Po kelių dienų pasaulį apskriejo liūdna žinia – 57 metų dainininkas rastas negyvas savo namuose „Paisley Park“. Netektis šokiravo ne tik minias gerbėjų, bet ir tuos, kuriems teko jį matyti ir bendrauti prieš pat mirtį – jis važinėjosi dviračiu, namuose surengė vakarėlį, lankėsi vietos įrašų parduotuvėje ir džiazo klube.

Muzikos pasaulį sukrėtusi mirtis dar kartą įrodė – viskas gali pasikeisti akimirksiu.

Neįtikėtinų gabumų muzikantas ir atlikėjas

Pirmą kartą šlovės Prince‘as paragavo 1979 metais, kai populiariausių įrašų sąrašus ir šokių aikšteles užkariavo jo daina „I Wanna Be Your Lover“. Kaip ten bebūtų, tai nebuvo netikėta ir staigi sėkmė – greičiau sunkaus darbo ir pastangų rezultatas. Be to, panašu, kad muzika visada buvo Prince‘o kraujyje ir genuose.

Prince‘o tėvas Johnas Nelsonas grojo džiazo trio. Mama - Mattie Shaw – buvo dainininkė. 1984 metų interviu laikšraščiui „The Star Tribune“ M. Shaw yra pasakojusi, kad jos sūnus muzika žavėjosi nuo pat mažų dienų.

„Nuo pat mažų dienų jis buvo neabejingas muzikai. Kai buvo vos trejų ar ketverių, eidavome į prekybos centrą. Jį kaip bitę prie medaus traukdavo viskas, kas groja – pradedant radijo aparatais ir baigiant muzikos instrumentais“, – yra pasakojusi Prince‘o mama.

Remiantis 1983 metais žurnale „Rolling Stone“ pasirodžiusiu straipsniu, J. Nelsonas sūnui atidavė savo pianiną, kai atžalai tebuvo septyneri. Teigia paprasčiausiai neturėjęs kitos išeities, nes sūnus pradėjo groti viskuo – pavyzdžiui, senų laikraščių prikrautos dėžės atlikdavo būgnų rinkinio funkciją.

Kai Prince‘ui buvo 13 metų, tėvas nupirko elektrinę gitarą. Netrukus jis jau grojo klavišiniais ir saksofonu. Niekada taip ir neišmoko skaityti natų, tačiau, panašu, jam to ir nereikėjo.

Įkvėpimo Prince‘as sėmėsi iš labai skirtingų muzikos žanrų geriausiųjų, todėl ir jo paties kūryba niekada netilpo į konkrečius rėmus, nepluso žanrų diktatūrai. Didelę įtaką atlikėjo skambesiui turėjo Jamesas Brownas, grupės „Sly and the Family Stone“ bei „Fleetwood Mac“, gitaros dievas Carlosas Santana ir daugybė kitų.

„Pusė visų mano pažįstamų muzikantų ir kūrėjų klausosi vos vienos rūšies muzikos. Man to niekada nepakako“, – yra sakęs pats Prince‘as.

Prince‘as turėjo ne vieną grupę. Viena iš jų – muzikinis kolektyvas „Champagne“. Būtent su šia grupe jis pradėjo intensyvų darbą studijoje, išmoko įrašinėti muziką ir išgauti savitą skambesį. Tiesą sakant, išmoko tiek daug, kad, pasirašęs sutartį su „Warner Brothers“ (tuomet jam buvo vos 18 metų), sulaukė ypatingo pasitikėjimo – įrašų studijos atstovai jam suteikė galimybė pačiam prodiusuoti 1978 metais pasirodžiusį debiutinį albumą „For You“.

Tuo metu iki šlovės akimirkos buvo likę geri metai, tačiau jau tada įrašų kompanija jaunuoju talentu pasitikėjo ir kone besąlygiškai tikėjo. Kaip rašo „Rolling Stone“, su Prince‘u (kuris tada dar buvo beveik niekam nežinomas), įrašų kompanija pasirašė sutartį iš karto trims albumams.

Iš viso per savo gyvenimą Prince‘as pardavė daugiau nei 100 mln. įrašų, laimėjo serptynis „Grammy“ apdovanojimus, 2004 metauis buvo pagerbtas Rokenrolo šlovės muziejuje.

Gedintieji prie Prince‘o namų: muzikoje jam nebuvo jokių ribų

Šimtai gerbėjų ir gedinčiųjų nuo ketvirtadienio renkasi prie atlikėjo ir dainų kūrėjo namų, deda violetinių gėlių puokštes, dauguma neslepia ašarų.

„Klausydamas Prince‘o, praradau nekaltybę. Jo muzika suvienijo pasaulį. Visi klausė ir klausys Prince‘o. Pats niekada neavėjau aukštaklnių, bet galėčiau. Štai kas buvo Prince‘as – jis griovė sienas, perbraižinėjo ribas, keitė pasaulį“, – sakė žurnalistų prie veliono namų kalbintas 44 metų istorijos mokytojas Johnas Fordas, kuris pagerbti savo muzikos dievaičio atėjo su atžalomis.

B. Obama: Prince‘as buvo ir liks kūrybos ikona

JAV prezidentas Barackas Obama išplatino pranešmą dėl Prince‘o mirties, kuriame jį įvardija kaip „kūrybos ikoną“, kuris populiariojoje muzikoje paliko neišdildomą žymę.

„Jis buvo vienas iš talentingiausių ir produktyviausių šių dienų muzikantų, jis turėjo viską. Fankas. Ritmenbliuzas. Rokenrolas. Jis buvo įstabus instrumentalistas, nuostabus grupės lyderis ir šiurpuliukus per nugarą bėgioti priversdavęs atlikėjas“, – Baltųjų rūmų išplatintame pareiškime teigia JAV prezidentas.

B. Obama buvo tikras Prince‘o gerbėjas. Praeitais metais pirmoji JAV pora Baltuosiuose rūmuose surengė slaptą vakarėlį, kurio metu 500 garbių svečių koncertavo būtent Prince‘as. Tada Baltieji rūmai nepanoro oficialiai patvirtinti šio pasirodymo fakto, tačiau išrinktųjų vakarėlyje dalyvavusieji socialiniame tinkle „Twitter“ negalėjo nuslėpti susižavėjimo.

Pasklidus liūdnai žinia, socialiniame tinkle „Twitter“ JAV prezidentas parašė: „Stipri dvasia peržengia viskas ribas, nes jos jai paprasčiausiai negalioja, kaip kartą sakė pats Prince‘as. Niekas kitas neturėjo tokios stiprios, drąsios ir kūrybingos sielos kaip jis“.

Prince‘o simbolis arba kada Prince‘as nebuvo Prince‘as ir kodėl

Prince‘as buvo puikiai tinkantis sceninis vardas, tad kūrėjas, kurio tikrasis vardas Prince‘as Rogersas Nelsonas, karjerą pradėjo ir baigė besivadindamas būtent taip. Kad ir kaip sudėtingai ir klaidinančiai tai beskambėtų, nesuklysite jį pavadinę ir „kūrėju, seniau besivadinusiu Prince‘u“.

Savo muzikinės tapatybės ženklą, kurį pats vadino „meilės simboliu“, Prince‘as ėmė naudoti 1993 metų rugsėjį, praėjus maždaug metams nuo to paties pavadinimo albumo pasirodymo. Simbolis, suvienijantis tiek moteriškąjį, tiek vyriškąjį pradą, tuo metu neretai sulaukdavo pašaipų, nes dauguma tokį pasirinkimą vertino kaip pretenzingą ir tuščią norą pasipuikuoti, nesuprantamą aroganciją.

Vardo pasikeitimas buvo Prince‘o bandymas išreikšti nepasitenkinimą įrašų kompanija „Warner Brothers“, kuri, bėgant laikui, ėmė piktintis atlikėjo ir kūrėjo kūrybiniu produktyvumu ir nebenorėjo leisti visų jo įrašų, biografinėje knygoje „Prince: Inside the Music and the Masks“ teigia jos autorius Roninas Ro. Jis paaiškina, kad, pasikeitęs vardą. Prince‘as įgijo taip norėtos kūrybinės ir komercinės nepriklausomybės.

„Besivadindamas tuo mistiniu simboliu, jis galėjo leisti naują muziką, rinktis ne tokį žinomą leidėją. Pagaliau pristatyti savo tikrąją kūrybą be ribų jam buvo tikras svajonės išsipildymas“, – teigiama knygos ištraukoje, kurią cituoja „Vanity Fair“.

Ateinančius dešimt metų jam pavyko nepriklausomai išleisti labai daug savo kūrybos. Po du dešimtmečius trukusio bendradarbiavimo 1996 metais jis nutraukė visus ryšius su „Warner Brothers“. Nepaisant to, vardas Prince‘as iki pat XX amžiaus pabaigos vis dar buvo siejamas su būtent šia leidybos kompanija. 2000 metais, praėjus keliems mėnesiais su ryšių su leidybos kompanija nutraukimo, Prince‘as oficialiai paskelbė, kad jis ir vėl oficialiai vadinasi Prince‘u.

Paskutinis Prince‘o koncertas Atlantoje – stebuklinga patirtis

Paskutinį koncertą savo gerbėjams Prince‘as surengė vos prieš savaitę „Fox Theater“ Atlantoje. Pasirodymas buvo jo turo „Piano & a Microphone“ dalis.

