Į Lietuvą atvykstantis E. Kusturica pažinties su I. Dapkūnaite prisiminti nenori

Vasario 25 d. „Compensa“ koncertų salėje savo pasirodymą surengs kultinis serbų režisierius Emiras Kusturica ir jo pašėlęs kolektyvas „No Smoking Orchestra“.

Kino genijumi vadinamas kūrėjas Lietuvoje lankysis ne pirmą kartą. Apie mūsų tautiečius E. Kusturica žino išties nemažai. Gali ne tik be atokvėpio išvardinti visus garsiausius praėjusio amžiaus mūsų šalies krepšininkus.

E. Kustiricos tabu

Daug metų netila kalbos, kad garsųjį režisierių ir lietuvių aktorę Ingeborgą Dapkūnaitę siejo ne tik darbiniai santykiai. Tiesa, apie savo draugystę nenoriai kalba ne tik pati aktorė, kuri 2010 metais nutraukė 10-metį trukusią santuoką su antruoju sutuoktiniu britų režisieriumi Simonu Stokesu.

Užsienio žiniasklaida tada rašė, kad skyrybų pareikalavo ir apie slaptą lietuvės ir kino metro romaną sužinojusi E. Kusturicos žmona.

Tiesa, praėjus trims metams po skyrybų su vyru, 2013 I. Dapkūnaitė ištekėjo trečiąkart. Jos išrinktuoju tapo teisinį išsilavinimą turintis verslininkas.

Ši tema buvo tabu ir pačiam E. Kusturicai. Prieš interviu buvo perspėta, kad režisierius kategoriškai atsisako gvildenti politines temas. Tačiau jis nepanoro papasakoti ir apie draugystę su Lietuvos aktore I. Dapkūnaite. Šį klausimą kino metras tiesiog ingnoravo.

E. Kusturica taip pat nepanoro dalintis ir savo prisiminimais, kai kelerius metus gyveno Niujorke.

2005 metais režisierius priėmė krikštą Serbijos Ortodoksų bažnyčioje. Tačiau apie religiją, kaip ir politiką, meilę ir gyvenimą Vakaruose taip pat kalbėti nenorėjo.

Režisierius mieliau pasakojo apie savo orkestrą, su kokiais sunkumai jis ir jo muzikantai susiduria ilgų gastrolių metu, apie sūnų, grojantį jo grupėje, gyvenimą savo pastatytame kaime ir karvių pirkimą.

– Lankysitės Lietuvoje jau nebe pirmą kartą. Kokią esate susidaręs nuomonę apie mūsų šalį ir auditoriją?

– Taip, buvau atvykęs čia jau du kartus. Labiausiai jūsų šalyje man patinka tai, kad turite daug sportiškų vaikinų, pavyzdžiui, tarp tų, kurie žaidžia krepšinį. Turite Sabonį, Chomičių, Kurtinaitį, Marčiulionį – jie yra šaunūs!

– Viešėjote Vilniuje 2011 ir 2005 m. Kokią naują žinutę savo gerbėjams paruošėte šį kartą?

– Na, esame paruošę tiek naujų, tiek ir senų dainų. Kai kurias iš jų sukūrė mano sūnus Striboras.

– Kas yra jūsų mūza ir didžiausias įkvėpimas rašant naujas dainas?

– Aš pats nesu kompozitorius, dažniausiai randu idėją, pasidalinu ja su savo muzikantais ir jie sugeba iš to padaryti saldainiuką. Mane įkvepia mano kaimas, žmonės, su kuriais dirbu, žinoma, romai ir gamta. Man patinka būti gamtoje, tai man suteikia ramybės.

– Atvykstate su didele kompanija – „No Smoking Orchestra“. Su kokiais sunkumais jūsų grupė susiduria ilgose kelionėse? Spėju, kad nėra labai patogu keliauti po pasaulį turint tiek daug muzikos instrumentų?

