Įžymybių paradas – viename spektaklyje

Rugsėjo 24 d. tarptautinis Vilniaus teatro festivalis „Sirenos“ pradės savo programą legendinių Europos menininkų bendru darbu pagal Shakespeare‘o pjesę, kurią vaidins Miuncheno kamerinis teatras.

Su režisieriaus Luko Percevalio vardu siejamas vadinamosios „flamandiškos bangos“, atgaivinusios konservatyvų Belgijos ir Olandijos teatrų repertuarą, pakilimas. Ši gyva legenda ne tik režisuoja, bet ir dirba aktoriumi, dėsto ir rašo pjeses. Ilgą laiką buvęs Antverpeno „Het Toneelhuis“ teatro meno vadovu, nuo rugpjūčio m. Percevalis pradėjo dirbti režisieriumi viename pagrindinių Berlyno teatrų „Schaubühne“. Lukas Percevalis yra gavęs keletą apdovanojimų už geriausią režisūrą, jo spektakliai dažnai kviečiami į Europos teatro festivalius.

„Otele“ viso spektaklio metu improvizuojantis garsus pianistas Jensas Thomasas dėl savito grojimo stiliaus savaitraščio „Die Zeit“ buvo pakrikštytas „globalaus pianisto prototipu“ ir „fortepijoninės muzikos Jimie’u Hendrixu“. Pianistas ypač išgarsėjo 2000 m., išleidęs kompaktinę plokštelę „You can’t keep a good cowboy down“ su improvizacijomis pagal Ennio Morricone’s muziką kino filmams.

Kartu su saksofonistu Christofu Laueriu kuriantis emocionalią kamerinę muziką ir atliekantis jos improvizacijas, J. Thomasas pelnė daugybę apdovanojimų ir yra gausiai kviečiamas groti įvairiuose festivaliuose. Šiuo metu pianistas dėsto džiazo muzikos atlikimą fortepijonu Hanoverio muzikos ir teatro akademijoje.

Tuo tarpu daug kino vaidmenų sukūrusi vokiečių aktorė Julia Jentsch triumfavo šiųmetiniame Berlyno festivalyje. Du filmai, kuriuose ji vaidino – „Sophie Scholl – paskutinės dienos“ („Sophie Scholl – Die letzten Tage“) ir „Edukatoriai“ („The Edukators“) pelnė po „Sidabrinį lokį", o pati Jentsch už buvo apdovanota kaip geriausia aktorė. Spektaklyje „Otelas“ ji sukūrė Dezdemonos vaidmenį. Jos partneris ir pagrindinio Otelo vaidmens atlikėjas Thomas Thieme'as – taip pat ryškus vokiečių kino aktorius.

Nihilizmas sutaiko su gyvenimu

„Nesu tas, kas esu!“ – taip Jagas perfrazuoja Dievo žodžius „Esu, kas esu“ ir taikliai apibūdina šio Shakespeare’o kūrinio temą. Tai tragedija apie tapatybės chimeriškumą, tapatybės, kurios esmė – tai, ką žmogus įsivaizduoja žinąs, nors iš tiesų neskiria realybės nuo iliuzijos. Otelą sužlugdo ne veiksmai, o jo paties minčių labirintas, kuriuo pasinaudoja Jagas. Šis, apimtas pavydo ir neapykantos Otelui, išprovokuoja priešininko pavydą ir neapykantą – Venecijos generolas nužudo savo jauną žmoną Dezdemoną, nors ji ir bando įtikinti vyrą savo meile ir ištikimybe. Jagas surezga nepriekaištingą intrigą, kurios pasekmės – tragiškos.

„Studijų laikais „Otele“ mus žavėjo pavydo tema. Dabar ji manęs visai nedomina. Repetuodamas supratau, kad tai – drama apie nekaltumo praradimą. Ir be galo skausminga drama, nes čia kalbama apie vienatvę ir apie tai, kaip blogis po truputį įtraukia žmogų. Vienatvės tema ir liūdesys būdingi visai Shakespear’o kūrybai. Iš liūdesio kyla jo grožio ilgesys, kuris, mano manymu, yra meno esmė. Būtent Shakespeare‘o nihilizmas mums padeda susitaikyti su gyvenimu, kad ir kaip prieštaringai tai skambėtų“, – teigia spektaklio režisierius Lukas Percevalis.

