Gydytojo teigimu, Ž. Friskei buvo diagnozuota reta galvos smegenų vėžio forma – glioblastoma, o su tokia diagnoze tragiška ligos baigtis yra neišvengiama, daugiausia žmogus išgyvena 1,5 metų. M. Davydovas patikino, kad niekur pasaulyje ši liga nėra išgydoma, o gydymo metodai visur vienodi – tiek Vokietijoje, tiek JAV, tiek ir Rusijoje, rašo ru.DELFI.lt.
„Vėžio gydymo schemos visur vienodos, jos sustyguotos iki smulkmenų, taikomas spindulinis gydymas ir chemoterapija. Yra sakančių, kad užsienyje chemoterapijai naudojami vaistai yra geresni, tačiau ir mes turime tų pačių importinių preparatų“, - neabejojo M. Davydovas.
„Kodėl būtent Žana Friskė išvyko gydytis į JAV, o vėliau į Vokietiją? Tuo pasirūpino jos draugai, surinko pinigus, Žana – žinomas žmogus Rusijoje. Draugai norėjo jai padėti, norėjo padaryti, kad būtų geriau. Ačiū Dievui, šiandien žmogus turi galimybę rinktis, kur jam gydytis“, - samprotavo gydytojas.
M. Davydovas patvirtino, kad pastaruosius tris mėnesius Ž. Friskė buvo gydoma jo vadovaujamoje klinikoje, bet gydymas buvo ambulatorinis. „Mes taikėme visą įmanomą palaikomąją terapiją, bet, deja, ji taip pat nepadėjo“, - apgailestavo jis.
„Dirbtinis apvaisinimas tik paspartino smegenyse jau buvusių auglių augimą. Iš esmės bet koks nėštumas – tai daugelio ligų provokatorius, priklausomai nuo to, į kokius susirgimus žmogus yra linkęs. Ypač dirbtinis apvaisinimas, kai vartojama daug hormonų, o dar jei žmogui auglys, nes Ž. Friskės smegenyse auglys galėjo būti jau tada. Gali būti, kad šis auglys tuo metu dar buvo labai nedidelis, o dirbtinis apvaisinimas paspartino jo augimą. Juk galvos skausmai jai prasidėjo iš karto po gimdymo“, - į klausimą, ar ligos vystymuisi galėjo turėti įtakos Ž. Friskės nėštumas (prieš dvejus metus ji pagimdė sūnų), o ypač dirbtinis apvaisinimas, atsakė gydytojas.
„Smegenų auglys – tai gana reta liga, ypač retai ja serga suaugusieji, dažniau – vaikai, tačiau visiems liga diagnozuojama ne iš karto“, - pridūrė M. Davydovas. Jis papasakojo, kad gydytojų konsiliumas atsisakė taikyti Ž. Friskei gydymą dėl didelės rizikos. Anot gydytojo, tuo metu, kada Ž. Friskė buvo atvežta į Maskvą prieš du mėnesius, ji jau buvo apakusi ir labai sunkios būklės.
„Iš pradžių ją gydė Vokietijoje, vėliau – Amerikoje. Pas mus ji atvažiavo jau numirti, buvo jau pats finišas“, - patikino gydytojas.
Ž. Friskės gydytojas Michailas Ličinceris patvirtino, kad į Rusiją ji atvyko jau visiškai netekusi jėgų. Jis papasakojo, kad dainininkę į onkologijos centrą artimieji atveždavo kartą per savaitę, o gydytojai ir slaugė atsisakė dirbti su ja likus keliems mėnesiams iki mirties. Šią informaciją pateikė velionės sesuo Natalija. Jos teigimu, reikšmingą Ž. Friskės sveikatos būklės pablogėjimą gydytojai užfiksavo prieš pusmetį. Tada jie informavo, kad nebegali jai padėti.
„Pastaruosius penkis mėnesius Žanočkos būklė blogėjo, ji dažnai būdavo be sąmonės, jos atsisakė gydytojai. Žana rūpinomės tik mes su mama, tačiau vaistų vartojimo mama nepatikėdavo niekam – viską darė pati“, - skaudžiais išgyvenimais dalijosi velionės sesuo. Taip pat ji papasakojo, kad medikų rekomenduota slaugė su Ž. Friske praleido vos dieną.
„Ji mums pasirodė puiki, jautri, bet praleidusi namuose vos vieną naktį ji paprasčiausiai apsisuko ir išėjo. Maža to, paliko Žaną vieną. Mama tai pamatė, kai Žana gulėjo veidu ant pagalvės, ji vos neužduso“, - pasakojimą tęsė ji.
Ž. Friskė mirė naktį iš birželio 16 į 17 d. Jai buvo 40 metų. Pašarvota Ž. Friskė buvo birželio 17 d., laidotuvės vyko birželio 18 d. Amžinojo poilsio velionė atgulė Nikolo-Archangelsko kapinėse Maskvoje.
