorojote?
– Tikrai taip. Paauglystėje išties teko patirti daug žiaurumo – ypač mokykloje. Su mokykla atsisveikinau būdama 14-os ir jau niekada ten negrįžau. Išsigelbėjimu man tapo bendravimas su vyresniais už mane žmonėmis, įsitraukimas į kūrybiškai nusiteikusiųjų grupes, kuriose buvo vertinami saviraiška ir individualumas, kuriose nė vienas nesijuto niekinamas. Kūrybiški žmonės, lygiai kaip ir kūrybinė industrija, padėjo užaugti man kaip asmenybei.
Galima atsisakyti standartinio būdo įgyti išsilavinimą ir pasukti tuo keliu, kuriuo veda smalsumas, mokytis savarankiškai, namuose – nėra nei teisingo, nei klaidingo varianto. Svarbiausia – užsitikrinti saugumą ir visomis išgalėmis siekti patekti į tokią aplinką, kurioje būtų skatinamos asmeninės ambicijos ir gebėjimai.
– Kokie Victorios Modestos ateities planai?
– Ateityje nusimato ypač įvairi veikla. Šiuo metu ieškau, kas galėtų prisidėti prie naujo kūrinio įrašymo, intensyviai darbuojuosi su technologijomis susijusios mados srityje, suplanuota ir keletas itin įdomių futuristinių projektų, apimančių žmogaus kūno ir technologijų galimybes. Esu pakviesta sukurti vaidmenį nuostabiame mokslinės fantastikos žanro televizijos seriale, kuris turėtų pasirodyti šią vasarą. Noriu daryti viską, ką sugebu, be to, vis tobuliau.
– Koks jūsų gyvenimo moto?
Neprarasti smalsumo, nepabūgti ir nesiliauti stengtis, kai nesiseka.
– Gal norite dar ką nors pasakyti?
Stebuklai ištinka tik tuos, kurie jais tiki.
Pagalbos arba patarimų, kaip atsilaikyti prieš patyčias, visada galima rasti mūsų bendruomenės portale arba įvairiuose su šia tema susijusiuose straipsniuose.
Victoria Modesta nuotraukose:
