„Popkultūros atliekų krūvoje“, kaip ją vadina žurnalistas Drew Magary, rasime ir negyvų bei sulaužytų jaunų muzikantų kūnų. Jų asmeniniai ir muzikiniai troškimai susidūrė su troškimais tų, kurie sėdi aplink juos pastatytuose komerciniuose pastatuose ir kurie juos pavertė pinigus atnešančia preke bei privertė tenkinti visus nuolat besikeičiančius kaprizingų vartotojų reikalavimus.

Daugelis šių muzikantų jaučiasi dusinami, tarsi įkalinti narve ir priklausomi nuo savo prižiūrėtojų, išnaudotojų ir gerbėjų malonės. Daugelis jų baigia gyvenimą liūdnai.

Ar iš tiesų šį problema yra tokia rimta popmuzikos srityje?

Roko scena yra tarsi mišinys, kurį sudaro spindesys, greitas praturtėjimas, rizika, maištas ir psichologinės problemos, o taip pat nuomonė, kad popmuzikantai visuomet gyvens pavojingą gyvenimą, piktnaudžiaus narkotikais ir mirs jauni. Apie Robbie Williamsą rašiusi žurnalistė Amanda Hooten „klasikinį rokenrolo scenarijų“ apibūdino šiais žodžiais: „seksas, narkotikai, reabilitacijos klinika ir kartėlis.“

Tinklaraštininkas Jacobas Katelis tą patį pasakė dar tiesmukiau. „Pasaulyje pilna mirusių roko žvaigždžių. Paprastai jos mirtinai nusigeria, perdozuoja narkotikų, žūsta automobilių avarijose arba žūsta nukritus lėktuvui, kurį pilotavo girti pilotai...“, – pareiškė jis.

Kodėl tiek daug popmuzikantų miršta jauni?

Iki šiol atlikta labai mažai mokslinių tyrimų, kurie domėtųsi populiariosios muzikos populiacija ir patvirtintų šios problemos mastą. O ir tų kelių tyrimų mastas buvo labai ribotas. Pavyzdžiui, Adrianas Barnettas domėjosi „Klubo 27“ hipoteze. A. Tuckeris, M. E. Faulkneris ir S. M. Horvathas domėjosi 1959-1967 metais mirusiais muzikantais. O Liverpulyje esančio Johno Mooreso universiteto mokslininkų tyrimas daugiausia dėmesio skyrė muzikantams, išleidusiems itin populiarių albumų. O tyrimas, kurį savo knygoje „27“ aprašė Howardas Sounecas, apėmė ne tik atlikėjus, bet ir dainų autorius, garso įrašų prodiuserius ir vadybininkus.

Naujas tyrimas

Sidnėjaus psichologijos ir muzikos profesorė Dianna Theadora Kenny atliko pirmąjį populiariųjų muzikantų populiacijos tyrimą, kuris apėmė 12 tūkst. 665 įvairių muzikos žanrų atlikėjus, mirusius nuo 1950 iki 2014 metų birželio mėnesio. 90,6 proc. (11 tūkst. 478) jų buvo vyrai.

Duomenys apie amžių, mirties aplinkybes ir būdą buvo gauti iš daugiau nei 200 šaltinių, įskaitant „The Dead Rock Stars’ Club“, Nicko Tavelskio 2010 išleisto nekrologų rinkinio „Knocking on Heaven’s Door: Rock Obituaries“, „R.I.P. Encyclopaedia Metallicum“, „Voices from the Dark Side for Dead Metal Musicians“, o taip pat Wikipedia“ sudaryto mirusių hiphopo atlikėjų ir jiems skirtų nekrologų sąrašo.
Tyrimas apėmė įvairiausių muzikos žanrų atlikėjus – nuo visiems žinomų iki itin specifinių.
Popmuzikantų gyvenimo trukmė, savižudybė, nužudymas ir atsitiktinės mirtys

Savo tyrimo metu D. T. Kenny paskaičiavo vidutinę muzikantų gyvenimo trukmę, o taip pat kokia dalis jų nusižudė, buvo nužudyti ar mirė dėl netyčinio sužeidimo ar per nelaimę. Mokslininkė paskaičiavo vidutinę muzikantų (vyrų ir moterų atskirai) gyvenimo trukmę kiekviename dešimtmetyje atsižvelgiant į atlikėjo lytį. Vėliau muzikantų rodikliai buvo palyginti su JAV gyventojų statistiniais rodikliais (šimtui tūkstančių gyventojų).

Popatlikėjų gyvenimas yra toksiškas ir reikalauja reabilitacijos

Tyrimo rezultatai šokiravo. Per septynis dešimtmečius populiariųjų muzikantų gyvenimo trukmė yra 25-iais metais trumpesnė už vidutinių statistinių amerikiečių. Atsitiktinių mirčių tarp muzikantų pasitaiko 5-10 kartų dažniau, savižudybių – 2-7 kartus daugiau, o nužudymų – 8 kartus daugiau.

Tai yra akivaizdus įrodymas, kad popmuzikos žemėje ne viskas yra tvarkoje. Kodėl taip yra? Popmuzikos srityje nėra ribų, kurios nurodytų, kad konkretus elgesio modelis yra priimtinas. Iš tiesų šioje srityje skatinama kaip galima labiau agresyvesnis, seksualesnis ir destruktyvus elgesys, apie kurį daugelis gali tik fantazuoti, teigia D. T. Kenny.

Jos nuomone, muzikos pramonė privalo reaguoti į šio tyrimo rezultatus ir atrasti būdų padėti kenčiantiems jauniems muzikantams. Bent jau tie, kurie gyvena iš jaunų muzikantų uždirbamų pinigų, turėtų mokėti atpažinti ankstyvuosius krizės, depresijos ir polinkio į savižudybę požymius bei sukurti pagalbos ir priežiūros sistemas tokiems atvejams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (30)