Apie vaikystę
„Nuo vaikystės negalėdavau pakęsti mano personai rodomo dėmesio. Nemėgau fotografuotis. Buvau tokia uždara, kad netgi turėjau pravardę „laukinė". Gyvenau savame pasaulyje, kur didžioji laiko dalis būdavo skiriama muzikai. Mūsų šeima nebuvo skurdi, kiekvieną vasarą išsinuomodavome sodybą. Ten aplink mane nuolat būriuodavosi giminaičiai, nes gerai grojau pianinu, daineles dainavau.
Pianinas visada būdavo su manimi kartu, visada, įsivaizduojate? Visi ilsisi, o aš po tris valandas turiu praktikuotis. Kas gi norės tokių dalykų tokiame amžiuje? Visa tai tęsėsi nuo penkerių metų." – vaikystės prisiminimais dalinosi A. Pugačiova.
„Dėmesio gaudavau tik todėl, kad gerai dainuoju, gerai groju, todėl supratau, kad žmones traukiu tik šiais dalykais, o iš esmės esu niekuo neypatinga: nesportiška, tinklinio nežaidžiau, į šokius neidavau. Buvau raudonplaukė mergaitė su akinukais ir kasa, nuolat močiutės barama – ten neik, to nedaryk. Dėl visų šių priežasčių paauglystėje užsimaniau iš viso to ištrūkti. Kadangi bendravimo įgūdžių su bendraamžiais neturėjau, traukė suaugusieji. Ačiū Dievui, jie buvo nuostabūs ir įdomūs žmonės. Įsivaizduokite: Markas Bernesas, Edita Pjecha, Eduardas Chilis.
Šis žmonių ratas visą laiką patekdavo į žurnalistų akiratį, jie visada būdavo dėmesio centre, o aš tenkindavausi galimybe būti jų šešėlyje. Turėjau galimybę stebėti jų gyvenimo siaubą ir niekaip negalėjau įsivaizduoti, kaip galėčiau gyventi tokiomis aplinkybėmis. Nutiko atvirkščiai: nepaisant viso to neigiamo požiūrio, nenoro, kad būtų kišamasi į mano asmeninį gyvenimą, aš, kaip čia pasakius, patekau į apšaudymą." – pasakojo A. Pugačiova.
Apie populiarumą
„Kokia gi šio siaubo esmė? Pirma ir svarbiausia yra tai, kad niekada negali pasakyti žmonėms tiesos apie save. Negaliu žurnalistams papasakoti apie tam tikrus dalykus, kurie man iš tiesų yra įdomū
s, nes jie nėra įdomūs žiniasklaidos požiūriu.
Liūdna, nes tuos dalykus, kurie domina žurnalistus, galima sugalvoti. Jei pats nesugalvosi, jie sugalvos." – liūdną tiesą konstatavo A. Pugačiova.
Apie laiką ir asmenybę
„Vyksta kartų kaita – labai svarbus momentas naujai asmenybei iškilti. Savu laiku vykstant tokiems pokyčiams iškilau aš, Ala Pugačiova. Dabar gali atsirasti kita dainininkė ir tai yra sveikintina.
Kitas reikalas, kad kol kas negimė tai, su kuo ši dainininkė lips į sceną. Vis tik tai gims – niekur nuo to nedingsi. Laikas pagimdo asmenybę, o ne asmenybė laiką, nors kartais mėginama pateikti atvirkščiai." – įžvalgomis dalinosi primadona.
Apie nuotaiką pavadinimu „laikas sprukti"
Anot A. Pugačiovos, ją iš tėvynės išvykti gali paskatinti tik baisi nuoskauda, jaučiama gimtajai šaliai, o kol kas jos dar niekas taip nenuskriaudė. Vis tik ji nenorėtų savoje šalyje gyventi skurde. Taigi jei taip nutiktų, kad jai teiktų skursti, ji pasirinktų skurdą kitoje šalyje.
Apie pinigus
„Pinigų man reikia tiek, kad nesijaučiau engiama, kad galėčiau padėti savo vaikams, anūkams. Tiesiog reikalingas šeimos biudžetas, kuris neturėtų būti pažeidžiamas." – patikino dainininkė.
Apie kūrybą
A. Pugačiovos manymu, kūrybingo žmogaus užduotys – tai proto ir sielos darbas. „Žinoma, nesėdžiu kvailai žiopsodama į vieną tašką. Skaitau, klausausi muzikos, vykstu į užsienį, lankausi kolegų koncertuose, einu į teatrą." – įkvėpimo šaltiniais dalinosi ji.
Apie įkvepiančią frazę
„Skirtingais gyvenimo periodais vis pakartotinai perskaitydavau A. P. Čechovo „Žuvėdrą". Man tvirtybės suteikdavo štai ši frazė: „Mokėk nešti savo kryžių ir tikėk".