– Pagrindinis iššūkis man – bendrauti su daugybe naujų žmonių, kurių nesu matęs anksčiau, pavyzdžiui, žurnalistais (juokiasi). Tam reikia daug energijos. Kitos problemos manęs taip stipriai netrikdo. Nesame tiesiog grupė, esame įpratę dirbti kaip komanda, todėl visi mūsų veiksmai po to, kai atvykstame į oro uostą, - registracija, saugumo patikrinimas, pasienis, įlaipinimas – tai tiesiogine to žodžio prasme automatiškai vykstantis procesas. Lygiai tas pats ir tikrinant garsą. Ilgų turų metu pavargstame, tačiau tai įprasta muzikantams. Kartais mums reikia nusipirkti ką nors neįprasto, pavyzdžiui, tūba ir gitara grojantis Popas yra priklausomas nuo sūraus rūkyto sūrio „Kosichka“, todėl visada ir visur jį bando rasti (juokiasi).

– Vienas iš jūsų vadovaujamos grupės narių – jūsų sūnus Striboras. Ar kada esate pagalvojęs apie šeiminį Kusturicų duetą?

– Ne, visa grupė – tai mano šeima, kiekvienas turi savo vaidmenį ir priežastį, kodėl jai priklauso. Striboras – vienas iš narių, man jo reikia čia lygiai taip pat, kaip Dejano ir Nikolos ir dar kitų 10 vyrukų.

– Esate „No Smoking Orchestra“ lyderis. Ar jūsų grupės nariai yra nerūkantys? Ar turite priklausomybių?

– Serbijoje daugybė žmonių rūko, todėl ir nemaža dalis mano grupės yra nuo to priklausomi. Nerūkau cigarečių, tačiau kartais rūkau cigarus.

– Ar yra temų, kurių vengiate dainuodami ar kurdami filmus?

– Nevengiu nieko. Tiesiog yra dalykų, kurie yra įdomesni, ir yra tokių, kurie man mažiau įdomūs, ir viskas.

– Viena iš jūsų dainų vadinasi „Fuck you MTV“. Spėju, kad nelabai mėgstate populiariosios muzikos verslo atstovus. Vis dėlto, galbūt galėtumėte paminėti porą mėgstamiausių populiariosios muzikos atlikėjų ar grupių?

– Teikiu pirmenybe etno stiliaus muzikai, geram džiazui, rokui. Muzikantus, kurių mėgstu klausytis, pasikviečiu į savo filmų ir muzikos festivalį „Kustendorf“. Visada stengiuosi, kad jis būtų vis kitoks. Pavyzdžiui, vienais metais pakviečiau Matsujevą, kitais – Zazą, šiais metais – Tarafą de Haidouksą.

– Kaip dabar sekasi Kustendorfo kaimui (režisierius pats pastatė šią gyvenvietę savo filmui „Life Is A Miracle“, - DELFI) ir ten rengiamam filmų ir muzikos festivaliui? Ką jums ši vieta reiškia?

– Sekasi gerai, pradėjome dar vieną sausio mėn. Tarp šių metų svečių – Alfonso Cuaronas, Andrejus Končialovskis, Claudie Ossard. Šiame kaime aš gyvenu. Tai mano namai, mano užuovėja. Čia pažįstu kiekvieną šunį. Kai nesu išvykęs į turą, tarp man kasdien tenkančių užduočių – elektros energijos tiekimo problemų sprendimas, lankymasis vietiniame turguje, karvių pirkimas ir susitikimas su svečiais (juokiasi). Šie rūpesčiai – tikras malonumas.

– Kartą pasakėte, kad miestas – žeminanti vieta gyventi. Taigi kokia yra tobuliausia vieta gyventi, jūsų manymu?

– Gyvenimas gamtos apsuptyje, todėl aš pabėgau ir šiuo metu gyvenu Mecavnike.

Daugiau naujienų – „Facebooke“.