Princesės vaidmeniu kultiniame filme „Žvaigždžių karai“ (Star Wars) išgarsėjusi aktorė ką tik mirė po patirto širdies priepuolio. Jai buvo 60 metų, rašo „The Daily Mail“.
C. Fisher gimė Holivudo aktorių šeimoje, tačiau tapusi populiari visais savo veiksmais, atrodytų, stengėsi pašiepti įžymybių gyvenimo būdą ir pasityčioti iš jas gaubiančio spindesio.
Pagrindiniu C. Fisher tikslu tapo susitvarkyti savo pačios gyvenimą be atvangos grumiantis su priklausomybėmis ir maniakine depresija.
Būdama vos 13-os metų C. Fisher jau rūkė marihuaną, o kai sulaukė 21-erių buvo išmėginusi LSD. Jau tada jai buvo skirta elektrošoko terapija, turėjusi išspręsti psichologinio pobūdžio problemas.
C. Fisher tėvas paliko šeimą, kai aktorei tebuvo dveji metukai, ir vedė garsiąją Elizabeth Taylor. Tai buvo visą Holivudą sukrėtęs skandalas.
Pati aktorė kurį laiką buvo ištekėjusi už dainininko Paulo Simono, tapusio jos dukters Billie Lourde tėvu. Poros skyrybas lėmė sutuoktinio aistra vyrui.
Likimas lėmė, kad vėlyvame amžiuje artimiausiu savo bičiuliu C. Fisher galėjo pavadinti nebent šunį augintinį, įsigytą terapijos tikslais.
Labiausiai C. Fisher išgarsino princesės Lėjos vaidmuo kino juostoje „Žvaigždžių karai“. Vis dėlto pavergti milijonų gerbėjų širdis jai padėjo neišsenkantis humoras ir išmintis.
Aktorės nuoširdumas padėjo išvengti stigmatizavimo, siejamo su ją kankinusiomis problemomis. C. Fisher drąsiai atviravo rizikuodama sugriauti savo, kaip pavyzdinės divos, įvaizdį.
Būdama paauglė C. Fisher jau debiutavo Brodvėjuje. 1975-aisiais metais kartu su Warrenu Beatty ji suvaidino pirmajame savo filme „Shampoo“. Tik vėliau C. Fisher trumpam įstojo į Londono karališkąją dramos mokyklą.
Sulaukusi 19-os metų aktorė mokslus metė, mat kaip tik tada jai buvo patikėtas princesės Lėjos vaidmuo 1977-aisiais metais pasirodžiusioje George‘o Lucaso režisuotoje epinėje dramoje „Žvaigždžių karai“.
Šis vaidmuo nulėmė visą C. Fisher karjerą ir užgožė kitus aktorės sukurtus personažus, įskaitant pasirodymus filmuose „Kai Haris sutiko Salę“ (When Harry Met Sally) ir „The Blues Brothers“.
Jau tada C. Fisher sunkiai grūmėsi su priklausomybe nuo kvaišalų, gerokai apkartinusia visą tolesnį jos gyvenimą.
Narkotikais C. Fisher stengėsi įveikti ją kamavusius psichologinės kilmės sutrikimus, nes kitos išeities tiesiog nematė.
24-erių metų C. Fisher buvo nustatyta maniakinė depresija. Daug vėliau, 2001-aisiais metais duodama interviu „Psychology Today“, aktorė prisipažino: „Narkotikai padėdavo man pasijusti normaliai. Jie mane ramino.“
Larry Kingo vedamoje CNN laidoje C. Fisher paaiškino, kad į kvaišalus įjunko mėgindama kopijuoti savo tėvą, taip pat turėjusį panašių problemų.
Kaip pati vėliau prisipažino, tada, kai buvo filmuojami 5 ir 6 „Žvaigždžių karų“ epizodai „Imperija kontratakuoja“ (The Empire Strikes Back) ir „Džedajaus sugrįžimas (Return of the Jedi), ji vartojo kokainą.
Kalbėdama apie savo įkūnytą personažą C. Fisher atvirai prisipažino, kad šis vaidmuo jai buvo ir patrauklus, ir nepakenčiamas.
Kartą ji pasakė: „Žmonės nori, kad pasakyčiau, jog Lėja man įkyrėjo, jog šis vaidmuo sužlugdė mano gyvenimą. Na, jei mano gyvenimą būtų taip lengva sužlugdyti, jis tikrai būtų to vertas.“
Reikia pasakyti, kad gauti vaidmenis „Žvaigždžių karuose“ ne visada būdavo lengva, nes filmo režisieriui G. Lucasui C. Fisher vaidyba kartais pasirodydavo neįtikinanti.