Apie skiriamuoju ženklu tapusį A. Pugačiovos drabužį
„Priglundantys drabužiai verčia patikti kitiems, o štai laisvo kirpimo apdaras verčia patikti pačiam sau. Tada jau nebežvelgi į save iš viršaus, tampi pajėgus bendrauti, nemąstydamas apie tai, koks esi išoriškai, rodyti savo charakterį, o ne vien tik demonstruoti savo išvaizdą.
Tai psichologine prasme labai tinkamas laisvo stiliaus drabužių paaiškinimas. Nekomfortiškos avalynės negaliu pakęsti – mano koja labai jautri. Visada labai sunkiai randu sau tinkamus modelius." – pasakojo A. Pugačiova.
Apie makiažą
„Žinoma, namuose būnu be makiažo, jį darausi tik kur nors eidama. Kadangi beveik nuolat esu fotografuojama, turiu būti pasirengusi. Be kosmetikos atrodau net geriau, jauniau." – makiažo klausimą komentavo ji.
Apie plastines operacijas
„Teigiamai vertinu plastines operacijas. Tai yra taip pat normalu kaip aerobika ir priklijuoti nagai. Tiesa, tam tikru gyvenimo etapu man didelį įspūdį padarė Brigitte Bardot. Suprantu, kodėl ji nenori to daryti. Jai labai pabodo dėmesys, skiriamas jai kaip gražiai moteriai.
Taigi lieka vienintelis būdas nuo savęs nukreipti dėmesį – tyliai ir oriai senti pasinėrus į kitus dalykus. Vis tik ji turi galimybę normaliai egzistuoti ir po savo žvaigždžių valandos, o štai mūsų situacija kitokia: privalome dėti pastangas iki gyvenimo galo, kad galėtume nors kiek išsilaikyti. Viena vertus, tai nėra teisinga, kita vertus, tokia ta Rusijos moters stiprybė.
Apie depresiją
„Depresija negali būti grįsta kuo nors vienu. Labiausiai tikėtina, kad tai – kvailų poelgių kombinacija. Dažnai jie būna neišvengiami, kai nėra jėgų pasielgti ryžtingai ir todėl sau pačiam jaučiama panieka. Tai yra siaubinga.
Reikia save mylėti. Man pasisekė, kad esu muzikantė. Sunkiausiomis akimirkomis, kai jaučiuosi labai blogai, mane gelbėja muzika, ji būna skirtinga. Labai svarbu, kad galiu groti pati. Niekas, išskyrus save patį, negali išvesti iš depresijos. Nei alkoholis, nei narkotikai, nei draugai, nei daug maisto. Tik savianalizė. Mokėjimas susiimti ir priimti tą sprendimą, kurio kaip tik tu ir negali priimti ir dėl to save engi.
Apie moterų draugystę
„Moterys kažkodėl su manimi nedraugauja, o kai draugauja, tai jau ilgam, visiems laikams. Tokių draugių turiu labai nedaug. Esu tas retas atvejis, kai moteris moterį gali suprasti ir tinkamai įvertinti jos poelgius. Galiu daug ką atleisti. Net ir moteriai, nes ją suprantu." – apie draugystę kalbėjo A. Pugačiova.
Apie tvirtybę
„Kai nesi nei piktas, nei geras, o esi išmintingas. Priversti mane prarasti pusiausvyrą neįmanoma. Galiu tik išklausyti, ką nors pasakyti, iki pabaigos įvykdyti tam tikrą bausmę. Nei pyksiu, nei nervinsiuosi dėl to." – dėstė žinoma dainininkė.
Apie netalentingus kritikus
„Anksčiau buvau labai pažeidžiama. Tam, kad apsiginčiau, apsišarvavau neprieinamumu ir agresyvumu, atsaku į puolimus. Tam tikrą laiką man tai padėjo, bet tai neveikia teigiamai sveikatos.
Dabar aš tiesiog daugiau galvoju apie sveikatą. Tik konstatuoju faktą, kad žmogus eina neteisingu keliu. Jei žmogus talentingas, galima įdėti pastangų ir pamėginti jį sugrąžinti į teisingą kelią. Jei talento nėra, jis gali eiti kur tik panorėjęs. Beprasmiška kalbėtis su akivaizdžiu talento nebuvimu." – griežtai ir sąžiningai teigė ji.
Apie narkotikus
„Mano aplinkoje buvo daug žmonių, vartojusių narkotikus. Dažniausiai visi jie buvo vienaip ar kitaip nevisaverčiai. Norėjo daugiau iliuzijų nei realybės. Aš tikrovės nebijau" – sakė A. Pugačiova.
Apie amžių
„Kartais netgi pamirštu, kiek man metų. Iš viso apie tai negalvoju. Eina ir eina, svarbiausia, kad būtų sveikatos. Požiūris į gyvenimą šiuo metu mano jaunatviškesnis nei anksčiau.
Tada reikėjo ko nors siekti, ką nors įrodyti, galvoti apie duoną kasdieninę. Netgi reikėdavo, kad atrodyčiau vyresnė. Viską pati, pati, tokia nepriklausoma." – konstatavo ji.