Laikraštyje „Atlanta Journal Constitution“ pasirodžiusioje recenzijoje koncerto atmosfera įvardijama kaip ypatinga. Koncerte Prince‘as atliko akustines garsiausių savo dainų versijas. Pasirodymai Atlantoje turėjo įvykti anksčiau, tačiau dėl gripo teko juos atidėti. Nors, kai Prince‘as kalbėjo, balsas ir pasirodė užkimęs, teigia recenzijos autorė, jis dainavo tiesiog nuostabiai.

Kitoje recenzijoje, kurią skelbia žurnalas „Paste“, teigiama: „Panašu, kad Prince‘as gali daryti ir dainuoti, ką panorėjęs. Jis Prince‘as, jo buvimas ant scenos – tikra palaima. Tai buvo koncertas, kur kiekviena nuskambėjusi daina buvo kaip ilgai laukta ir svajota dovana“, – teigia rezencijos autorė Bonnie Stiernberg.

„New York Times“ Prince‘o gyvenimą ir kūrybą sekė 35 metus

1981 metais minėtame laikraštyje pasirodė pirmoji Prince‘o kūrybai skirta recenzija. Jos autorius Stephenas Holdenas klausėsi kylančios žvaigždės koncerto „Ritz“ viešbutyje. Į koncertą buvo parduoti visi bilietai. Įdomu tai, kad vos prieš keturis mėnesius ta pati salė per jo koncertą buvo pustuštė.
„Jo koketiškas įvaizdis ir neprilygstamas muzikalumas kartu su geriausiomis Elvio Presley, Micko Jaggerio ir Jimi Hendrixo rokenrolo tradicijomis nepalieka abejingų“, – teigiama straipsnyje.

Tais pačiais metais muzikos temomis rašęs žurnalistas Robertas Palmeris parašė išsamų straipsnį apie Prince‘ą ir tai, kaip jis savo kūryba ir įvaizdžiu meta iššūkį seksualiniams ir rasiniams stereotipams, „Galima daryti prielaidą, kad, bėgant laikui, vis daugiau Amerikos popmuzikos kūrėjų imsis tęsti Prince‘o tradiciją, kurioje toks svarbus maišytos rasės klausimas. Jeigu tokia prognozė išsipildys, Princo propaguota samplaika taps ne tik galimu scenarijumi, o tikra pranašyste“, – rašė R. Palmeris.

1984 metais Prince‘as jau buvo tikrų tikriausia žvaigždė. Tais metais pasirodė jo albumas ir to paties pavadinimo filmas „Purple Rain“. Michiko Kakutani tuometinį Prince‘ą prilygino popkaraliui Michaelui Jacksonui. Naujas albumas neliko nepastebėtas ir jau minėtojo R. Palmerio: „Dainos „Purple Rain“ žodžiai įkrauna visą albumą. Muzika labai intensyvi, tačiau tuo pačiu išlaisvinanti. Kol kas tai geriausia, ką įrašė Prince‘as per visą savo karjerą“.

1996 metais muzikos kritikas Jonas Parelesas sugėbėjo prakalbinti gana uždarą Prince‘ą ir paimti iš jo interviu, kuriame muzikos žvaigždė kalbėjo apie savo šeimą, kūrybos procesą ir dvasinius reikalus. „Kartais pats negaliu patikėti tuo, ką sukūriau. Jaučiuosi paprastas žmogus, tačiau paklausau, ką sukūręs, ir pradedu stebėtis, iš kur visa tai? Neabejotinai tikiu, kad yra kažkas aukščiau už mus, kažkas didis, kuris man ir padovanojo šį talentą“, – per interviu kalbėjo Prince‘as.

Apie dvasinius dalykus žurnalistas ir muzikos kūrėjas vėl kalbėjosi 2004 metais, neilgai trukus po to, kai Prince‘o kūrybinis indėlis buvo pagerbtas Rokenrolo šlovės muziejuje. „Visada žinojau turįs ryšį su Dievu, tačiau nebuvau tikras, ar tokį santykį su manimi turi pats Dievas“, – kalbėjo Prince‘as.
2015 metų rugsėjį Prince‘as pristatė pirmąją savo paskutinio albumo „HitNRun“ dalį. Jono Pareleso parengtoje recenzijoje giriamas nepaliaujamas Prince‘o noras eksperimentuoti ir ieškoti naujų muzikinių sprendimų. Atkreipiamas dėmesys į atlikėjo ir dainų kūrėjo norą eksperimentuoti ir netgi išbandyti elektroninės šokių muzikos suteikiamas galimybes.

