Nuo 89-ųjų savo pokštais, istorijomis ir humoristinėmis dainomis besidalinantis Billas Bailey yra laikomas vienu ryškiausių šiandieninių britų stand-up komikų. Teatrališkus jo šou yra mačiusi pati Anglijos karalienė, o komiko gerbėjų galima sutikti praktiškai visame pasaulyje nuo Naujosios Zelandijos iki Baltijos šalių – tokia plati jo pasirodymų geografija.
Šį mėnesį B. Bailey pirmą kartą atvyksta į Lietuvą. Gegužės 20-ąją, Teatro arenoje jis surengs šou, pavadintą „Qualmpeddler“. Jo metu komikas dalinsis tikromis istorijomis iš kelionių po pasaulį ir gros neįprastais instrumentais, pavyzdžiui, iš Biblijos pagaminta gitara. „Man ją pagamino Australijoje. Skamba nuostabiai“, – sako pats B. Bailey interviu DELFI.
- Pirmą kartą atvyksite į Lietuvą. Ko tikitės?
- Taip, bus pirmas kartas. Labai jo laukiu. Esu aplankęs daugybę tolimų šalių: Australiją, Naująją Zelandiją, Tolimuosius Rytus, Ameriką, Kanadą. Bet jaučiuosi apleidęs Europą. Noriu šią klaidą ištaisyti ir atvykti į tas Europos šalis, kuriose nesu buvęs – tokias, kaip Lietuva. Manau, kad Europoje mes visi turime labai turtingą ir persipynusią istoriją. Europietiškas požiūris į pasaulį yra unikalus.
Vienas iš didžiausių malonumų būnant komiku yra tas, kad šiuo metu gali pasirodyti praktiškai bet kur pasaulyje. Kai tik pradėjau, buvo kitaip – galėjau nuvykti tik į anglakalbes šalis. Bet dabar, dėka interneto, ypač „YouTube“ tinklalapio, maždaug nuo 2005-ųjų domėjimasis stand-up komedija labai išaugo, žmonės ją pradėjo suprasti daugelyje kitų valstybių.
Pernai surengiau kelis pasirodymus, kad suprasčiau, kaip žmonės būtent Europos šalyse reaguos į mano humorą. Jie buvo Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Publikos reakcija buvo puiki. Mane sužavėjo tai, kiek daug žmonės žino apie tas temas, apie kurias kalbėjau. Tai labai padrąsino daryti ir dabartinį turą po Europos šalis.
- Koks bus jūsų pasirodymas Vilniuje? Ko publika gali tikėtis?
- Šis šou sudarytas iš labai daug skirtingų elementų: bus ir tradicinio stand-up humoro, ir pokštų, ir labai daug muzikos. Groju pianinu, klavišiniais, gitara, taip pat įvairiais senoviškais instrumentais, pavyzdžiui, bouzouki (graikiška gitara – K.V.). Bus dabstepo, regio, roko, klasikinės muzikos, folkloro, net ir repo. Visa tai sujungiu su vizualiniais elementais – filmais, animacija, grafika.
Šitai darau jau daugelį metų. Kai man ateina „didybės“ momentai, noriu tikėti, jog pradėjau savitą komedijos stilių. Tokį, kuris sujungia daug skirtingų pasirodymo elementų ir dėl to yra unikalus. Dažnai stand-up komediją įsivaizduojame kaip vieno žmogaus šou su mikrofonu. Mano pasirodymas bus kitoks – labiau primins spektaklį, kaip teatre.
Taip pat labai mėgstu kalbėtis su publika, noriu sužinoti apie šalį, į kurią atvykstu ir surasti, ką turime bendro. O mes tikrai turime. Dabartinė kultūra yra labai globali. Kiekviena šalis turi savo televizijos žvaigždes, įžymybes, politikus, kurių žmonės nemėgsta. Kur benuvyktum, visur randi panašius dalykus. Man norisi surasti tuos panašumus. Nenoriu keisti savo šou, adaptuoti jį vis kitos šalies žiūrovams. Noriu, kad kiekvienoje šalyje žiūrovai matytų tą patį pasirodymą. Ir jeigu tai reiškia, kad reikės praleisti daugiau laiko aiškinant auditorijai dalykus, apie kuriuos kalbu – nieko baisaus.
- Ką darote, jei šalyje, į kurią nuvykstate, jūsų pokštų nesupranta?
- Tai, ką darau, nėra tradicinė komedija, kada pasakai juoką ir lauki reakcijos. Aš kalbuosi su auditorija. Pasirodymai kartais primena diskusiją, netgi paskaitą. Dėl to svarbiausia yra užmegzti ryšį su žiūrovais. Tada kartu su jais mes leidžiamės į kelionę. Tiek auditorija, tiek aš – pasirodymą kuriame kartu.
