– Mūsų šalyje lankysitės pirmą kartą. Ar esate ką nors girdėjusi apie Lietuvą?
– Labai laukiu koncerto Lietuvoje. Nors niekada čia prieš tai nesilankiau, bet įvairiuose festivaliuose sutikau daug nuostabių muzikantų iš jūsų šalies.
– Koncertuosite „Bike Show Millenium“ renginyje. Ar pati turite motociklą? O gal jus su plieniniu žirgu visada vežiodavo vyrai?
– Visi mano širdies draugai turėjo motociklus. Tiek „Harley-Davidson“, tiek tuos greitus, su kuriais galima išvystyti neįtikėtiną greitį. Pas mus Vokietijos greitkeliuose greitis neribojamas. Dievinu motociklus. Ir pati turėjau, kai buvau jaunesnė. Tačiau kai keliauji po pasaulį su koncertiniais turais, nebėra kada su jais važinėti. Prieš koncertus apskritai vengi visokių pavojingų pramogų. Tačiau tikiu, kad baikerių šventėje galbūt mane pavežios koks nors vaikinas (juokiasi).
– Galbūt po koncerto turite susiplanavusi ir daugiau pramogų mūsų šalyje?
– O taip! Kitą dieną po koncerto su komanda planuojame filmuoti vaizdo klipą savo naujausiai dainai. Tikrai puiki daina, galbūt netgi geriausia, kokią parašiau. Todėl ir klipo norime išskirtinio. Filmuojame jį įvairiose pasaulio šalyse, kur tik aš koncertuoju: Vokietijoje, Ispanijoje. Keletą scenų nufilmuosime ir Lietuvoje.
Taip pat planuoju pasportuoti ir įsigyti ką nors gražaus (juokiasi).
– Jums 51-eri, tačiau atrodote išties puikiai, scenoje šėlstate kaip paauglė. Galbūt jums kūno linijas padeda išlaikyti ir kovos menai, kuriais užsiimate jau daug metų?
– Scenoje išties jaučiuosi kaip paauglė. Manau, kad muzika mano sielai padeda išlikti jaunai. Tačiau boksas padeda nepasenti mano kūnui. Kai kurie meistrai yra 80-ties metų, tačiau turi 18-mečių kūnus. Boksas man suteikia didelį įkvėpimą. Nors juo užsiima reta moteris.
– Kaip ir ne kiekviena moteris dainuoja sunkųjį metalą...
– Tada, kai pradėjau savo muzikinę karjerą, tokių tikrai buvo vos keletas. Dabar sunkiąją muziką atlieka kur kas daugiau atlikėjų. Galėtų būti ir dar daugiau, tiesą sakant. Man visada patiko ta emocija ir jėga, kurią skleidžia metalas ir rokas. Be to, žmonės, mėgstantys tokią muziką, yra be galo geros širdies. Rokas tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti triukšminga muzika. Iš tiesų ji yra labai jautri, suvirpina visas sielos stygas.
Muzika visada buvo mano gyvenimas. Kai sukuriu pasirodymą, kurio žmonės niekada nepamirš, apima nepakartojamas jausmas. Jo įkvėpta galiu laiminga gyventi dar kokius 10 metų.
– Niekada nesvajojote gyvenime daryti ką nors kita?
– Man patinka nekomerciniai filmai, mėgstu dalyvauti jų kūrybos procese. Tačiau tie filmai nėra Holivudo produkcija. Tai mažo biudžeto keisti meniniai filmai, kuriuos aš tiesiog dievinu ir atiduodu jiems visą savo širdį. Bet muzika visada yra pirmoje vietoje.
– Koks jausmas būti garsia sunkiojo metalo atlikėja ir kaip dailiosios lyties atstovę priima jūsų scenos kolegos?
– Iš jų visada jutau labai didelį palaikymą. Nuo pat pradžios kolegos mane priėmė labai šiltai. Sulaukiau labai didelio palaikymo ir iš gerbėjų. Moterys sakė, kad aš jas įkvėpiau ryžtis didingiems dalykams. Bet manau, kad visiškai nesvarbu, tu esi moteris ar vyras. Svarbiausia, kad tu atiduodi visą save muzikai ir suteiki žmonėms pozityvių emocijų.
– Ar niekada nesigailėjote, kad dėl karjeros atsisakėte šeimos ir neištekėjote, nesusilaukėte vaikų?
– Aš buvau vienturtė, visada svajojau turėti brolį ar seserį. O dabar aš turiu savo grupę (juokiasi). Su kai kuriais esu pažįstama daugiau nei 20 metų. Niekada nesvajojau būti ištekėjusi ir gyventi sėsliai vienoje vietoje. Kurti šeimą, kai tu nuolat esi koncertiniuose turuose, būtų neįmanoma. Vienu metu suderinti du skirtingus dalykus vienam žmogui yra neįmanoma.
– Tikiu, kad nebuvo lengva atsispirti, nes tokiai žaviai moteriai ant kelių su žiedu atsiklaupė ne vienas vyras?
– Tiesa, ištekėti turėjau daug galimybių. Bet aš vis atidėliodavau: „Palauk, baigsis šis turas, tada pagalvosim“. Po turo vėl pilna naujų idėjų ir planų. Ne visi vyrai tai suprato ir susitaikė. Į kai kuriuos turus iškeliaudavau išties su sudaužyta širdimi. Netgi kai stovėdavau prieš savo tūkstančius gerbėjų, prieš akis matydavau mylimo vyro veidą. Bet, vadinasi, taip jau turėjo būti. Nes dar nesutikau savo žmogaus, kuris manęs lauktų.
– Dainuoti sunkųjį metalą nėra lengva. Kaip jums tiek metų pavyksta išsaugoti savo balsą?
– Kai tik pradėjau dainuoti, daug kas mane ragino apsilankyti pas vokalo specialistą. Tačiau po to pripažino: po dainavimo pamokų balsas skamba ne taip gerai, kaip natūralus. Todėl po kelių metų mečiau pamokas. Manau, kad dainuoti turi ne gerkle, bet savo širdimi ir siela. Niekada nesimuliuoti, būti nuoširdžia. Operos, džiazo atlikėjams reikia treniruoti savo balsą. Roko ir metalo muzikoje pagrindinį vaidmenį vaidina emocijos ir vidinė jėga.
Kai keliauji su koncertiniais turais, aplankai daug šalių, dažnai peršali. Tada tikrai nebūna lengva. Bet kai užlipu į sceną – kaip ranka nuima. Todėl koncertinių turų metu stengiuosi daug ilsėtis, mažai kalbėti, tausoti savo jėgas ir bereikalingai nevaikštinėti. Mano grupės muzikantai po koncerto gali sau leisti gerai pašėlti. O aš niekada nenorėjau rizikuoti, todėl darau viską, kas tik įmanoma, kad išsaugočiau savo balsą ir galėčiau surengti nepamirštamą šou.
