„The Long Delivery“ („Ilgas pristatymas“, angl.) savo kelionę pavadinę vaikinai iš pradžių tiesiog norėjo grįžti namo, pasportuoti ir paskatinti kitus pajudėti. „Turiu labai daug draugų tinginių, noriu juos paskatint judėti, parodydamas, kad jei tik nori – viskas įmanoma“, – pasakojo Rytis.
Vėliau prie jų kelionės tikslų prisidėjo ir aukojimas „Greenpeace“ bei „Hungarian Hospice Trust“. „Pradėjus vystyti idėją atsirado ir fondai, kuriuose žmonės gali paaukot pinigų dalykams, kurie, mūsų galvomis, yra gan svarbūs“, – pasakojo Rytis.
Kelionėje lietuvį lydi dar du vaikinai – vengras ir britas. Tiesa, pastarasis vos atvykus į Vokietiją apsisuko ir grįžo atgal dėl techninių nesklandumų.
Pasak Ryčio, maršruto sudarymas sunkumų nesukėlė. „Maršrutą sukūrėm tiesiog naudojant Google maps, kad kuo greitesnis būtų“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė jis. „Kadangi kitas vyrukas yra vengras, tad jis sumąstė važiuoti namo į Budapeštą. Tad kartu važiuosim iki Berlyno ir ten išsiskirsim. Gal net mini lenktynes surengsim, nes atstumas nuo Berlyno abiem yra lygus“, – pasakojo Rytis.
Studento teigimu, per įprastą kelionės dieną vaikinai nukeliauja apie 100 kilometrų. „Vakare sutariam, kad keliamės gan anksti, tada visi ryte slapta pamiegam ilgiau ir išsiruošiam į kelionę“, – šypsodamasis pasakojo jis. „Stengiamės miegot apie 8 valandas, kiekvieną dieną plane būna numatyta numinti plius-minus šimtą kilometrų.“
Vidutinis vaikinų greitis – apie 20, jeigu kelias geras – ir apie 25 kilometrus per valandą.
Paprašytas pakomentuoti dviračių takus, su kuriais teko susidurti, Rytis išskyrė Olandiją, Vokietiją ir Kembridžą.
„Olandijoje dviračių takai visur (kai sakau visur, tai jie iš tikrųjų yra visur) nemačiau kelio, kuris nebūtų pritaikytas dviratininkams. Begalė žmonių važinėja jais ten… Olandija – tiesiog dviratininkų rojus“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo vaikinas ir pridūrė, jog Kembridžo dviračių kultūra taip pat maloniai nustebino.
„Na, o Vokietija nenuspėjama. Kartais ji tau pasiūlys žvyro duobėtą kelią arba moliną miško taką, arba gan gerai išlietą betono kelią. Ne retas vairuotojas pradeda isterikuot, jeigu pamato tave važiuojantį keliu, kai šalimais yra dviračių takas, kuris yra pagailėtinos kokybės ir skirtas važiuoti ne su apkrautais dviračiais ir ne ilgus atstumus (čia labiau apie dviračių takus miestuose)“, – įspūdžiais apie Vokietijos dviračių takus dalinosi Rytis ir pažadėjo patikrinti, ar Kaune dviratininkams sąlygos tikrai gerėja taip stipriai, kaip jis girdėjo.
Gegužės 13-ąją išvažiavęs iš Lesterio, į Kauną Rytis žada grįžti apie birželio 7-ąją, tačiau tikslios datos dar nežino. „Turiu idėją, kad nuo Berlyno važiuosiu tiesiog kiek pajėgiu per dieną ir nakvosiu vien palapinėje, tai tiksliai dar nežinau“, – teigė jis.
Vaikinų kelionės dienoraštį galite rasti jų socialinio tinklapio feisbuk paskyroje „The Long Delivery“.