- Kokiems žmonėms savo istorijas pasakojate? Koks yra Billo Bailey šou žiūrovas?
- Kokį matote komiko tikslą – tiesiog pralinksminti žmones, ar kartu juos ir šio to išmokyti?
- Neturiu jokių iliuzijų – mano pagrindinė funkcija yra pasirūpinti, kad žmonės juoktųsi. Tai yra komedijos pagrindas. Bet jei besijuokdami jie apie ką nors susimąsto, pažiūri į pasaulį nauju kampu – tai yra puiku.
Tiesą sakant, būtent tokius dalykus žmonės ir prisimena. Pats dažnai einu į kitų komikų pasirodymus. Grįžęs dažnai galiu pasakyti tik viena: ar man buvo smagu, ar ne. Neprisimenu juokelių, kuriuos pasakojo. Bet ką galima prisiminti – tai tam tikrus faktus, kuriuos komikas pasako, ar, pavyzdžiui, kitokią istorinę perspektyvą, apie kurią anksčiau nebuvai pagalvojęs, kurią komikas pasiūlo. Jeigu man pavyksta tai suteikti žmonėms, atėjusiems į pasirodymus – nuostabu, reiškia, kad savo užduotį atlikau gerai.
- Kaip ir sakėte, stand-up komedija tampa vis populiaresnė tose šalyse, kur anksčiau jos visai nebuvo. Lietuva – geras pavyzdys. Prieš penkerius metus mažai kas žinojo, ką šis terminas reiškia, o dabar jis iš pagrindų keičia žmonių supratimą, kas yra humoras. Ką tai rodo?
- Jeigu šalyje populiari stand-up komedija, tai yra ženklas, kad ten yra derama žodžio ir saviraiškos laisvė. Stand-up komedija yra veidrodis. Ji atspindi, ką žmonės galvoja, kas dedasi visuomenėje. Jei visuomenė gali juokauti apie savo lyderius, reiškia, kad ta visuomenė yra sveika. Stand-up komedija turi gilią satyros tradiciją. Šio žanro komikai nuo seno juokėsi iš pompastiškų politikų, diktatorių. Kol pasaulyje bus kvailumo, tol bus ir komikų, iš to besijuokiančių. Tad nepanašu, kad tai greitu metu baigtųsi.
- Grojate pianinu, gitara, kitais instrumentais. Taip pat turite tobulą klausą. Ar būdamas paauglys nesvajojote tapti roko, o ne komedijos žvaigžde?
- Mano svajonė buvo groti grupėje „Talking Heads“. Bet mažai ką dariau, kad tai išsipildytų.
Mokyklos metais grodavau labai dažnai, turėjau ne vieną grupę. Užaugau Vakarų Anglijoje – ten su grupėmis esame groję daugelyje klubų. Bet tada atradau komediją. Klausiausi daug humoristinės muzikos, pavyzdžiui, grupės „Monty Python“ (legendinė britų komikų grupė – K.V.). Supratau, kad žodžiai man patinka ne mažiau, nei pati muzika. Muzika yra labai abstrakti. Ji tave paveikia, bet žodžiai paveikia kitaip. Gana anksti supratau, kad vien muzikos man nepakaks. Reikėjo kažko daugiau – to, ką dabar ir darau.
- Ar tiesa, kad pasirodyme Vilniuje turėsite gitarą, pagamintą iš Biblijos?
- Tikrai taip.
- Taip siunčiate kokią nors žinutę?
- Nežinau. Kiekvienas gali sugalvoti, ką tik nori. Šią gitarą man pagamino vienas žmogus Australijoje. Tai yra Karaliaus Jameso Biblija (taip vadinama krikščionių Biblija, išversta į anglų kalbą – K.V.). Ji skamba nuostabiai.
- 2008-aisiais sukūrėte dainą, su kuria ėjote į britų „Euroviziją“. Rimtai norėjote laimėti?
- Parašiau dainą, kuri buvo ekohimnas – apie tai, kaip reikia saugoti planetą. Tai buvo dramatiška, pompastiška baladė – tokia, kuriai skambant keli žiebtuvėlius į orą. „Tai tiesiog per daug kvaila“, – ją išgirdę pasakė BBC atstovai. Bet juk tai ir yra visa „Eurovizijos“ esmė, ar ne?
- Šių metų „Eurovizija“ įvyks jau kitą savaitę. Žiūrėsite?
- Manau, kad taip. Mane šis konkursas vis dar intriguoja. Gal net sugrosiu savo „Eurovizinę“ dainą, kai atvyksiu į Vilnių.