„Otelas“ – tai tragedija apie nesugebėjimą pritapti ir buvimą svetimu. „Venecijos mauras“, kaip jį vadino Shakespeare‘as, yra juodasis baltųjų pasaulyje. Užsitarnavęs Venecijos respublikos generolo titulą, Otelas turi viską – valdžią, turtus ir pripažinimą. Manydamas, kad Dezdemona jį apgaudinėja, Otelas praranda moralines vertybes, netenka tikėjimo ir tapatybės visuomenėje, į kurią buvo tobulai įsiliejęs.

Nagrinėja rasizmo formas

Tapatybės tema spektaklyje neatsitiktinė – Lukas Percevalis bando išsiaiškinti, ką mūsų laikais reiškia būti svetimam Šį klausimą narplioti režisieriui padėjo rašytojas Feridunas Zaimoglu, kuris pats patyrė svetimšalio likimą. Antrosios turkų emigrantų kartos atstovas pasižymi ypač aštria politine sąmone. Kartu su scenarijaus autoriumi Güntheriu Senkeliu jis parašė naują „Otelo“ versiją.

Lukas Percevalis: „Jei Otelą vaidintų Thomasas Thieme nugrimuotas juodai, tai būtų ne tik melas, bet ir rasizmas. Thomasas Thieme labai norėjo vaidinti Otelą. Pagalvojau, kad visi žiūrovai žino, kad jis vokietis, todėl jo nereikia grimuoti.

A. Pohlmanno nuotr.

Be to, šioje dramoje mane domina kita rasizmo forma, su kuria pats neretai susiduriu savo gyvenime ir kurią galima pajusti, pavyzdžiui, futbolo stadione. Dabar beveik kiekviename Europos klube žaidžia juodaodžių žaidėjų. Aišku, niekas nėra rasistiškai nusiteikęs prieš savo komandą, bet vos tik aikštėje pasirodo juodaodis priešininkų komandos žaidėjas visi ima švilpti ir šaukti: „Ei, tu, beždžione, lipk atgal į savo medį“ ir panašius dalykus – tuos šūkius į savąją „Otelo“ versiją sudėjo Feridunas Zaimoglu ir Günteris Senkelis.

Mums buvo gėda dėl tų šūksnių, mes jautėmės taip, lyg tai būtų skirta ir mums. Norėjau „Otele“ atgaminti tą absurdišką ir gėdingą situaciją, bet ne grimuodamas juodai baltaodį aktorių, o pakviesdamas spektaklyje vaidinti juodaodę aktorę, į kurią žiūrint kyla visiškai priešingi rasizmui jausmai, nes ji yra moteris, scenoje įkūnijanti nepaprastą erotiką ir grožį. Ji nėra pikta, ji tik stebi iš šalies tai, kas vyksta, ir bando išgyventi toje situacijoje. Kai šalia jos scenoje su Otelu elgiamasi brutaliai rasistiškai, man, kaip žiūrovui, darosi nejauku, man gėda.“

Pakviestas į prestižinį Shakespeare‘o festivalį

Ypatingas šio spektaklio kokybės buvo įvertintas tarptautiniu mastu. Apsilankęs „Sirenose“, „Otetas“ keliaus į vieną svarbiausių ateinančių metų renginių – Shakespeare'o festivalį, kuris rengiamas Stratford-upon-Avon mieste (Didžioji Britanija). Metus truksianti teatrinė epopėja skirta išsamiai pašlovinti garsiausio visų laikų dramaturgo genialumą. Pradedant 2006 balandžio m. ketinama parodyti pilną Shakespearo inscenizacijų korpusą.

Festivalis „The Complete Works“ bus didžiausias renginys, kurį kada nors suorganizavo Karališkoji Shakespeare‘o Trupė (The Royal Shakespeare Company). Minėdami vieną iškiliausių britų autorių, sumanytojai planuoja pasikviesti geriausias teatro trupes iš viso pasaulio, tarp kurių bus ir Azijos bei Amerikos atstovų. Festivalis neapsiribos tik teatru. Šalia plačiausios teatrinių interpretacijų programos, numatoma pristatyti filmus, naująsias pjeses, šiuolaikinę muziką iš viso pasaulio. Anot rengėjų, „The Complete Works“ gali tapti vienu globaliausių renginių, kurio metu pirmą kartą istorijoje vienoje vietoje ir apibrėžtu metu bus galima susipažinti su 37 Shakespeare‘o pjesėmis, taip pat sonetais ir eilėraščiais.