2000–2003 m. Helgardas Haugas, Stefanas Kaegis ir Danielis Wetzelis sukūrė pjesių trilogiją, kurioje vietoje aktorių vaidino patyrę tam tikrų gyvenimo situacijų „specialistai“. Antras pluoštas teatrinių eksperimentų, dėl kurių Haugo-Kaegio-Wetzelio grupė buvo pastebėta praėjusiais metais, jau dirbdama kaip „Rimini Protokoll“, siekia surasti situacijas už teatro ribų ir, įsikišdama į jas, dar labiau sustiprinti. Jų menas – kaip savižudžio ataka Gazos sektoriuje.

2002 m. „Theaterformen“ festivaliui „Rimini Protokoll“ Hanoverio Kröpke aikštę pavertė scena. Jų pasakotojai – valkatos, praeiviai, policininkai ir kiti – net neįtarė, kad yra kūrinio dalis. Publika, apsiginklavusi žiūronais ir ausinėmis, sėdėjo dešimtame verslo pastato aukšte ir iš ten stebėjo aikštę. 2002 m. „Rimini Protokoll“ pasikvietė daugiau nei du šimtus balsuotojų ir pasiūlė vienu metu sudalyvauti tikruose debatuose, vykstančiuose Bundestago pastate. 2004 m. Berlyne ir Hanoveryje buvo surengtas kitas pasirodymas – „Zeugen! Ein Strafkammerspiel“. Teisininkas, liudytojų eskortas, teisėjas ne specialistas, teismo procesų klausymo mėgėjas, stalius ir du aktoriai scenoje sukūrė savo atskirą teismo salę, kurioje vykdė teismo metaprocesą, svarstydami teismo salę kaip ritualizuoto teisingumo vietą.

Jų unikalumą pažymintis „Die Zeit“ rašė: „Jie užsiima ne bombų, bet meno kontrabanda į tikrovę ir stebi publiką, kuri stebi sprogimą. Ir, kai jau nebeįmanoma įžiūrėti plonytės linijos tarp tikrovės ir manipuliacijos, tai puikiai pavyksta“.

Vilniuje Vokietijoje kilę meno „nelegalai“ surenka ant scenos buvusius belgų avialinijų „Sabena“ (ji vienintelė bankrutavo po rugsėjo 11-osios!) darbuotojus, kurie pasiryžę iš naujo pakilti į orą. Pradėję tyrimą su projektu „Midnight Special Agency“ („Ypatingoji vidurnakčio agentūra“), jie įgavo festivalio belgų festivalio „KunstenFESTIVALdesArts“ pasitikėjimą, kuris ir tapo projekto prodiuseriu. Neprofesionalūs aktoriai arba puolę angelai kartu su amžinai padangėse skrajojančiais svajokliais be mėlynų uniformų įkvepia oro ir kalba apie korporacijų terorą. Eksperimentuodami surenka didžiojo paukščio kūno likučius. Kas iš šių žmonių liko po to, kai juos nuvylė globalizacija? Tai teatras kaip piratinė pasaulio kopija, kurią išgyvena labiausiai pažeistieji.

„Su Sabena jūs gerose rankose!“. Šis optimistinis reklaminis šūkis šiandien tėra vertės utilitaristinio pasaulio vaiduoklis. „Eikite namo ir sekite žinias“, – štai ką 2001 m. lapkričio 7 d. išgirdo Sabenos darbuotojai. Po tos žinios paskelbimo 2001-ųjų metų lapkričio 7 dieną, visos durys buvo užrakintos, 12000 elektroninių kortelių - deaktyvuotos, 12000 vietinių telefonų numerių, pašto dėžučių ir elektroninio pašto adresų palikti nenaudojami, 12000 asmenybių - sugniuždytos.

Praėjus devyniasdešimčiai metų nuo pirmojo „Sabena“ komercinio skrydžio, Belgijos aviakompanija pavirto niokojimo scena – prasidėjo bankroto administratorių skyrimas ir savipagalbos grupių organizavimas. Įsteigta kaip kolonijinės valstybės transporto kompanija, šeštajame dešimtmetyje ši aviakompanija tapo ateities euforijos vežėju. „Atomium“ ir „Sabena“ uniformos simbolizavo naujosios Belgijos pakilimą. Darbuotojai buvo tikri – „Sabena“ šeimos glėbyje jie yra saugūs.

Buvę „Sabena“ darbuotojai susivokė atsidūrę tipiškoje XXI amžiui situacijoje – skirtingų asmenybių išvakarėse - kaip darbuotojai, kurie buvo prestižinės, valstybei priklausiusios įmonės dalimi ir staiga atsidūrė nuolaužų krūvoje, likusioje po superstruktūros griūties. „Jie iš manęs atėmė ne tik darbą – jie atėmė ir mano gyvenimą“.

„Sabenos“ stalo teniso ir minifutbolo komandos iki šiol tebežaidžia kompanijos vardu. Skrydžių inžinierius dabar vadovauja parodomosioms ekskursijoms po angaro nr. 6 atsarginių dalių sandėlį. Stiurdesė, 143 kartus nesėkmingai bandžiusi įsidarbinti kitur, dėsto kursus norintiems tapti tuo, kuo dirbo pati. Kompanijos viceprezidento vairuotojas televizijos seriale vaidina karaliaus Alberto II antrininką. Afrikos oro uostų saugumo ekspertas yra atsakingas už prašančius politinio prieglobsčio. Lėktuvų fanatikui, pradėjusiam karjerą nuo aptarnaujančio personalo skyriaus ir per dešimtmečius pakilusiam iki skrydžių inžinieriaus, „Sabenos“ bankroto dieną trūko vos 3 mėnesių ir jis būtų gavęs lėktuvo piloto pažymėjimą. Dabar jis namuose sukonstravo lėktuvo modelį.

„Spektaklis „Sabenation“ – tai ne nostalgiškas žvilgsnis į orlaivio duženas, bet kritiškas čia ir dabar padėties įvertinimas. Iš naujo apmąstomi darbo pareigos ir vaidmens aprašymai įgauna daugiau lankstumo. „Sabenation“ – tai ne tik pjesė apie tipišką finansinę krizę ir jos aukas, bet pamąstymas apie šalių judėjimą į priekį kitokiais būdais“, – teigia spektaklio sumanytojai Helgardas Haugas, Stefanas Kaegis ir Danielis Wetzelis.