Per 1978-aisiais metais vykusią aktorių atranką G. Lucasas patarė aktorei kiek pasimankštinti ir numesti bent 5 kilogramus. Ji taip ir padarė.
Prisimindama vieną iš pokalbių su G. Lucasu C. Fisher kartą pasakė: „George‘as [Lucasas] priėjo prie manęs pačią pirmą filmavimo dieną, staigiai nužvelgė suknelę, kurą vilkėjau, ir pasakė: „Po šia suknele negalima dėvėti liemenėlės.“ Kai pasiteiravau, kodėl, jis kiek padvejojęs paaiškino, kad kosmose nėra apatinių.“
Autobiografinėje knygoje „Wishful Drinking“ C. Fisher pajuokavo, kad G. Lucasas sugriovė jos gyvenimą, nors, reikia pripažinti, kad būtent jo dėka aktorė susikrovė turtus, vertinamus maždaug 4,8 mln. eurų.
C. Fisher prisipažino nemėgusi dėvėti bikinio, nors turėjo tai daryti tam tikrose filmo scenose. Anot jos, tai žemino.
Su narkotikais susijusios problemos apogėjų pasiekė 2005-aisiais metais, kai po audringo lėbavimo nuo kvaišalų perdozavimo jos namuose mirė respublikonas lobistas R. Gregory Stevensas.
Likus dienai iki „Oskarų“ teikimo ceremonijos šalia savo lovos C. Fisher aptiko be gyvybės ženklų tysantį jo kūną.
1983-iaisiais įvykusi C. Fisher santuoka su P. Simonu truko vos 11 mėnesių ir buvo drumsčiama nuolatinių kivirčų.
Peterio Ames Carlino parašytoje P. Simono biografijoje „Homeward Bound: The Life of Paul Simon“ teigiama, kad sutuoktiniai dažnai griebdavosi smurto.
Nesutarimus pora bandė spręsti lankydamasi pas dvasinį gydytoją, skyrusį C. Fisher sielą neva apvalančios psichodelinės arbatėlės.
P. A. Carlinas rašo, kad visos pastangos nuėjo perniek, nes psichologinės problemos buvo neįtikėtinai giliai įsišaknijusios.
Pati C. Fisher gyvenimo su P. Simonu tarpsnį apibūdina kaip fantastines vestuves, pasibaigusias klaikia santuoka.
1991-aisiais metais C. Fisher ištekėjo už įžymybių ryšių su visuomene agento Bryano Lourdo. Trejus metus trukusi santuoka baigėsi pastarajam susižavėjus vyru.
Po skyrybų C. Fisher vien dėl dukters stengėsi neišsklaidyti laimingos šeimos paveikslo: ji net vykdavo atostogų su naujuoju B. Lourdo draugužiu.
C. Fisher yra pasakiusi: „Negaliu pasakyti, ar maniau, jog paverčiau jį gėjumi, bet kad man nepasisekė, buvo visiškai aišku.“
Kalbant apie vyrus, bandžiusius pavergti C. Fisher širdį, būtina paminėti Daną Aykroydą. Kartą jis net bandė aktorei pasipiršti. Tai įvyko tada, kai C. Fisher užspringo valgydama Briuselio kopūstus, o D. Aykroydas išgelbėjo jai gyvybę padėdamas atsikosėti.
Vėliausiai parašytoje autobiografijoje „The Princess Diarist“ C. Fisher papasakojo apie slaptus santykius su Harrisonu Fordu per „Žvaigždžių karų“ filmavimą.
C. Fisher rašo: „Emocijos buvo labai intensyvios. Visą savaitę mes būdavome Hanas ir Lėja, o savaitgaliais – Carrie ir Harrisonas.“
1985-aisiais metais C. Fisher perdozavo narkotikų ir atsidūrė per plauką nuo mirties. Po šio incidento ji nutarė išmėginti 30-ies dienų reabilitacijos programą.
Kalbėdama apie priklausomybę nuo narkotikų C. Fisher kartą pasakė: „Nuo pat dalyvavimo 12-os žingsnių programose, t. y. nuo 28-erių metų, esu keturis ar penkis kartus atkritusi. Vadinasi per 23-ejus metus atkritau tik keturis ar penkis kartus. Tai nėra daug.“
C. Fisher prisipažįsta, kad yra labai mažai dalykų, dėl kurių gailisi. Visgi jai tikrai apmaudu ir gėda dėl to, kokį poveikį jos priklausomybės ir psichologinės problemos turėjo dukrai.
Per vieną interviu ji kalbėjo: „Ar daug aštuonmečių turi lankyti savo motinas psichiatrinėse ligoninėse? Tikrai nesu linkusi gailėtis, bet negaliu nesigailėti dėl to, kad mano elgesys apkartino dukters gyvenimą.“
