Čia – garsusis Ukrainos nacionalinis operos teatras, universitetas ir senovinis paminklas „Auksiniai vartai“. Pro šiuos vartus dar prie tūkstantį metų į Kijevą atvažiuodavo svečiai, rašo ru.DELFI.lt.
Kijevo gyventojų apklausą atlikau būtent šioje senamiesčio vietoje – tarp teatro ir vartų. Kadangi buvo sekmadienis, išeiginė, žmonės noriai atsakinėjo į klausimus.
Uždaviau vieną paprastą klausimą – ką žinote apie Lietuvą. Kadangi stovėjau netoli Nacionalinio operos teatro, o greitai turėjo pasidėti vakarinis spektaklis, nieko stebėtino, kad pirmieji pašnekovai buvo operos solistas Vladimiras Openko ir jo duktė Ivanka.
Vladimiras:
-Žinoma, žinau, kad Lietuva – valstybė su senomis kultūrinėmis tradicijomis. Pirmos asociacijos – daugybė puikių lietuvių aktorių, žavėjusių meistriškumu visus buvusio TSRS kino gerbėjus. Tai Donatas Banionis, Juozas Budraitis, Regimantas Adomaitis ir kiti... be abejo, su Lietuva asocijuojasi ir puiki komanda „Žalgiris“. Kai tarnavau armijoje, o tai buvo labai seniai, jau tada buvo be proto populiarus lietuvių krepšininkas Arvydas Sabonis. Mūsų būryje netgi vieno vaikino pravardė buvo Sabonis.
Ivanka (19 m.), Kijevo žurnalistikos instituto (anksčiau tai buvo Kijevo valstybinio universiteto fakultetas, buvo malonu sutikti su kolege) studentė:
-Taip pat žinau, kad kitais metais Lietuva ketina įsivesti eurą. Ukrainoje daugelis atidžiai stebi Lietuvos pasiekimus euro zonoje. Ukrainiečiams malonu matyti ir žinoti, kad Lietuvos prezidentė vis palaiko mūsų šalies interesus Europos Parlamente, prieš Europos valdžią.
Į atsargą išėjęs pulkininkas Ruslanas Sagdulinas (62 m.):
-Vilniuje buvau aštuntą dešimtmetį, labai seniai. Man patiko ir Lietuvos sostinė, ir lietuviai. Labai kultūringi žmonės, gatvėse – nepriekaištinga švara, parduotuvėse ir aptarnavimo srities biuruose – nepriekaištingas mandagumas. Pastebėjau, kad lietuviai – labiau individualistai. Mane tai žavi, nes tokie žmonės labiau sugeba už save pakovoti, jie labiau jaučia savo vertę... tiesa, yra ir minusų. Neseniai buvau Londone. Ten lietuvių labai daug, bet jie, kaip supratau, gyvena atskirai. Nepamačiau, nepajaučiau jų veiduose laimės – suprantama, ne iš gero gyvenimo lietuviams tenka ieškoti uždarbio svetimoje šalyje.
Pensininkė Tatjana:
-O! Apie Lietuvą turiu kuo geriausių prisiminimų. Žinoma, man patiko jūsų miela, darbšti tauta. Daug įspūdžių po poilsio Palangoje, gaila, kad tai buvo seniai. Visa mūsų šeima poilsiavo, važinėjomės išsinuomotais dviračiais (buvo labai pigu). Net ir išvažiavus iš Palangos, buvo maloni staigmena. Pardavėja atsiuntė į Kijevą... uniformą mano dukteriai. Negalėjome iš karto nusipirkti, o ji atsiuntė siuntinį. Duktė buvo pati madingiausia klasėje.
Užsimezgė ir daugiau pažinčių su lietuviais. Gaila, kad prasidėjus Gorbačiovo perestroikai, tie ryšiai pamažu dingo.
Mokinė Olia:
-Mažai žinau apie Lietuvą. Mokykloje tik per geografijos pamokas kažką pasakojo. Sostinė, atrodo, Vilnius... Man atrodo, Lietuva mažesnė už Ukrainą.
Iš Čerkaso į Kijevą atvykusi Jelena (25 m.):
-Atrodo, Lietuvos prezidentė – moteris? Taip, taip. Dabar atsiminiau – Lietuvos prezidentė neseniai buvo susitikusi su mūsų Viktoru Janukovyčiumi, jie aptarė kažkokius naujus politikos klausimus. O aktorius Banionis iš Lietuvos?
Igoris (40 m.) (savo profesija šykščiai apibūdino – konsultantas):
Lietuvos sostinė – Vilnius, pusė milijono gyventojų. Turbūt, tik tiek ir žinau. Nesu buvęs Lietuvoje. Gaila, sako, graži šalis. Man patinka lietuviškas kinas. Namuose netgi turiu pasikabinęs Juozo Budraičio nuotrauką.
Verslininkas iš Charkovo Dmitrijus (34 m.):
Filmas „Ilga kelionė per kopas“ – lietuviškas? Ne? Bet jame vaidina lietuvių aktoriai? Man labai patinka Budraitis, Adomaitis, Banionis... Man teko laimė dalyvauti filmavime su kai kuriais lietuvių aktoriais. Taip pat žinau, kad Lietuvos prezidentė Grybauskaitė visuose tarptautiniuose susitikimuose palaiko Ukrainą. Bent jau daugelyje politiškai įtemptų situacijų Europos Sąjungoje nuolat atstovauja ukrainiečių interesams.
Kariškis Maksimas (35 m.). Ukrainietis, tik nutylėjo, kur gimė, ir kategoriškai nesutiko fotografuotis.
-Žinau, kad Lietuva – viena iš dinamiškiausiai besivystančių euro zonos šalių. Nepaisant tarptautinės krizės, jos ekonomika kyla. Lietuvą pavadinčiau tranzitine valstybe. Nes jos visa ekonomika priklauso nuo uostų. Lietuvos istorija garsi. Iš pradžių su Lenkija įkūrė galingą imperiją – Žečpospolitą. Kaip sakoma, nuo jūros iki jūros. Paskui Lietuva atsidūrė Maskvos įtakoje. Paskui tapo buržuazine respublika. Paskui ją okupavo Stalinas. Galiausiai, jau iširus TSRS, Lietuva tapo nepriklausoma valstybe. Sveikinu. Gaila, kad dabar Ukrainos žiniasklaida nieko arba labai mažai rašo apie Lietuvą. Tiesa, nieko blogo nerašo. Man norėtųsi daugiau žinoti apie lietuvius, apie dabartinį jų gyvenimą. Juk Lietuva mums visada, taip pat ir tarybiniais laikais, buvo užsienis.
Paskutinis respondentas – Donbaso gyventojas Aleksandras Panšiško buvo nekalbus:
-Dirbu Kijeve degalinių kontrolieriumi, laikinai čia gyvenu. Darbo reikalais ne kartą lankiausi Lietuvoje. Jos sostinė – Ryga. Lietuviai – labai mandagūs, išauklėti ir kultūringi žmonės. Žodžiu, ne tokie kaip visi. Taip. Dar žinau, kad beveik visus Lietuvos miestus pastatė ir kelius nutiesė vokiečiai. Gerai pastatė.
