Kol egzistuoja skyrybos, santuoka neturi prasmės.

Kaip keblu – būti kieno nors svajone.

Ne taip seniai internete mačiau „Chanel N°5“ reklaminį klipą, kuriame nusifilmavau beveik prieš 40 metų. Pasirodo, baisiai populiarus. Sėdžiu ten juoda suknele ir rodau jums tik kelį. Sėdžiu ir pasakoju apie mylimąjį, ir visa tai seksualu ne dėl to, ką matote, o dėl to, ką girdite. Dabar priešingai – jums pasirengę viską parodyti, bet jūs nieko neišgirsite.

Nenorėčiau susigražinti jaunystės ir viską pradėti iš naujo. Aktorėms nebeleidžia būti individualybėmis.

Man patinka būti garsenybe, kai tai man padeda. Likusį laiką stengiuosi būti tiesiog žmogumi iš minios.

Su paparacais susiduriu retai – tik festivaliuose. Viskas, aš jiems nebeįdomi. Bet žmones gatvėje aš vis dar dominu, labai dažnai jie prieina ir prašo su manim nusifotografuoti. Dažniausiai sakau „ne“.

Galiu būti susierzinusi, nervinga, susikaupusi, nusiminusi, bet man niekada nebūna nuobodu.

Nemėgstu filmų, kuriuose daug lakstymo. Kažkodėl iš karto galvoju apie aktorius – ak, vargšeliai, jie turbūt taip pavargsta.

Mano gebėjimas – 10-iai minučių galiu užsnūsti bet kada ir bet kur, net jei esu su suknele ir peruku.

Ar mėgstu drabužius? Gal per stipriai pasakyta. Pasakysiu tiek, kad drabužiai man patinka. Man patinka batai. Iš visko, ką žmogus ant savęs deda, jiems tenka sunkiausias darbas.

Pasaulyje nėra nieko geriau už fizinį darbą.

Man sekasi – mano mėgstami režisieriai sensta kartu su manim.

Holivudas buvo jau kitoks, kai pirmą kartą jame atsidūriau 1968 m. Bet man patinka amerikiečių režisieriai. Mielai padirbčiau su Coppola ar Scorsese. Bet jiems nereikia aktorių europiečių.

Nusifilmuočiau su Jude‘u Law. Man patinka anglų charakteriai.

Kinas – vizualus menas. Kine turi atrodyti gerai. Dėmesio – pasakiau „gerai“, o ne „gražiai“.

Geriausi 10 mano gyvenimo metų – nuo 40 iki 50-ies. 40-ies supratau apie save viską.

Nebijau senatvės. Jaunystė tuo ir bloga, kad nuolat galvoji, kaip nepasenti.

Mano motina visada manė, kad tas, kas nori būti gražus, turi mažiau būti saulėje ir gerti daugiau vandens.

Neseniai mano motinai sukako 102 metai. Ji gyvena Paryžiuje, šalia manęs, bet visiškai viena, nes jai patinka būti nepriklausomai. Ji nepaprasta – jos aiškus protas, ji visada mane aplošia žaidžiant bridžą. Mūsų giminėje buvo daug ilgaamžių, bet nežinau, ar aš sulauksiu 100 metų, nes aš – ne tokia kaip motina. Motina niekada nerūkė.

Rūkymas – nuostabu. Nesididžiuoju tuo, kad rūkau, bet ir nesigėdinu. Gaila, kad Europoje su tuo vis prasčiau. Kartais užsirūkau gatvėje ir visi puola fotografuoti – nenori praleisti tokio kadro.

Niekada nebūčiau galėjusi tapti modeliu, nes mėgstu pavalgyti ir burgundišką vyną.

Bendraujant aš ne pats maloniausias žmogus – labai greitai pamirštu, kad aš – aktorė, kuriai reikia elgtis išskirtinai.

Negaliu pakęsti, kai žmonės vadina mane šalta ir pasipūtusia.

Kol egzistuoja skyrybos, santuoka neturi prasmės.

Tikra moteris – tai protas, žavesys, gerumas ir humoro jausmas. To paties laukiu iš vyrų.

Seksas – tiesiog didelis klaustukas, įspaustas kiekvieno smegenyse. Taigi apie tai kalbės amžinai.

Niekada nekėliau pavojaus kitoms moterims. Nesu blondinė be sąžinės, kuri nuvilioja svetimą vyrą.
Daug kartų buvau laiminga. Štai ir viskas.

Anūkai užima didžiąją dalį mano laiko. Be, žinoma, jie nevadina manęs senele. Yra vienas slaptas vardas, labai trumpas, bet nepasakysiu jums jo.

Kinematografas, kaip menas, dar labai jaunas. Matyt todėl jame taip retai matyti tikrų sielos apraiškų. Bet, tikiuosi, vis tik rasime balansą tarp prasmės ir technologijos.

Stenkitės dažniau dainuoti. Dainavimas sušildo sielą.

Nepavyko pro duris, mėginkite pro langą.