Prince‘o pasirodymas per N.F.L. pertrauką – „Gal galima padaryti, kad lytų dar smarkiau?“

2007 metų vasario 4 dieną Majamyje pylė kaip iš kibiro. „Super Bowl“ rungtynių didžiosios pertraukos pasirodymo organizatoriai kaip reikiant nerimavo, kad Prince‘as, kuris turėjo pasirodyti, gali dėl prasto oro persigalvoti. Kai kažkas jam paskambino paklausti, ar jo planai nesikeičia, Prince‘as atsakė: „O gal galima padaryti, kad lytų dar smarkiau?“.

Nacionalinė amerikietiškojo futbolo lyga internete išplatino jautrų pareiškimą ir tą vakarą vykusio Prince‘o pasirodymo vaizdo įrašą.

„The New York Times“ recenzijoje buvo rašoma, kad Prince‘o pasirodymas „pateks į istoriją kaip vienas iš įdomiausių didžiosios pertraukos pasirodymų, neabejotinai menkiausiai prognozuotas ir tikriausiai bene geriausuas“. Pasirodymo metu Prince‘as atliko „Dearly Beloved“, „Proud Mary“, Bobo Dylano „All Along the Watchtower“, kuri galiausiai sklandžiai perėjo į 2005 metų „Foo Fighters“ hitą „Best of You“.

Kaip rašė „Times“, be paliovos merkęs lietus iš pasirodymui naudotų dūmų ir šviesų sukūrė tikrą misteriją: „Buvo neįtikėtinai smagu matyti, kaip šis nedidelis vyrukas, kad ir kelioms akimirkoms, bet iš tris kartus už jį didesnių vyrų atėmė visą publikos dėmėsį ir tiesiogine to žodžio prasme tapo stadiono karaliumi“. Pasirodymo pabaigoje nuskambėjo „Purple Rain“, kurią, ir toliau merkiant lietui, dainavo visi susirinkusieji.

N.F.L. Prince‘o pasirodymą vadina legendiniu. Atlikėjas buvo aistringas šio sporto gerbėjas, ypatingai gimtojo miesto komandos „Minnesota Vikings“.

Prince‘as atmetė tradicines rasės ir lyties sąvokas

Gerbėjai visame pasaulyje charizmatiškajam Prince‘ui dėkoja ne tik už nuostabią muziką, bet ir drąsų su rase ir lytimi susijusių stereotipų laužymą, siekį praplėsti žmonių akiratį ir paskatinti mąstyti naujai. Dabar Prince‘o mąstymas ir vertybės suvokiamos visai kitaip nei seniau, kai jo muzikos nenorėjo groti kai kurios radijo stotys – esą vadovybei neretai neįtikdavo jo drąsus žaidimas su muzikos žanrais ir stiliais.

Dar 1981 metais „The New York Times“ R. Palmeris rašė, kad Prince‘o siekis ištrinti bet kokias tapatybės ribas vieną dieną bus sutinkamas labai palankiai.

„Pats Prince‘as visais įmanomais būdais peržengia rasinių stereotipų ribas, nes, kaip yra sakęs pats: „Niekada savęs nesiejau su viena konkrečia kultūra“. Galiu drąsiai prognozuoti, kad vieną dieną tokia pasaulėžiūra taps labai artima Amerikos popkultūrai“, – teigė R. Palmeris.

Kur internete pasiklausyti Prince‘o muzikos? Viskas ne taip paprasta, kaip norėtųsi

Pasklidus liūdnai žiniai apie Prince‘o netektį, jo muzikos gerbėjai visame pasaulyje panoro pasiklausyti jo kūrybos ir ėmėsi jos ieškoti tokiose muzikos platformpse kaip „Spotify“, „YouTube“ ir kitur. Po Davido Bowie mirties sausį, jo naujausio albumo pardavimai šoktelėjo daugiau nei tūkstantį procentų. Tikimasi, kad šis scenarijus pasikartos ir su Prince‘u.

Prince‘o muzikos gerbėjams internete rasti jo muzikos labai sunku. Pastaraisiais metais Prince‘as susigrąžino visas įrašų ir muzikos platinimo teises ir ėmėsi labai griežtai, netgi ekscentriškai, kontroliuoti, kur ir kaip skamba jo muzika. Pavyzdžiui, laikydamas itin griežtos autorinių teisių politikos, Prince‘as pašalino didžiąją dalį savo kūrybos iš platformos „YouTube“. Nemažai jo dainų persikėlė į „Soundcloud“, tačiau neilgai trukus ji dingo ir iš ten.

Toks pats likimas ištiko ir „Spotify“ bei kitas mokamas muzikos programas. Pavyzdžiui, „Spotify“ teturi vieną Prince‘o dainą „Stare“, kuri ten patalpinta praeitais metais. Tokio liūdno likimo išvengė tik „Tidal“, kurią prieš metus įsigijo Jay Z. „Apple Music“ – vienintelė platforma, kur galima pasiklausyti naujausio Prince‘o albumo „HitNRun Phase Two“.